www.alkas.lt
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai informuoja, kad atsigerti ir atgauti karštą dieną prarastą skysčių kiekį reikėtų tik tada, kai pradeda kamuoti troškulys. Iš tikrųjų troškulys nėra pirmasis ir vienintelis dehidratacijos požymis. Jeigu jus troškina, vadinasi, organizmo normaliam funkcionavimui jau labai trūksta skysčių. Sunerimti reikėtų pasireiškus kai kuriems ankstyviems dehidratacijos simptomams, kurie liudija sutrikusį vandens balansą. Tai gali būti: silpnumas; dingęs apetitas; paraudusi oda; deginimas skrandžio srityje; galvos skausmas; galvos svaigimas; džiūstanti burna; sausas kosulys; karščio netoleravimas ir pan.
Troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirtingų rūšių gėrimais – taip organizmas gauna daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Tai ypač svarbu karštą vasaros dieną, kai gausiau prakaituojama ir organizmas netenka daug vandens. Taip pat daugiau gerti reikėtų dirbant sunkesnį fizinį darbą, aktyviai sportuojant.
Natūralus mineralinis vanduo gaunamas iš žemės gelmių ir labiausiai apsaugotas nuo aplinkos taršos. Tam, kad gamtinės savybės išliktų nepakitusios, jo paruošimui keliami itin griežti reikalavimai: vanduo tik perfiltruojamas, tai yra iš jo pašalinamos nuosėdos (netirpi geležis, smėlis). Papildomai dar gali būti pridėta angliarūgštės. Tuomet vanduo tampa gazuotas. Kiti paruošimo būdai neleidžiami, nes vandenį vartotojui stengiamasi pateikti kiek galima natūralesnį, tokį, koks jis randamas gamtoje. Mineralinio vandens sudėtis gali būti labai įvairi.
Viename mineralinių medžiagų kiekis didesnis, kitame – mažesnis. Dėl to nevienoda ir jų paskirtis. Toks vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra nedaug (iki 500 mg litre), yra tinkamas kasdienei mitybai. Jo per dieną galima išgerti iki 2 litrų. O toks, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų daug, neturėtų būti vartojamas kaip geriamasis vanduo – jo pakanka stiklinės kitos per dieną. Šiuo vandeniu piktnaudžiauti negalima todėl, kad jis yra tam tikrų mineralinių medžiagų šaltinis.
Mineralizuotas vanduo labiau tinkamas kasdieniam vartojimui, kad būtų patenkintas paros skysčių poreikis. Jis gaminamas keliais būdais: geriamasis vanduo maišomas su natūraliu mineraliniu vandeniu, daug mineralinių medžiagų turintis vanduo skiedžiamas geriamuoju vandeniu arba į geriamąjį vandenį pridedama sausų mineralinių medžiagų.
Šaltinio vanduo panašus į natūralų mineralinį vandenį. Jį galima gerti neribotai. Be to, jis minimaliai chemiškai apdorojamas.
Geriant sultis, organizmas aprūpinamas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, o jei jos tirštos, ir maisto skaidulomis. Tačiau sveikiausios sultys – šviežiai spaustos ir be konservantų ar saldiklių, suteikiančios organizmui energijos, žvalumo.
Geriausia gira tik gaminama iš natūralios žaliavos, saldinta natūraliu cukrumi ir su vieninteliu maisto priedu – natūralia citrinos rūgštimi, be saldiklių ir konservantų. Gydytojai įsitikinę, jog gėrimai su saldikliais bei kitokiais priedais netinkami kūdikiams ir mažiems vaikams.
Troškulio nemalšina: saldūs gėrimai – papildomas cukraus kiekis juose skatina vandens pasišalinimą iš organizmo; gėrimai su ledu – geriant ledinį skystį sukaitus nesunku peršalti, o troškulio pojūtis sugrįžta labai greitai; angliarūgšte prisotinti gėrimai – jie dera tik prie valgio, nes stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą ir skatina virškinimą; limonadas, kokakola ar tonikas – pripildo skrandį dujų.
Vanduo – gėrimas Nr.1
Šaltas vanduo atkuria vandens balansą, vėsina, atgaivina, neturi kalorijų. Tai universalus, geriausiai troškulį malšinantis gėrimas! Patartina gerti filtruotą vandenį, naudojant specialias filtravimo sistemas. Jeigu gerti paprastą vandenį neskanu, galite pagardinti jį citrinos, laimo, apelsino skiltele, uogomis, šviežios mėtos ar rozmarino lapeliais.
Arbata – sveikuolių gėrimas
Žaliojoje ir juodojoje arbatoje esama sveikatai naudingų medžiagų – flavonoidų ir katechinų. Visos arbatos praturtintos antioksidantais, kurie detoksikuoja laisvuosius radikalus, pažeidžiančius organizmo ląsteles. Kai kurie tyrimai rodo, kad žalioji arbata mažina širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio išsivystymo riziką, „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, pagerina medžiagų apykaitą, padeda sumažinti stresą. Manoma, kad arbata sulėtina kaulų retėjimą vyresnėms (65–76 metų) moterims. Gerti patariama ne mažiau kaip 3 arbatos puodelius per dieną. Skoniui paįvairinti į atšaldytą arbatą galima įpilti vaisių sulčių ar jų nektaro.
Saulės arbata
Ilsėdamiesi sodyboje galite lengvai paruošti „saulės arbatos“. Jai paruošti reikės didelio stiklinio ąsočio vandens, kad saulės spinduliai „sušildytų“ gėrimą, juodosios, žaliosios ar žolelių arbatos. Ąsotį palikite saulėtoje vietoje kelioms valandoms, po 3 val. išimkite arbatos pakelius, įmeskite ledo kubelių ir mėgaukitės nuostabiu saulės gėrimu!
