Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad ledus paliktume desertams ir nesusiviliotume lediniu vandeniu – geriausiai gaivina kambario temperatūros ar kiek vėsesnis vanduo be burbuliukų. Jo itin karštomis dienomis patartina gurkšnoti dar nepajutus troškulio.
Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pastebi, kad pirkėjai linkę rinktis sveikatai palankesnius gėrimus ir pataria, kuo dar papildyti savo mitybą karštymečiu.
Gazuotas ar negazuotas?
Dažniausiai vandenį – mineralinį ar paprastą – renkamės pagal savo skonį ir įpročius: yra tam tikro mineralinio vandens mėgėjų, kiti ant stalo laiko gertuves su paprastu vandeniu. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, itin karštomis dienomis dalį geriamojo vandens iš čiaupo verta pakeisti mineralizuotu vandeniu: „Vanduo – kiekvienos mūsų ląstelės sudedamoji dalis. Visos mūsų organizmo reakcijos vyksta skystoje terpėje, taigi, vanduo mums labai reikalingas ir mes jo turime gauti iš išorės. Vandenyje tirpsta maistinės ir kitos medžiagos: jos išnešiojamos po visą kūną, o nereikalingos – pašalinamos, be to, jis padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą.“
Galime didžiuotis, kad Lietuvoje turime galimybę gerti geros kokybės požeminį vandenį – daugelyje šalių to nėra. Tačiau per karščius gausiau prakaituojama, prarandamas ne tik vanduo, bet ir mineralai, todėl dalį išgeriamo vandens kiekio galima pakeisti didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu. „Gerai malšina troškulį angliarūgšte papildytas gazuotas vanduo, tačiau sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar varginamiems pilvo pūtimo tokio vandens patariama vengti“, – įspėja gydytoja dietologė.
Gerkime ne tik ištroškę
Daugelis žmonių vandens atsigeria tik pajutę troškulį, tačiau karštomis vasaros dienomis turėtume tai daryti dažniau. Pasak gydytojos dietologės, individualų vandens poreikį galimą apskaičiuoti pagal paprastą formulę: „Kiekvienam ūgio centimetrui reikėtų išgerti po 10 ml vandens. Tad, pavyzdžiui, 1,70 cm ūgio žmogui būtų gerai per dieną suvartoti apie 1,7 litro vandens. Tiesa, jei jis sportuoja ar diena labai karšta, gerti reikėtų dar daugiau.“
Nors dabar madinga vadovautis taisykle, jog valgant geriau negerti, dr. E. Gavelienė sako, kad tai visai nebūtina: „Svarstymai, kad tuo metu, kai valgome, nereikia nieko gerti, susiję su ankstesne nuomone, kad esą „praskiedžiami“ virškinimo fermentai, bet tai netiesa. Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, o prasiskiedimo procesai tam neturi jokios įtakos. Tad per karščius gerti vandenį reikia net jei labai jo nemėgstate. Ir visai nesvarbu, prieš, po valgio ar valgant.“
Per karščius mėgstamas negazuotas vanduo
Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pastebi, kad per karščius pirkėjai į krepšelius įsideda daugiau negazuoto vandens butelių, o šaltesnėmis dienomis labiau mėgstamas gazuotas vanduo: „Bendra tendencija rodo, kad visų gėrimų nuperkama vis daugiau. Mėgstamas vanduo su įvairiais skoniais: citrinų, mėtų, agurkų, raudonųjų uogų, bet be pridėtinio cukraus. Pirkėjai seka ir akcijų pasiūlymus, kurių visada yra gėrimų kategorijose – taip galima įsigyti produktų už žemesnę kainą. Taip pat galima rinktis „Rimi“ privačios etiketės gėrimus, kurie kainuoja pigiau.“
Ji pataria per karščius vandenį gardinti daržovių ar vaisių skiltelėmis, be to, nepamiršti valgyti daržovių ir vaisių, kurie savo sudėtyje turi daugiau vandens. „Gerai gaivina agurkai, kuriuose yra net 97 proc. vandens, taip pat lapiniai kopūstai, špinatai ir kitos tamsiai žalios spalvos salotos, cukinijos. Karštą dieną rinkimės gardžius vaisius – nors daugeliui atrodo, kad atgaivina tik arbūzai, bet karšto klimato šalyse itin vertinami ir sultingieji granatai, persikai bei ananasai“, – apie kitus atsigaivinimo būdus pasakoja žinovė.
