Vyriausybės pasitarime pristatyta Vidaus reikalų ministerijos parengta Civilinės saugos stiprinimo koncepcija, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų.
Šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos ir stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione.
„Vieningos ir aiškios strategijos trūkumas, menkas finansavimas, lyderystės stoka valstybės lygiu atskleidė sisteminius trūkumus civilinės saugos srityje. Tikiu, kad parengta nauja koncepcija padės naujus ir tvirtus civilinės saugos sistemos pamatus. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema turi veikti darniai ir efektyviai – apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikata, aplinką ir turtą . Būtina glaudžiai bendradarbiauti su krašto apsaugos ir mobilizacijos institucijomis. Ne mažiau svarbu ir siekti aukštos visuomenės savisaugos kultūros“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Koncepcijoje numatyti aštuoni lygiaverčiai prioritetai siekiant modernizuoti civilinės saugos sistemą:
- Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas;
- Švietimas, mokymai ir pratybos;
- Pasirengimas branduolinei (radiologinei) nelaimei Astravo AE;
- Evakuacijos pajėgų vystymas;
- Parengties pareigūnai;
- Saugių darbo vietų įrengimas operacijų centruose;
- Savivaldybių civilinės saugos funkcijų gerinimas;
- KAS ir priedangų tinklo plėtra.
Gyventojų perspėjimas
Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama tik apie 37 proc. gyventojų.
67 proc. apklaustųjų teigia yra gavę trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobilius telefonus.
Siekis, kad tokius pranešimus gautų – 99 proc. šalies gyventojų ir tokį pat procentą perspėtų sirenos. Tam pagal koncepciją siūloma sukurti daugiakanalę komunikacijos platformą ir kompleksiškai modernizuoti perspėjimo sirenų sistemą.
Evakuacijos pajėgų vystymas
Siekiant didinti gyventojų saugumą, savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos. Savivaldybėse aktyviai ženklinami priedangai skirti pastatai. Identifikuotų priedangų šiuo metu šalyje – 2 537 (pažymėtų – 2 366).
Jose prireikus galėtų slėptis maždaug 812 tūkst., arba 29 proc. šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.).
Planuojama, kad įgyvendinus koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremalių situacijų metu iki pusės gyventojų būtų apsaugoti KAS/priedangose, o socialiai labiausiai pažeidžiami evakuojami į iš anksto numatytus KAS/Priedangas.
Valstybės ir savivaldybių civilinės saugos gerinimas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) duomenimis, dauguma įstaigų neturi ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, neturi sukaupusios reikalingo rezervo ir priemonių ir pan. Neefektyviai prognozuojamos ir nustatomos grėsmės ir pavojai. Tobulintinas ir ekstremaliųjų situacijų rizikos mažinimo priemonių planavimas.
Ekspertų vertinimu, valstybės ir savivaldybių institucijoms, ruošiantis ekstremaliosioms situacijoms, operacijų centruose geriau parengti saugias darbo vietas, nei įrenginėti brangiai kainuojančias slėptuves.
Parengties pareigūnai
Svarbu ir tai, kad savivaldybėse ir ministerijose atsiras kompetentingi civilinės saugos specialistai su aiškiais įgaliojimais ir įpareigojimais. Numatoma, kad visose atsakingose už civilinę saugą institucijose dirbs 74 parengties pareigūnai.
Gyventojų švietimas
Rūpinantis visuomenės švietimu numatyta atnaujinti interneto svetainę LT72, skirtą gyventojų pasirengimui civilinės saugos nelaimėms ir ekstremaliosioms situacijoms.
Planuojama parengti atskirą standartizuotą civilinės saugos pagrindų pamoką švietimo įstaigose. Taip bus vykdomas aktyvus visuomenės informavimas ir prevencinė švietimo kampanija hibridinių ir karinių grėsmių tematika.
Šiais metais tiek ministerija, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ėmėsi aktyvaus visuomenės informavimo įvairiais formatais.
Pasirengimas nelaimei Astravo AE
Vyriausybė yra patvirtinusi ir Pasirengimo galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE) planą. Toks apimantis kompleksines priemones planas parengtas pirmą kartą.
Vyriausybė, atsižvelgusi į nesaugios atominės jėgainės Baltarusijoje keliamas grėsmes, pernai skyrė 17,75 mln. Eur, šiemet tam skirta 36,1 mln. Eur. Skaičiuojama, kad iš viso per penkerius metus pasirengti galimai Astravo AE nelaimei būtina skirti 91,5 mln. Eur.
Civilinės saugos koncepcijoje pateikti pasiūlymai turėtų tapti ilgalaikės valstybės saugumą stiprinančios Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos šerdimi pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų ir Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymų nuostatas.
Vidaus reikalų ministerijai, Vyriausybės pasitarime pristačius Koncepciją, pavesta parengti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos 2023-2030 metais projektą ir jį suderinti ir iki 2023 m. spalio 20 d. pateikti Vyriausybei.
