Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tai yra ne tik valstybės energetikos sektoriaus, bet ir visos valstybės svarbiausias strateginis dokumentas.
Nutarimo projektu siekiama, kad Lietuva iš energijos išteklių importuotojos taptų jos eksportuotoja ir užsitikrintų visą sau reikalingą energijos kiekį, o visa šalyje pagaminta energija būtų klimatui neutrali.
Siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, energetikos sektorius turės iš principo pasikeisti. Vienas pagrindinių šio pokyčio būdų – naudojamo iškastinio kuro, pirmiausia naftos ir gamtinių dujų, pakeitimas švaria elektros energija.
„Mes turime keletą esminių iššūkių, kurių vienas yra pereiti prie visiškai klimatui neutralių energijos šaltinių. Tai reiškia, kad elektros energija taps pagrindiniu energijos nešėju, taip pat visiškai atsisakysime viso iškastinio kuro“, − pristatydamas projektą sakė energetikos ministras. Kartu jis pabrėžė, kad vystant atsinaujinančią energetiką tinklo stabilizavimui ir saugumui bus reikalingos didelės investicijos.
D. Kreivys tvirtino, kad šalis turi tapti visiškai energetiškai nepriklausoma ir pati pasigaminti visą reikalingą elektros energiją. „Artėsime prie šio tikslo jau 2027 m., tačiau dekarbonizuojant, einant žaliuoju kursu, elektros energijos reikės vis daugiau, todėl nuosekliai turėsime didinti jos gamybą tiek iš saulės, vėjo, iš kitų šaltinių, kartu vystant ir infrastruktūrą, sudarant sąlygas pramonei atsirasti imliai energetikai ir ne paskutinį dėmesį skiriant energetikos sektoriaus konkurencingumui, kad būtų užtikrintos pačios geriausios kainos mūsų vartotojams“, − kalbėjo politikas.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje planuojama, kad energijos rūšių derinyje dominuos kintamieji atsinaujinantieji energijos ištekliai. Pagrindinis dėmesys skiriamas išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – gamybai. Bus sukurtos konkurencingos sąlygos vystyti naujus elektros energijos ir kitų energijos išteklių gamybos bei kaupimo pajėgumus, siekiant kuo didesnio jų panaudojimo Lietuvoje.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. elektros energijos suvartojimas išaugs daugiau kaip 6 kartus – nuo dabartinio 12 TWh poreikio iki numatomo 74 TWh. Didžiausią augimo dalį sudarys sintetinių dujų gamyba (35,5 TWh), pramonės vartojimas (12,6 TWh), transporto vartojimas (6,3 TWh) ir šilumos gamybos sektorius (3,4 TWh).
Anot energetikos ministro D. Kreivio, šiuo metu turime beveik 107 tūkst. gaminančių vartotojų, tačiau planuojama, kad jų skaičius augs iki beveik 300 tūkst. gaminančių vartotojų.
Įgyvendinus siūlomos strategijos nuostatas, bus padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai: 2030 m. įrengtoji vėjo elektrinių galia sieks 5,9 GW, o saulės šviesos energijos elektrinių – 4,1 GW, 2040 m. – vėjo elektrinių galia sieks 9,3 GW, o saulės šviesos energijos elektrinių – 7 GW, 2050 m. vėjo elektrinių galia sieks 14,5 GW, o saulės šviesos energijos elektrinių – 9 GW.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2030 m. turėtų siekti 55 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo, 2040 m. – 85 proc. ir 2050 m. – 95 proc.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis jau 2030 m. turi pasiekti 100 procentų bendrojo galutinio elektros energijos suvartojimo ir tokia išlikti iki 2050 m.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui ir aušinimui 2030 m. turi pasiekti 80 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo, 2040 m. – 90 proc., o 2050 m. – 100 proc.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2030 m. turėtų siekti 15,8 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo, 2040 m. – 75 proc. ir 2050 m. – 90 proc.
Bus įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių (baterijų) 2030 m. – 1,5 GW, 2040 m. – 2 GW, 2050 m. – 4 GW galios. Bus sukurta vandenilio ekosistema ir infrastruktūra, kartu pasiekiant, kad 2030 m. būtų pagaminama 4,3 TWh žaliojo vandenilio, 2040 m. – 13,8 TWh, o 2050 m. – 24,2 TWh. Dalis šio pagaminto kiekio bus skirta išvestinių vandenilio produktų gamybai ir jų eksportui.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus pokyčius energetikos sektoriuje 2050 m. galėtų būti sukurta 140 000 naujų darbo vietų, o nauda Lietuvos ekonomikai galėtų siekti 6,3 mlrd. eurų per šį laikotarpį ir tai sudarytų apie 11 proc. Lietuvos BVP dydžio.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti iki šios sesijos pabaigos.
