Penktadienis, 1 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kultūros paveldas. Valstybės, savivaldos ar savininkų rūpestis?

www.alkas.lt
2024-06-23 08:00:00
0
Raižių mečetė | VKPK nuotr.

Raižių mečetė | VKPK nuotr.

Kultūros paveldas šiandien dar neretai laikomas problema ar neatsiperkančia investicija. Taip pat kyla diskusijos, kiek prie jų tvarkybos turėtų prisidėti valdytojas, o kiek valstybė ar savivaldybė.

O koks gi vietos bendruomenių vaidmuo? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjanti Valstybinė kultūros paveldo komisija pradėjo savo išvažiuojamųjų posėdžių ciklą po Lietuvos savivaldybes, siekdama iš vidaus pamatyti paveldosauginę kultūrą jose ir prisidėti prie šios gerinimo.

Pirmoji stotelė – kontrastingoji Dzūkija, kurioje yra tiek pirmaujančių, tiek nuo jų ženkliai atsiliekančių savivaldybių.

Čia svarbu paminėti Paveldo komisijos atliktą ir šiais metais pirmą kartą pristatytą Savivaldybių paveldosauginio indekso tyrimą. Tai matematinė atskirų rodiklių rinkinio kombinacija, kuria siekta apžvelgti paveldosauginę padėtį kiekvienoje savivaldybėje.

Jis sudarytas atsižvelgiant į finansinius, privalomų veiklų ir rodomų sumanymų rodiklius.

„Svarbu paminėti, kad nors tokie rodikliai taikliai nupiešia esamą padėtį, jie ne visada gali atspindėti vietos dvasią ar pavienius sumanymus.

Todėl Paveldo komisija pradeda keliauti po regionus, kad geriau pažinti vietos paveldosauginę kultūrą ir paskatinti savivaldybes dalyvauti indekso kūrime“, – pažymi Paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė.

Savininkų užsidegimas – paveldo atgaivinimo variklis

Įdomus pavyzdys – Lazdijų r. savivaldybė, kuri yra sudaryto indekso apačioje. Nepaisant to, Paveldo komisiją čia sužavėjo privačių savininkų užsidegimas Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą prikelti naujam gyvenimui.

Šis dvaras yra vienas didžiausių Dzūkijos regione – su 19 statinių ir istoriniu parku, įkomponuotu banguotame reljefe.

Tarp kitų Lietuvos dvarų sodybų, ansamblis išsiskiria itin originalia pristatomosios ir ūkinės-gamybinės dalių kompozicija su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei parko elementų gausa.

Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų laikotarpių stilistiniai bruožai.

Liūdna sovietmečio istorija palietė ir šią kultūros paveldo vertybę, o nepriklausomybę jis pasitiko apleistas, apaugęs menkaverčiais želdiniais ir nykus. Reikalai pagerėjo tik 2001 m. dvarą įsigijus naujiems šeimininkams Nagliui ir Nerijui Narauskams.

Jie pradėjo atstatyti pastatus, atkurti parką. Dvare auginami elniai, žirgai, taip pat rengiamos įvairaus pobūdžio šventės, mokomosios programos, fotosesijos, vykdoma kita veikla. Dvarą siekiama pritaikyti turizmo, apgyvendinimo, žirginio sporto, konferencijų veikloms.

Dažniausiai, kiekvieno dvaro širdis ir pasididžiavimas yra rūmai. Deja, čia jie dar laukia savo valandos. Atsižvelgiant į galimybes pirmiausia buvo imtasi tvarkyti dvaro parką, atskirus komplekso statinius. Tačiau rūmų tvarkybos darbų finansavimo galimybės dar vis išlieka miglotos.

„Savininkai jau du dešimtmečius deda dideles pastangas siekdami dvarą prikelti naujam gyvenimui. Užsidegimas – pagrindinis šio proceso variklis, tačiau to nepakanka.

Tokioms vertybėms sutvarkyti reikalingos didžiulės lėšos. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba turi neeilines galimybes tapti Lazdijų r. veidu, bet tam reikalingas visapusiškas įsitraukimas, nes vien tik savininkų meilė paveldui ne visada gali duoti norimų rezultatų.

Aštriosios Kirsnos dvaras | VKPK nuotr.

Čia būtų viltingas savivaldos įsitraukimas tiek finansiniame, tiek intelektualiniame lygmenyse.“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė.

Priešinga padėtis pastebėta XVII a. siekiančiame Butrimonių miestelio istoriniame centre (Alytaus r.). Centrinėje dalyje, trijų pagrindinių gatvių (į Vilnių, Punią ir Alytų) sankryžoje yra trikampio plano buv. turgaus aikštė – tai vienintelė tokio pobūdžio aikštė Lietuvoje.

Aplink savivaldybės sutvarkytą aikštę yra keletas XX a. pirmos pusės istorinių namų, kurie yra valdomi privačių savininkų. Deja, jų būklė kol kas nedžiugina.

„Susitikimuose su Alytaus r. ir Lazdijų r. savivaldybių atstovais ne kartą akcentavome, kokią naudą gali duoti savivaldų rengiamos Paveldotvarkos programos.

Šios savivaldybės tokių kol kas neturi. Visgi ir čia sumanymą turėtų rodyti savininkai, reikia ir jiems patiems finansiškai prisidėti, teikti paraiškas.

Iš esmės, geriausių rezultatų pasiekiama, kai kooperuojamos valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų, kultūros paveldo vertybių savininkų lėšos.

Tuomet paveldas tampa galimybe, teigiamai paliečianti daugiau sričių nei gali atrodyti nuo pat pradžių: nuo ekonomikos iki pilietiškumo“, – pažymi dr. Vaidutė Ščiglienė.

Tvarkyba + įveiklinimas = kultūros paveldo atgaivinimas

Sutvarkius kultūros paveldo vertybę fiziškai, seka ne mažiau svarbus žingsnis – jo įveiklinimas. Štai, Alytaus r. esančiame 1934 m. statybos Kurnėnų mokyklos statinių komplekse prieš kelerius metus buvo atlikti tvarkybos darbai.

Naujai pagaminti tik tie bruožai ir detalės, kurių buvo neįmanoma atnaujinti.

Beveik visos statybinės medžiagos (net mokyklos langų stiklai) tuomet buvo gabenamos iš Čikagos, o beveik visas statybos išlaidas finansavo po studijų JAV apsigyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas.

„Pati mokyklos architektūra ir išlikusios autentiškos detalės – suolai, lentos, santechninė keramika etc. ir viso to profesionali restauracija sukuria ypatingą aurą. Deja, tokiai išskirtinei vertybei stinga konceptualesnio įveiklinimo.

Šiuo metu iš anksto susitarus mokykloje galima lankytis individualiai, grupėmis, užsisakyti ekskursiją ar mokomuosius užsiėmimus.

„Tačiau durys atidaromos tik tokiu atveju, o lankytojams išėjus jos vėl užrakinamos. Norėtume paskatinti savivaldybę rasti kūrybinį sprendimą, kuris leistų visapusiškai išnaudoti šios kultūros paveldo vertybės galimybes.

Galimai čia padėtų savivaldos pokalbiai su vietos bendruomenėmis, jų poreikių įsiklausymas ir vizijos sukūrimas. Paveldo procesuose šis subjektas yra neatsiejamai svarbus“,  – pastebi Savivaldybių paveldosauginio indekso tyrimo autorius Artūras Stepanovič.

Vietos bendruomenės ir kultūros paveldas

„Alytaus r. savivaldybėje susitikome su vietos bendruomenėmis, išklausėme pastebėjimus, problemas ir pasiūlymus. Labiausiai jas neramina santykis su savivaldybės administracija, bendruomenių sumanymų palaikymo ir finansavimo klausimas.

Kitas skaudulys – nėra jaunimo, kurį domintų paveldo klausimai, todėl esamų aktyvių bendruomenės narių ateityje nebus kam pakeisti“, – pastebi A. Stepanovič.

Tai nedžiugina, nes paveldas gyvas tuomet, kai jis reikalingas visuomenei, ypatingai – vietos bendruomenei. Susitikimuose atkreiptas dėmesys, kad pastarosios gali būti svarbus veikėjas jau pačiame pradiniame paveldo apsaugos proceso žingsnyje.

Siūlytina kviesti vietos bendruomenes pasižvalgyti ir visai šalia paieškoti vertybių, kurios dar neįrašytos į Kultūros vertybių registrą, bet galimai turi vertingųjų savybių. Juos būtų tikslinga inventorizuoti, išsaugoti, užfiksuoti jų duomenis.

Aštriosios Kirsnos dvaras | VKPK nuotr.
Aštriosios Kirsnos dvaras | VKPK nuotr.

Pavyzdžiui, aktyvių bendruomenių vaidmens paveldosaugoje svarba išryškėja Alytaus r. esančios Raižių mečetės atveju. Raižiai išsiskiria gausia totorių istorinių gyvenviečių ir laidojimo vietų sankaupa. Ilgainiui čia susiformavo didelė ir gyvybinga bendruomenė, iki šių dienų išsaugojusi dalį totoriškos gyvensenos papročių.

2019 m. sutvarkius mečetės pastatą, susirūpinta ir joje esančio 1686 m. gamybos minbaro fizine būkle. Tai seniausia musulmoniškosios dailės vertybė Lietuvoje.

Tuo metu jis dar nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau suvokiant vertybės išskirtinumą visi darbai buvo atlikti profesionaliai, laikantis aukščiausių standartų. Prie sėkmingų darbų ženkliai prisidėjo Raižių musulmonų religinės bendruomenės atstovai.

Savininkų ir valdytojų rūpestis, noras sutvarkyti kultūros paveldo vertybes yra neatsiejama kultūros paveldo tvarkybos ir atgaivinimo dalis.

Tačiau, šiame procese taip pat labai reikšmingas savivaldos ir valstybės indėlis bei pagalba. Ne mažiau svarbus bendruomenių skatinimas dalyvauti įvairių lygių procesuose bei jų sumanymai.

Laukite tęsinio apie Dzūkijos kultūros paveldą sekančiuose straipsniuose.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.

O koks gi vietos bendruomenių vaidmuo? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjanti Valstybinė kultūros paveldo komisija pradėjo savo išvažiuojamųjų posėdžių ciklą po Lietuvos savivaldybes, siekdama iš vidaus pamatyti paveldosauginę kultūrą jose ir prisidėti prie šios gerinimo.

Pirmoji stotelė – kontrastingoji Dzūkija, kurioje yra tiek pirmaujančių, tiek nuo jų ženkliai atsiliekančių savivaldybių.

Čia svarbu paminėti Paveldo komisijos atliktą ir šiais metais pirmą kartą pristatytą Savivaldybių paveldosauginio indekso tyrimą. Tai matematinė atskirų rodiklių rinkinio kombinacija, kuria siekta apžvelgti paveldosauginę padėtį kiekvienoje savivaldybėje.

Jis sudarytas atsižvelgiant į finansinius, privalomų veiklų ir rodomų sumanymų rodiklius.

„Svarbu paminėti, kad nors tokie rodikliai taikliai nupiešia esamą padėtį, jie ne visada gali atspindėti vietos dvasią ar pavienius sumanymus.

Todėl Paveldo komisija pradeda keliauti po regionus, kad geriau pažinti vietos paveldosauginę kultūrą ir paskatinti savivaldybes dalyvauti indekso kūrime“, – pažymi Paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė.

Savininkų užsidegimas – paveldo atgaivinimo variklis

Įdomus pavyzdys – Lazdijų r. savivaldybė, kuri yra sudaryto indekso apačioje. Nepaisant to, Paveldo komisiją čia sužavėjo privačių savininkų užsidegimas Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą prikelti naujam gyvenimui.

Šis dvaras yra vienas didžiausių Dzūkijos regione – su 19 statinių ir istoriniu parku, įkomponuotu banguotame reljefe.

Tarp kitų Lietuvos dvarų sodybų, ansamblis išsiskiria itin originalia pristatomosios ir ūkinės-gamybinės dalių kompozicija su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei parko elementų gausa.

Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų laikotarpių stilistiniai bruožai.

Liūdna sovietmečio istorija palietė ir šią kultūros paveldo vertybę, o nepriklausomybę jis pasitiko apleistas, apaugęs menkaverčiais želdiniais ir nykus. Reikalai pagerėjo tik 2001 m. dvarą įsigijus naujiems šeimininkams Nagliui ir Nerijui Narauskams.

Jie pradėjo atstatyti pastatus, atkurti parką. Dvare auginami elniai, žirgai, taip pat rengiamos įvairaus pobūdžio šventės, mokomosios programos, fotosesijos, vykdoma kita veikla. Dvarą siekiama pritaikyti turizmo, apgyvendinimo, žirginio sporto, konferencijų veikloms.

Dažniausiai, kiekvieno dvaro širdis ir pasididžiavimas yra rūmai. Deja, čia jie dar laukia savo valandos. Atsižvelgiant į galimybes pirmiausia buvo imtasi tvarkyti dvaro parką, atskirus komplekso statinius. Tačiau rūmų tvarkybos darbų finansavimo galimybės dar vis išlieka miglotos.

„Savininkai jau du dešimtmečius deda dideles pastangas siekdami dvarą prikelti naujam gyvenimui. Užsidegimas – pagrindinis šio proceso variklis, tačiau to nepakanka.

Tokioms vertybėms sutvarkyti reikalingos didžiulės lėšos. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba turi neeilines galimybes tapti Lazdijų r. veidu, bet tam reikalingas visapusiškas įsitraukimas, nes vien tik savininkų meilė paveldui ne visada gali duoti norimų rezultatų.

Čia būtų viltingas savivaldos įsitraukimas tiek finansiniame, tiek intelektualiniame lygmenyse.“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė.

Priešinga padėtis pastebėta XVII a. siekiančiame Butrimonių miestelio istoriniame centre (Alytaus r.). Centrinėje dalyje, trijų pagrindinių gatvių (į Vilnių, Punią ir Alytų) sankryžoje yra trikampio plano buv. turgaus aikštė – tai vienintelė tokio pobūdžio aikštė Lietuvoje.

Aplink savivaldybės sutvarkytą aikštę yra keletas XX a. pirmos pusės istorinių namų, kurie yra valdomi privačių savininkų. Deja, jų būklė kol kas nedžiugina.

„Susitikimuose su Alytaus r. ir Lazdijų r. savivaldybių atstovais ne kartą akcentavome, kokią naudą gali duoti savivaldų rengiamos Paveldotvarkos programos.

Šios savivaldybės tokių kol kas neturi. Visgi ir čia sumanymą turėtų rodyti savininkai, reikia ir jiems patiems finansiškai prisidėti, teikti paraiškas.

Iš esmės, geriausių rezultatų pasiekiama, kai kooperuojamos valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų, kultūros paveldo vertybių savininkų lėšos.

Tuomet paveldas tampa galimybe, teigiamai paliečianti daugiau sričių nei gali atrodyti nuo pat pradžių: nuo ekonomikos iki pilietiškumo“, – pažymi dr. Vaidutė Ščiglienė.

Tvarkyba + įveiklinimas = kultūros paveldo atgaivinimas

Sutvarkius kultūros paveldo vertybę fiziškai, seka ne mažiau svarbus žingsnis – jo įveiklinimas. Štai, Alytaus r. esančiame 1934 m. statybos Kurnėnų mokyklos statinių komplekse prieš kelerius metus buvo atlikti tvarkybos darbai.

Naujai pagaminti tik tie bruožai ir detalės, kurių buvo neįmanoma atnaujinti.

Beveik visos statybinės medžiagos (net mokyklos langų stiklai) tuomet buvo gabenamos iš Čikagos, o beveik visas statybos išlaidas finansavo po studijų JAV apsigyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas.

„Pati mokyklos architektūra ir išlikusios autentiškos detalės – suolai, lentos, santechninė keramika etc. ir viso to profesionali restauracija sukuria ypatingą aurą. Deja, tokiai išskirtinei vertybei stinga konceptualesnio įveiklinimo.

Šiuo metu iš anksto susitarus mokykloje galima lankytis individualiai, grupėmis, užsisakyti ekskursiją ar mokomuosius užsiėmimus.

„Tačiau durys atidaromos tik tokiu atveju, o lankytojams išėjus jos vėl užrakinamos. Norėtume paskatinti savivaldybę rasti kūrybinį sprendimą, kuris leistų visapusiškai išnaudoti šios kultūros paveldo vertybės galimybes.

Galimai čia padėtų savivaldos pokalbiai su vietos bendruomenėmis, jų poreikių įsiklausymas ir vizijos sukūrimas. Paveldo procesuose šis subjektas yra neatsiejamai svarbus“,  – pastebi Savivaldybių paveldosauginio indekso tyrimo autorius Artūras Stepanovič.

Vietos bendruomenės ir kultūros paveldas

„Alytaus r. savivaldybėje susitikome su vietos bendruomenėmis, išklausėme pastebėjimus, problemas ir pasiūlymus. Labiausiai jas neramina santykis su savivaldybės administracija, bendruomenių sumanymų palaikymo ir finansavimo klausimas.

Kitas skaudulys – nėra jaunimo, kurį domintų paveldo klausimai, todėl esamų aktyvių bendruomenės narių ateityje nebus kam pakeisti“, – pastebi A. Stepanovič.

Tai nedžiugina, nes paveldas gyvas tuomet, kai jis reikalingas visuomenei, ypatingai – vietos bendruomenei. Susitikimuose atkreiptas dėmesys, kad pastarosios gali būti svarbus veikėjas jau pačiame pradiniame paveldo apsaugos proceso žingsnyje.

Siūlytina kviesti vietos bendruomenes pasižvalgyti ir visai šalia paieškoti vertybių, kurios dar neįrašytos į Kultūros vertybių registrą, bet galimai turi vertingųjų savybių. Juos būtų tikslinga inventorizuoti, išsaugoti, užfiksuoti jų duomenis.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla | LKPK nuotr.
Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla | LKPK nuotr.

Pavyzdžiui, aktyvių bendruomenių vaidmens paveldosaugoje svarba išryškėja Alytaus r. esančios Raižių mečetės atveju. Raižiai išsiskiria gausia totorių istorinių gyvenviečių ir laidojimo vietų sankaupa. Ilgainiui čia susiformavo didelė ir gyvybinga bendruomenė, iki šių dienų išsaugojusi dalį totoriškos gyvensenos papročių.

2019 m. sutvarkius mečetės pastatą, susirūpinta ir joje esančio 1686 m. gamybos minbaro fizine būkle. Tai seniausia musulmoniškosios dailės vertybė Lietuvoje.

Tuo metu jis dar nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau suvokiant vertybės išskirtinumą visi darbai buvo atlikti profesionaliai, laikantis aukščiausių standartų. Prie sėkmingų darbų ženkliai prisidėjo Raižių musulmonų religinės bendruomenės atstovai.

Savininkų ir valdytojų rūpestis, noras sutvarkyti kultūros paveldo vertybes yra neatsiejama kultūros paveldo tvarkybos ir atgaivinimo dalis.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla | LKPK nuotr.
Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla | LKPK nuotr.

Tačiau, šiame procese taip pat labai reikšmingas savivaldos ir valstybės indėlis bei pagalba. Ne mažiau svarbus bendruomenių skatinimas dalyvauti įvairių lygių procesuose bei jų sumanymai.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.

Laukite tęsinio apie Dzūkijos kultūros paveldą sekančiuose straipsniuose.

Parengta pagal Valstybinė kultūros paveldo komisijos pranešimą spaudai

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Karosas: Kultūros paveldas visą laiką atsilygina atradimais (video)
  2. Šiandieninis valstybės finansavimas kultūros paveldui neužtikrina jo išsaugojimo
  3. Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis
  4. J. Vaiškūnas. Kultūros institucijų reforma ar rūpestis savikūniais?
  5. Paveldas – dovana iš praeities ateičiai
  6. Pirmojo pasaulinio karo paveldas gali būti pritaikytas turizmui
  7. Savivaldybių dėka skiriamos lėšos kultūros paveldui didėja
  8. Kultūros paveldo apskaita Lietuvoje ypač svarbi grėsmės akivaizdoje
  9. Siūloma pertvarkyti Kultūros paveldo centrą
  10. Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?
  11. Tyrimas atskleidė savivaldybių požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą
  12. Renginys „Lietuvai reikšmingas paveldas Amerikoje: kaip (iš)saugoti?“
  13. Tvarus paveldas: video įžvalgose mokslininkai ir tyrinėtojai apie Lietuvos dvarus
  14. Ženklinami valstybės saugomi gamtos paveldo objektai
  15. Pertvarkomas Kultūros paveldo centras 

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Studentai
Lietuvoje

Patvirtinta stojančiųjų konkursinio balo skaičiavimo tvarka

2025 08 01
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą

2025 08 01
Priešiškas dronas nukrito Lietuvos kariniame poligone Gaižiūnuose
Lietuvoje

Lietuvą atakavęs dronas sudužo Lietuvos kariniame poligone…

2025 08 01
Greičio matuoklis
Lietuvoje

Greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius eismo ruožus

2025 08 01
Mokykla, telefonas
Lietuvoje

Švietimo įstaigos turės pasitvirtinti tvarkas dėl telefonų naudojimo

2025 08 01
JAV pasiuntinys bėga Kremliun
Užsienyje

Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

2025 08 01
Žaidimų erdvė
Gamta ir žmogus

Vilniaus oro uoste atidaryta žaidimų ir pažinimo erdvė vaikams

2025 08 01
Futbolas
Gamta ir žmogus

„Aukštaitijos“ stadione – legendinio „Ekrano“ sugrįžimas

2025 08 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Klaipėda ruošiasi švęsti 773-iąjį gimtadienį!
  • Jonas apie L. Šopauskas. Apie politines veidmainystes arba apgailestavimų Respubliką
  • Patrick Bet-David apie Trampo ultimatumo laikrodis tiksi – ką darys Rusija?
  • Naivys klausimas apie Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 sumanymai, kaip surengti tobulą žaidimų vakarą
  • Patvirtinta stojančiųjų konkursinio balo skaičiavimo tvarka
  • Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą
  • Žemės paslaugos – greičiau ir patogiau

Kiti Straipsniai

JAV pasiuntinys bėga Kremliun

Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

2025 08 01
Trampas - Lukašenka - Putinas

Č. Iškauskas. Paskui aktualiją: Ar ultimatumas nebus iškeistas?

2025 08 01
Scena virš Vilniaus: netradicinėje kultūros paveldo erdvėje kyla jauni talentai

Scena virš Vilniaus: netradicinėje kultūros paveldo erdvėje kyla jauni talentai

2025 08 01
KTU žinovės atskleidė, kodėl kultūros paveldas svarbus bendruomenių vienybei

KTU žinovės atskleidė, kodėl kultūros paveldas svarbus bendruomenių vienybei

2025 08 01
Apdovanojimų iškilmės

Klaipėda ruošiasi švęsti 773-iąjį gimtadienį!

2025 08 01
Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Milda Kvizikevičiūtė

Kaip tekėjo XVI amžiaus didikės ir karalaitės: nuo Bonos Sforcos iki Barboros Radvilaitės

2025 08 01
Amatai, Alina ir Algimantas

Jūros šventėje pristatyti tradiciniai Kuršėnų krašto amatai

2025 08 01
Medininkų žudynių minėjimas

Prezidentas pagerbė Medininkų žudynių aukas

2025 07 31
FNTT | fntt.lrv.lt nuotr.

G. Palucko brolienės įmonėje atliktos kratos, sulaikytas jos direktorius

2025 07 31
Šlovės takas | neringa.lt nuotr.

Neringos Šlovės takas pasipildys naujais vardais

2025 07 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Klaipėda ruošiasi švęsti 773-iąjį gimtadienį!
  • Jonas apie L. Šopauskas. Apie politines veidmainystes arba apgailestavimų Respubliką
  • Patrick Bet-David apie Trampo ultimatumo laikrodis tiksi – ką darys Rusija?
  • Naivys klausimas apie Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Orkestras Sinfonietta Riga (Latvija) 2022 | R. Hofmanio nuotr.

Artėja du mėnesius truksianti Tytuvėnų vasaros šventė – muzika, juokas ir šokiai!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai