„Luminor“ bankas įspėja klientus būti budresnius: finansiniai sukčiai ir toliau randa naujų būdų, kaip apgauti gyventojus. Nors jau buvo skelbta, kad sukčiai vis dažniau apsimeta bankų darbuotojais, pastaruoju metu apgavikai pasitelkia dar prieš tai nenaudotų priemonių. Jie klientams aktyviai siunčia laiškus elektroniniu paštu, apsimeta realiais žmonėmis, siunčia pasirašyti konfidencialumo sutartis, o atvykę gyvai apsimeta banko darbuotojais.
„Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas sako, kad banko klientai elektroniniu paštu panašių laiškų iš sukčių sulaukia nuolatos, tačiau pastaruoju metu stebina pasitelkiamos naujos manipuliavimo priemonės.
„Klientai mums pranešė, kad sukčiai elektroniniuose laiškuose apsimeta realiais darbuotojais, kurie iš tiesų dirba ar dirbo „Luminor“ banke. Tiesa, dalis tokių pavardžių nurodoma Latvijoje dirbančių kolegų ar buvusių valdybos narių“, – teigia L. Sadeckas.
Paprastai pagal šią sukčių veikimo schemą „Luminor“ darbuotojais apsimetantys asmenys klientams atsiunčia laišką, kad jie tapo sukčiavimo aukomis, o tuomet kviečia pasirašyti suklastotą konfidencialumo sutartį. Kitas žingsnis – fizinis susitikimas ar nuotolinis kontaktas, kurio metu bandoma išgauti konfidencialius duomenis bei pasisavinti lėšas.
„Kad būtų tikroviškiau, sukčiai klastoja Luminor firminius šablonus, įpareigoja klientus melagingai pateikiamos sutarties detalių niekam neatskleisti“, – pastebi L. Sadeckas
Svarbu pasitikrinti
Žinovas pastebi, kad klientai visuomet turėtų suklusti gavę nurodymą atskleisti savo asmens duomenis.
„Norime priminti, kad banko darbuotojai be jūsų iniciatyvos skambučiais, žinutėmis ar elektroniniais laiškais niekada neprašys jūsų asmens duomenų. Jie neprašys prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų ar slaptažodžių bei nesiuntinės nuorodų į svetaines, kur reikia suvesti asmeninę informaciją, neprašys įsidiegti papildomos programinės įrangos. Darbuotojai taip pat niekuomet neprašo klientų atiduoti mokėjimo kortelių – tai yra pačių klientų nuosavybė“, – teigia L. Sadeckas.
„Luminor“ atstovas sako, kad klientai taip pat turėtų suklusti išgirdę neva banko darbuotojus su jais bendraujant užsienio kalba.
„Dažnai finansiniai sukčiai gyvena užsienyje ir kreipiasi rusų ar anglų kalba. Visos Lietuvoje veikiančios oficialios institucijos ir mūsų bankų darbuotojai su klientais visų pirma bendrauja lietuvių kalba“, – pabrėžia jis.
L. Sadeckas pabrėžia, kad klientas, iš banko sulaukęs įtartino skambučio, žinutės ar laiško, kontakto bei turinio patikimumą turėtų pasitikrinti susisiekdamas su banku oficialiais kanalais, pavyzdžiui, paskambinus į banko skambučių centrą. Įtarus bandymą pasisavinti pinigus, reikėtų pranešti ne tik bankui, bet ir kreiptis į policiją portale „ePolicija“, paskambinus telefonu 112 ar atvykus į artimiausią policijos komisariatą.
