Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad šiais metais, neįskaičiuojant eismo įvykių, jau įvyko 8 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 3 – per pastarąjį mėnesį. VDI atkreipia darbdavių dėmesį, kad minėtą mirčių darbo vietose proveržį lėmė akivaizdus daugkartinių VDI teiktų siūlymų ir raginimų užtikrinti saugias sąlygas pavojingiausius darbus atliekantiems darbuotojams ignoravimas.
Nepaisant VDI vykdomos plačios ir nuoseklios veiklos, įmonėse visgi neužtikrinama kritimo iš aukščio prevencija – statybvietėse darbuotojai krinta iš aukščio. Neužtikrinama, kad būtų saugiai organizuojami ir miško kirtimo darbai – darbuotojai sužalojami virstančių medžių. Taip pat aplaidžiai žiūrima į vidinę kontrolę, atliekant pakrovimo ar iškrovimo darbus – darbuotojai žūsta netinkamai rengiant krovos darbus.
2023 m. pirmasis ketvirtis buvo ramesnis, teikiantis vilčių, nebuvo užregistruota nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo darbe (neįskaičiuojant įvykių dėl eismo taisyklių pažeidimo), tačiau netrukus VDI pradėjo gauti pranešimus apie mirtinus, darbe nutikusius įvykius. Šiais metais per beveik 6 mėnesius VDI jau užregistravo 54 sunkius ir 8 mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe (neįskaičiuojant eismo įvykių).
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad pavojingiausios darbo vietos išlieka statybvietėse, apmaudu, tačiau neatsilieka ir miškininkystės sektorius.
Specialistas pabrėžia, kad daugybę metų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybės ir priežastys – panašios. „Įvykių darbe tyrimai rodo, kad mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje, dėl netinkamo darbų organizavimo ar darbo vietų įrengimo, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, be to, darbuotojams dažnu atveju pritrūksta žinių ir supratimo, nes jie nebūna tinkamai instruktuoti ir mokyti“, – pažymi S. Balčiūnas.
Nors pastarųjų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, preliminariais duomenimis, bent dviejų mirtinų įvykių pagrindiniai traumavimo veiksniai – kritimas iš aukščio. Kritimas iš aukščio, atliekant statybos remonto darbus, – dažniausiai pasitaikanti nelaimių darbe priežastis. Kitos nelaimių priežastys – daiktų, ruošinių ar krovinių kritimas, žmogaus griuvimas, žemių griūtis, veikiantis mechanizmas ar įrenginys, apsinuodijimas nuodingosiomis medžiagomis.
Vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę: VDI yra gavusi dar bent 2 pranešimus apie mirtinas, su darbine veikla susijusias nelaimes, kai nėra darbinių santykių. Tokių atsitikimų VDI oficialiojoje statistikoje neregistruoja kaip mirtinų atsitikimų darbe. Svarbu pastebėti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės niekur nedingsta ir dirbant savarankiškai ar skubant į pagalbą draugui ar kaimynui, ypač kai nėra įgūdžių, kaip tą darbą atlikti saugiai, o tokių nelaimių – dažnai dėl žinių stokos – neretai pasitaiko, ir jos yra ypač skaudžios.
Padėtis, palyginti su praėjusiais metais, gal kiek optimistiškesnė, tačiau vis tiek įtempta: nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai vis dar – per dideli. Taigi VDI dar kartą atkreipia dėmesį, kad būtina užtikrinti pakankamą žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje lygį ir tinkamą vidinę kontrolę. Pagrindinis tikslas – išvengti skaudžių nelaimių ateityje.