Seimas patvirtino Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir priemonės iki 2030 m. Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis siekia apie 285 mln. eurų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šią programą pavadino civilinės saugos atgimimu. Jos nuomone, turime nuo civilinės saugos pereiti prie civilinės gynybos. Tai, anot ministrės, ir yra daroma. „Labai tikiuosi, kad ši programa bus aiškus kelrodis, nes čia sudėlioti aiškūs prioritetai, taip pat numatytas aiškus finansavimas“, – pabrėžė A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad nepaisant to, kad civilinės saugos programa priimta tik šiandien, jau dabar sparčiai judama civilinės saugos kryptimis. „Pirmiausia, yra kuriamas priedangų tinklas. Šiuo metu turime 4 300 priedangų ir esame nusimatę tam tikrus rodiklius, kuriuos turi pasiekti mūsų savivaldybės. 40 proc. gyventojų turi pasislėpti priedangose kaimiškųjų savivaldybių rajonuose, 60 proc. – miestuose.
Šiuo metu turime jau 22 savivaldybes, kurios tą rodiklį pasiekia. Tikimės, kad civilinės saugos programa mums padės pasiekti rezultatą, kurį esame sau išsikėlę“, – sakė vidaus reikalų ministrė. Pasak jos, taip pat bus plečiama gyventojų perspėjimo sistema, vykdoma informacinė kampanija, pratybos.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius pabrėžė, kad programos turinys ir prioritetai yra parengti įvertinus išmoktas Ukrainos pamokas. Jis atkreipė dėmesį, kad ši programa įtvirtina gerokai didesnę civilinės saugos sąveiką su krašto apsaugos ir mobilizacijos sistemomis.
Programos strateginis tikslas – užtikrinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos parengtį, atsparumą ir dinamiškumą sudarant sąlygas veiksmingai prevencijai, reagavimui ir greitam atsistatymui, atsižvelgiant į aktualius iššūkius, grėsmes ir pavojus.
Civilinės saugos ir stiprinimo programa numatoma įgyvendinti 7 prioritetus: priedangų infrastruktūros plėtrą; perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą; krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimą; sveikatos sistemos atsparumo didinimą; civilinės saugos pagalbos komandų formavimą; pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimą; civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimą.
Programoje numatyta, kad bus siekiama užtikrinti priedangas 50 proc. gyventojų. Bus tobulinama ir plėtojama gyventojų perspėjimo sistema. Šalies teritorijoje veikia 944 perspėjimo sirenos, kuriomis galima perspėti 56,8 proc. Lietuvos gyventojų. Pagal programą, bus siekiama įrengti ne mažiau kaip 275 naujų sirenų. Naudojantis tarptautine finansine parama planuojama iki 2029 m. sirenų tinklą išplėsti tiek, kad jomis būtų perspėjama apie 75 proc. šalies gyventojų.
Stiprinant sveikatos sistemos atsparumą bus didinamas 62 asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atsparumas ir pritaikymas ekstremaliosioms situacijoms, krizėms ir karo grėsmėms, sudarant sąlygas iki 3 parų užtikrinti jų veiklos tęstinumą energijos tiekimo sutrikimų ar gedimų atveju.
