Šeštadienis, 22 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Paparčiai papuoš mažiau saulėtas sodo vietas

www.alkas.lt
2024-06-24 06:00:00
87
PERŽIŪROS
0
Papartis | iki.lt nuotr.

Papartis | iki.lt nuotr.

Papartis – žymiai daugiau nei tik Joninių simbolis. Šis vos porą eurų kainuojantis, tačiau žavingai atrodantis augalas yra tikras išsigelbėjimas sukant galvą, kaip pagražinti tas sodo ar gėlyno vietas, kurios vargiai gauna saulės.

Pasak „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkės Vestos Paukštelo, lauko paparčiai yra nekaprizingi, todėl su minimaliomis pastangomis ir išlaidomis galima namų aplinkai suteikti išskirtinumo – įnešti daugiau žalumos ir natūralaus miško įvaizdžio.

Paparčiai – didžiulė augalų grupė, viena gausiausių ir seniausių pasaulyje. Jie mūsų planetoje gausiai augo dar prieš 300-400 mln. metų. Pasikeitus Žemės klimatui, daug jų rūšių išnyko, tačiau nepaisant to, vis dar yra daugiau kaip 10 000 paparčių rūšių, o apie pora dešimčių jų tinka auginti ir Lietuvos soduose. Tik svarbu atminti, kad paparčių patiems parsinešti namo iš miškų negalima, mat kai kurios rūšys yra netgi retos.

Visas paparčių grožis – jų plunksniškuose lapuose, kurie gali būti skirtingų formų ir pūpso kaip vešlus kuokštas. Jie sodo kompozicijoms įneša dinamikos, nes gražiai svyruoja vėjyje. Kad augalas pražystų, iš tiesų yra neįmanoma, kadangi paparčiai dauginasi sporomis, o ne sėklomis. Todėl paparčio žiedo paieškos – tik graži, mistiška tradicija, nuo seno lydinti šventinę Rasų naktį.

„Turime ne tiek ir daug valstybinių švenčių, kurios minimos vasarą. Todėl lietuviai tikrai aktyviai ruošiasi Joninėms, tai būna tarsi mažosios Kalėdos vasarą. Paprastai pirkinių krepšeliuose karaliauja šviežia mėsa ir jau grilinimui paruošti gaminiai, šviežios daržovės ir vaisiai, stipriai išauga įvairių gėrimų, užkandžių, saldumynų paklausa. Tačiau rūpinamasi ne tik vaišėmis – pirkėjai mėgsta puošti namus šventėms, todėl dažniau dairosi ir gėlių, kitų augalų. O papartis, vos pasirodęs parduotuvėse, bemat sulaukė Joninėms besiruošiančių pirkėjų dėmesio“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

Šis legendomis ir mistika apipintas augalas akimirksniu sukurs ypatingą nuotaiką – jau vienas ar keli vakarėlio vietoje padėti paparčio vazonai neleis suabejoti, kokia šventė yra švenčiama. Visgi, V. Paukštelo atkreipia dėmesį, kad šis augalas yra daugiametis, tas su tinkama priežiūra jis džiugins ir kitais metais.

Klesti ten, kur kitiems augalams nepatinka. Mažai priežiūros reikalaujantis papartis puikiai auga ant žemės stovinčiame arba kabančiame vazone. Galima juos sodinti ir į lovelius, tačiau palikite jiems juos visus – šalia nesodinkite kitų gėlių ar augalų. Paparčius galima sodinti ir į dirvą – tačiau prieš tai įsitikinkite, ar konkreti jo rūšis galės išgyventi lietuvišką žiemą. Kai kurie mūsiškes šalnas be didelių sunkumų išgyvena.

„Ar vazone, ar dirvoje – paparčiams reikia parinkti tinkamą vietą. Šie augalai geriausiai auga pavėsyje, kur tiesioginiai saulės spinduliai pasiekia retai. Todėl jie yra geras pasirinkimas gražinant tas sodo ar gėlyno vietas, kuriose dauguma dekoratyvinių augalų paprasčiausiai blogai augtų. Gražu juos sodinti ir po medžiais, kur padeda kurti jausmą, lyg prie savo namų turėtumėte dalelę tikro miško. Jiems tinka ir šiaurinė namo pusė, jie gali augti arčiau saulę uždengiančios tvoros ar pavėsinės“, – sako V. Paukštelo.

Reikia ne tik pavėsio, bet ir drėgmės. Paparčių nebūtina netgi tręšti, tad iš esmės pasirūpinti teliks vienu dalyku – tinkamu laistymu. Nors paparčiai mėgsta drėgnas vietas, jie nemėgsta būti permirkę. Tad tarp kiekvieno laistymo būtinai leiskite dirvai išdžiūti.

„Paparčiai natūraliai auga žemose miškų vietose, kur nėra daug šviesos, tačiau drėgmės paprastai netrūksta. Todėl jų reikėtų nepamiršti reguliariai laistyti, ypač kai lietaus trūksta. Nesunku nustatyti, ar paparčiams trūksta vandens: tuomet jų lapai praranda gyvybingumą, nudžiūsta ar net nukrenta ant žemės. Vasarą, vyraujant karštiems orams, laistykite bent 2-3 kartus per savaitę ar dažniau. Jeigu paparčiai auga po medžiais, laistyti tikrai prireiks dažniau, nes tą patį vandenį gers ir medžių šaknys“, – atkreipia dėmesį „Iki“ Šviežių gėlių ir augalų žinovė.

Svarbiau ne tręšimas, o mulčiavimas. Sodo paparčiai tręšiami nuo gegužės iki liepos vidurio, ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nes jie jautrūs per dideliam tręšimui. Tą galima daryti jiems tinkamomis pirktinėmis trąšomis, tačiau labai svarbus priežiūros elementas yra mulčiavimas natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, žieve, kompostu ar durpėmis. Jos apsaugo žemę, kurioje auga paparčiai, nuo per didelio įkaitimo vasarą, užšalimo žiemą ir per greito išdžiūvimo ištisus metus. Po kurio laiko šios medžiagos suyra ir virsta humusu, dėl kurio paparčiai auga vešlūs ir sveiki, pasakoja V. Paukštelo.

Kur paparčiai žiemoja? Beveik visų sodo paparčių lapai žiemą apmiršta. Rudeninio sodo tvarkymo metu nereikėtų nupjauti sudžiūvusių lapų. Jie sukuria savotišką natūralų mulčią, kuris žiemą apsaugo paparčių šaknis per šalnas. Jei įmanoma, sudžiūvusius lapus verta palikti ir pavasarį. Jie greitai suyra ir virsta gyvybiškai svarbiu humusu. Tad genėti paparčių nereikia, tačiau V. Paukštelo pataria – vegetacijos sezono metu atskirus paparčio lapus galite nuskinti ir panaudoti kaip puokščių ir kitų gėlių kompozicijų priedą.

Jeigu papartį auginate vazone, tiesiog prieš įnešdami augalą į patalpą, leiskite jam išdžiūti. Paparčio žiemojimui pasirinkite vėsią vietą, pavyzdžiui, rūsį ar garažą. Geriausia augalą laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Jis žiemą praleis ramybės būsenoje, todėl laistyti prireiks tik kartą per mėnesį.

Lauke vazonuose auginamus paparčius taip pat galima žiemai įnešti į namus ir auginti kaip kambarinį augalą. Nupjaukite itin didelius lapus ir nupurkškite augalą nuo kenkėjų, o tuomet sudarykite tokias sąlygas, kokias jie mėgsta ir lauke: t. y., suteikite pavėsio ir pasirūpinkite drėgme. Tiesa, po žiemos paparčiams reikės grūdinimosi laikotarpio, prieš juos visam laikui perkeliant atgal į lauką vasarai. Porą savaičių po to, kai baigsis šalnų pavojus, palikite juos lauke, šešėlyje, apsaugotoje vietoje, kad jie prisitaikytų prie pokyčių. O tuomet ir per kitų metų Jonines jie džiugins vešlia žalia lapija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip sukurti jaukią sodo erdvę poilsiui?
  2. Patarimai kiemo ir sodo priežiūrai
  3. Kaip išsaugoti sodo sveikatą
  4. Augalų ligas gali platinti ir sodo įrankiai
  5. Kad viržiai vazone džiugintų ilgiau
  6. Rudenį žaliųjų erdvių priežiūra nesibaigia
  7. Kaip rūpintis kapais vėstant orams?
  8. Kad azalijos žiedai džiugintų visą žiemą
  9. Pinigų medžiui – nieko nekainuojančios trąšos
  10. Kad skintos karklo šakelės džiugintų kuo ilgiau
  11. Kad našlaitės žydėtų kaip pašėlusios ir nebijotų ligų
  12. Kurios gėlės geriausiai augs saulėtame balkone?
  13. Į darbus darže įtraukite ir mažuosius pagalbininkus
  14. Laistymas dažnai reikalauja papildomų žinių ir įrangos
  15. Kaip būti arčiau gamtos, neturit nuosavo kiemo?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21
Sveikata
Lietuvoje

Po pertraukos atnaujintos derybos dėl medikų atlyginimų

2026 08 21
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Gamta ir žmogus

Kelio darbai automagistralėje A1 tęsiasi: kaip išvengti spūsčių?

2026 08 21
Montuojamos apsaugos apuokams
Gamta ir žmogus

ESO Šiauliuose toliau stiprina apuokų apsaugą

2026 08 21
„Čia – saugiau“
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėtos ženklinti saugesnės naktinio gyvenimo vietos

2026 08 21
Traukinys
Lietuvoje

Dėl geležinkelio darbų laikinai keisis dviejų maršrutų traukinių tvarkaraščiai

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Konspirologas apie Pasaulio bibliotekos sprendžia, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga nepadidintų atskirties tarp žmonių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas: beveik pusė lietuvių yra naudojęsi DI apsiperkant
  • Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos
  • L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną
  • Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

Kiti Straipsniai

Maistas, žuvis

Ne kiekvienai žuviai kepti tinka tas pats būdas

2026 08 02
Šašlykai

Majonezas prieš actą: kokį šašlykų marinatą lietuviai laiko geriausiu

2026 07 26
Paslaptingos putos ant augalų

Paslaptingos putos ant augalų – kas tai?

2026 07 23
Gėlynas

Vilniečiai išsirinko gražiausią gėlyną

2026 07 21
Pomidorai

Vasarą žiemai ruoškite ne tik roges, bet ir pomidorus

2026 07 19
Marinuoti agurkai

Vienas slaptas priedas ir nuo šiol kitaip marinuosite agurkus

2026 07 19
Medžiai mieste

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Dviejų metrų aukščio paparčiai ir Švenčionių žolynai

Dviejų metrų aukščio paparčiai ir Švenčionių žolynai

2026 06 30
Šilagėlė

Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos

2026 06 26
Bitė

Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 

2026 06 08

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Konspirologas apie Pasaulio bibliotekos sprendžia, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga nepadidintų atskirties tarp žmonių
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Kultūros politikos pagrindų įstatymą pasirašęs Prezidentas: ambicingo pokyčio siekiau nuo pat savo kadencijos pradžios

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai