Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai su kiekviena tarptautine paroda atskleidžia vis daugiau Lietuvą su svarbiausiais Europos centrais jungiančių kultūros ir meno saitų, pristato nežinomų lituanistinių vertybių ir jas su Lietuvos istorija siejančių kontekstų.
Tarptautinėje graviūrų parodoje „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ šiuo metu pristatomi garsių Europos menininkų grafikos lakštai taip pat susiję su Lietuvos ir Lenkijos istorija.
Daugelis meistrų dirbo abiejų valstybių valdovams, jų kūrinių būta istoriniuose didikų rinkiniuose.
Pavyzdžiui, vokiečių dailininko Martino Šongauerio (Martin Schongauer) darbai buvo naudojami kaip pirmavaizdžiai kuriant Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados grafo Alberto Goštauto, taip pat Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos maldynų miniatiūras.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje renesansinių krosnių kokliai buvo kuriami remiantis vokiečių dailininko Hanso Sėbaldo Bėhamo (Hans Sebald Beham) darbų motyvais.
O iš Veronos kilęs juvelyras ir brangakmenių raižytojas Džovanis Jakopas Karaljas (Giovanni Jacopo Caraglio) bene šešerius metus dirbo Žygimanto Augusto Vilniaus dvare ir greičiausiai čia sukūrė savo įstabiausius darbus, kuriuose vaizduojami Lietuvos ir Lenkijos valdovai Bona Sforca, Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza, jaunystėje keliaudamas po Europą, lankėsi garsiojo flamandų dailininko Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens) dirbtuvėse.
Dailininkas nutapė net kelis valdovo portretus, po P. P. Rubenso mirties Vladislovas Vaza savo rinkiniui įsigijo dalį dailininko kūrybinio palikimo.
Žymus italų dailininkas Bernardas Belotas (Bernardo Bellotto) dirbo Lenkijos karaliui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Saksonijos kurfiurstui Augustui III, vėliau – pastarojo įpėdiniui Lenkijos ir Lietuvos valdovo soste Stanislovui Augustui Poniatovskiui.
Šis valdovas taip pat labai vertino ir savo rinkiniuose turėjo Džovanio Batistos Piranezio (Giovanni Battista Piranesi) ir jo sūnaus Frančesko Piranezio (Francesco Piranesi) kūrinių, o šie garsūs italų dailininkai skyrė Lenkijos ir Lietuvos valdovui vieną monumentaliausių savo darbų – imperatoriaus Adriano vilą Tivolyje (Italija) vaizduojančią graviūrą, kurios vienas atspaudas puošia ir Valdovų rūmų muziejaus parodą (Valentino ir Lilės Ramonių dovana).
Iš viso parodoje rodoma per 200 grafikos lakštų. Itin vertingi, reti ir jautrūs XV–XVIII a. grafikos kūriniai kuratorės Magdalenos Adamskos sumanymu parodoje pristatomi ištisomis graviūrų serijomis, jų esama net 27.
Antikinės mitologijos bei krikščioniškosios vizijos apie pasaulio sukūrimą, naujausi atradimai, bandymas darbuose atkurti sugriautus miestus, pasaulio pabaiga – parodoje atskleidžiamos įvairios temos, įamžintos turtinga menininkų vaizduote išpuoštuose juodai baltuose grafikos lakštuose.
Skirtingoms Europos šalių meno mokykloms atstovaujančių dailininkų Martino Šongauerio, Albrechto Diurerio (Albrecht Dürer), Piterio Breigelio Vyresniojo (Peter Brueghel de Oude), Peterio Pauliaus Rubenso, Hendriko Golcijaus (Hendrick Goltzius), Filipo Galės (Philips Galle), Adriano Kolarto (Adriaen Collaert), Džovanio Batistos Piranezio, Bernardo Beloto darbai, sukurti svarbiausiuose grafikos kūrybos centruose, atspindi net kelias stilistines epochas – Gotiką, Renesansą, Manierizmą, Baroką, Klasicizmą (XV–XVIII a.).
Į Valdovų rūmų muziejų kūriniai atvežti iš Lenkijos mokslų ir menų akademijos mokslinės bibliotekos Krokuvoje. Vienas turtingiausių rinkinių regione retai išvysta dienos šviesą – dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai grafikos darbai tik išskirtiniais atvejais palieka saugyklą.
Tokio dydžio grafikos paroda iš minėtos bibliotekos rinkinių rodoma pirmą kartą. Šių lobių nėra mačiusi netgi Krokuvos publika.
Beje, šio graviūrų rinkinio pagrindą sudaro Lenkijos Karalystės didžiojo maršalkos ir Lenkijos kariuomenės generolo grafo Frydricho Juozapo Mošinskio (Fryderyk Józef Moszyński) grafikos rinkinys.
Šis asmuo taip pat buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis referendorius ir didysis sekretorius, taip pat didysis stovyklininkas.
Jis susijęs ir su Lietuvą, Lenkiją bei Saksoniją valdžiusia Vetinų dinastija, nes F. J. Mošinskio motina buvo nesantuokinė Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto Stipriojo duktė.
Tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ bus rodoma iki rugsėjo 15 dienos.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą
