Penktadienis, 18 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Daug kartų steigta ir uždarinėta (II)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl, www.alkas.lt
2024-05-31 08:00:00
83
PERŽIŪROS
0
Paliūnų mokykla, įrengta ūkininko Budzeikos gyvenamajame name 1930 m. Viduryje sėdi mokytojas V. Vaicekauskas, kairėje stovi Antanas Tumelis | punskas.pl nuotr.

Paliūnų mokykla, įrengta ūkininko Budzeikos gyvenamajame name 1930 m. Viduryje sėdi mokytojas V. Vaicekauskas, kairėje stovi Antanas Tumelis | punskas.pl nuotr.

Tęsinys.

I dalis čia.

Vilniaus kuratorijos lankytojas ir Mokyklų tarybos inspektorius, lankydami Paliūnų mokyklą, buvo patenkinti mokymo rezultatais. Pasak jų, visoje apylinkėje čia jie geriausi.

Balstogės vaivadija ėmėsi ieškoti priekaištų. Jos atsiųstas valdininkas nustatė, kad patalpos netinkamos mokyklai, kad jos yra per žemos (tik 2,5 m, o reikia, kad būtų 3,5 m) ir ne visos apšildomos.

Lietuviai, sužinoję, kad Paliūnuose valdžia ketina atidaryti valstybinę lenkišką mokyklą, ėmė ieškoti savajai mokyklai naujų patalpų. Lietuvių mokyklai grėsė uždarymas. Taip ir atsitiko.

1933 m. gegužės 4 d. Vilniaus kuratorija liepė mokyklą uždaryti, nes, atseit, ji netenkina 1932 m. rugsėjo 12 d. TVŠM nutarimo reikalavimų, neturi tinkamų patalpų ir pakankamai pagalbinių mokymo priemonių.

Mokykla turėjo būti uždaryta iki rugpjūčio 9 dienos, o visi dokumentai pristatyti į Vilnių. Kuratorijos sprendimas buvo visiems netikėtas.

1933 m. gegužės 25 d. Paliūnų mokyklos mokiniai suvaidino vaidinimą „Piemenys“, o birželio 14 dieną, nuaidėjus paskutiniam skambučiui, atsisveikino su mokytoju ir mokykla. Mokiniai ir jų tėvai paskutinį kartą sugiedojo religinį lietuvių himną „Marija, Marija…“.

Paliūnų ir aplinkinių kaimų lietuviai ilgai nesitaikė su Vilniaus kuratorijos sprendimu. Jie kreipėsi į lenkų švietimo valdžią, argumentuodami, kad lankytojai buvo labai patenkinti mokymo rezultatais ir gerai vertino mokyklos darbą. Lietuvių apeliacija nedavė rezultatų. Mokykla buvo uždaryta.

Taip buvo įgyvendinti Vilniaus kuratoriaus žodžiai, skirti Paliūnų lietuviams: „Uždarinėjau mokyklas ir uždarinėsiu, kol palaušiu jūsų dvasią.“

Paliūnuose gyvenančių vokiečių vaikų, kurie lankė Paliūnų mokyklą, tėvai ne kartą prašė surasti mokytoją, galintį mokyti vaikus vokiškai. Mokyklų taryba, atsakydama į vokiečių prašymus, patarė jiems steigti savarankišką vokiečių mokyklą.

Juozas Paransevičius knygoje „Paliūnai“ rašo: „Pas vokietį ūkininką Petraitį atidaryta vokiška mokykla. Pamokos vyko dviejuose kambariuose (klasėse).

Juozo Paransevičiaus knyga „Paliūnai“ | punskas.pl nuotr.
Juozo Paransevičiaus knyga „Paliūnai“ | punskas.pl nuotr.

Viena klasė buvo skirta vokiečių tautybės vaikams, bet ją lankė ir lenkų tautybės vaikai iš Taurusiškių kaimo. Joje pamokas vedė mokytojas Krenc.

Kita klasė buvo skirta lietuvių tautybės vaikams. Ją vedė mokytoja Karpavičiūtė iš Seinų, kilusi iš lietuviškos šeimos, bet, kaip dauguma Seinų gyventojų, buvo karšta Lenkijos patriotė.

Tuo metu Paliūnų kaimo ūkininkas Kliukinskas, žadėdamas statyti sau trobą, nutarė padaryti patalpą, pritaikytą klasei įrengti, kad valdžios atstovai neturėtų jokių priekaištų. Paskyrė tam visą trobos galą.

Tai buvo gana didelis kambarys, trijų metrų aukščio, su septyniais langais: du iš rytų, trys iš pietų ir du iš vakarų pusės. Kada namą pabaigė statyti, lietuviškų mokyklų Lenkijoje jau nebuvo.

1936 metais į šias patalpas persikėlė Petraičio valdiška lenkiška mokykla, kurią lankė lietuvių tautybės Paliūnų ir Būdos kaimo vaikai. Čia dirbo mokytojas Antanas Balcevičius.

Jis buvo lenkas, bet labai gerai mokėjo lietuvių kalbą. Tai buvo privalumas, nes dažnas į pirmą klasę atėjęs mokinys visiškai nemokėdavo lenkų kalbos.

Pamokos vyko dviem pamainomis: ryte III–IV skyrius, o vėliau – I–II. Mokinių buvo daug, nes kiekvienas norėdamas baigti šią mokyklą, turėjo lankyti ją 7 metus: pirmą ir antrą skyrius po vienerius metus, trečią dvejus, o ketvirtą net trejus metus.“

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pas Kliukinską buvo atkurta lietuviška mokykla. Joje pradėjo dirbti mokytoja Genė Briliūtė iš Punsko. Mokykla veikė neilgai, nes vokiečiai ją uždarė. Čia įsikūrė vokiška mokykla „Nur für Deutsche“.

Karo metais Paliūnų kaimas labai ištuštėjo. Iš Paliūnuose gyvenusių 37 lietuvių šeimų liko tik šešios. 1951 metais Paliūnuose pradėjo veikti keturklasė mokykla.

Ji surado sau vietą pas ūkininką Staskevičių (Kliukinskų namuose gyveno lenkų pasieniečiai). Mokykloje dirbo mokytoja Apolonija Briliūtė. Jai perėjus dirbti į Pristavonių mokyklą, jos vietą užėmė Birutė Paransevičienė.

Kai 1957 metais pasieniečiai išsikraustė iš Kliukinsko namų, mokykla galėjo sugrįžti į savo senas patalpas. Tuomet čia veikė keturklasė mokykla.

Visi dalykai buvo dėstomi lenkų kalba, o lietuvių kalba buvo kaip atskiras dalykas. Birutė Paransevičienė dirbo iki mokyklos uždarymo, t. y. iki 1973 metų. Nuo to laiko Paliūnuose mokyklos nėra.

Literatūra:

D. Alseika, Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas 1919–1934, Vilnius, 1935.

B. Makauskas, Vilnijos lietuviai 1919–1939, Vilnius, 1991.

V. Martinkėnas, Lietuviškos mokyklos ir skaityklos Vilniaus krašte 1919–1939, Vilnius, 1990.

J. S. Paransevičius, Paliūnai, Punskas, 2018.

P. Vitkauskas, Lietuviškų draugijų veikla Punsko ir Seinų krašte 1926–1939 m., Punskas, 2001.

P. Vitkauskas, Ryto draugijos veikla Punsko ir Seinų krašte, Punskas, 2014.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lituanistinėms mokykloms – šiuolaikiškos mokymo priemonės

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Seimas
Lietuvoje

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Pinigai
Lietuvoje

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Registrų centras
Lietuvoje

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17
Rūkymas, cigaretės
Lietuvoje

Seimas įpareigojo ant rūkalų gaminių teikti duomenis apie paramą norintiems mesti rūkyti

2026 09 17
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams – daugiau palengvinimų dėl terminų ir reikalavimų

2026 09 17
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Lietuvoje

Per šiuos metus keliuose bus įrengta ir atnaujinta apie 55 km pėsčiųjų ir dviračių takų

2026 09 17
Krašto gynyba
Lietuvoje

Gynybos pirkimų spartinimas negali reikšti silpnesnės kontrolės

2026 09 17
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone
Kalba

Kaune vyks konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“

2026 09 17
Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • >Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kai dovana buvo politinė žinutė: ką pasakoja 1699 m. Osmanų sultono dovana
  • „Miškas ne mūsų – tai mes esame jo vaisiai“: pokalbis su ekosofu dr. M. Davidavičiumi
  • Vilniaus bastėjoje – „Viduramžių komiksai“: ką apie žmogų prieš 500 metų pasakojo jo krosnis
  • Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

Kiti Straipsniai

XVII a. pabaigos Osmanų diplomatinės dovanos servizo dalis Valdovų rūmų muziejaus parodoje

Kai dovana buvo politinė žinutė: ką pasakoja 1699 m. Osmanų sultono dovana

2026 09 18
Bunongų žmonės prie milžiniško seno medžio Kambodžos miške

„Miškas ne mūsų – tai mes esame jo vaisiai“: pokalbis su ekosofu dr. M. Davidavičiumi

2026 09 18
Vilniaus gynybinės sienos bastėja iš oro

Vilniaus bastėjoje – „Viduramžių komiksai“: ką apie žmogų prieš 500 metų pasakojo jo krosnis

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Paleidžiami kurtiniai į girią

Į Karšuvos girią paleistas rekordinis skaičius kurtinių

2026 09 18
Namų šildymas

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Registrų centras

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17
Vyras su vinilinės plokštelės „Dainuojam Justiną Marcinkevičių“ egzemplioriais

Tarp Kazlų Rūdos miškų – gera akustika: Kultūros centro salė tampa ir įrašų studija

2026 09 17
Režisierius Algimantas Puipa

Jubiliejiniai „Rudens kino vakarai“ Vilniaus rotušėje sujungs literatūrą ir kiną

2026 09 17
Jotvingių ir prūsų gyvenvietės alkavietė Ožkiniuose

Ožkiniuose (Lenkijoje) bus minima Baltų vienybės diena

2026 09 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • >Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
Kitas straipsnis
Kristina Norvilaite prie paveikslu | dubingiai.info nuotr.

Dubingiuose vyks K. Norvilaitės-Geniušienės kūrybos parodos „Barbora Radvilaitė: didinga ir trapi“ atidarymas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai