Pirmasis Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo juo punktų projektas skinasi kelią įgyvendinimo link: baigtos visos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai uždegė žalią šviešą šio aplinkai draugiško kuro gamybai Klaipėdos uoste.
Šiuo metu vyksta teritorijos projektavimo darbai, įrangos pirkimo procedūros. Tikimasi dar šiemet pradėti aikštelės vandenilio gamybai paruošimo darbus.
„Šalys, siekdamos mažinti CO2 išmetimus, vis labiau gręžiasi į vandenilį, kuris leidžia pasiekti nulines emisijas. Į šį traukinį nori įšokti ir Lietuva – Vyriausybė jau yra pritarusi Vandenilio plėtros gairėms iki 2050 metų. Lietuvoje pirmasis įgyvendinti vandenilio projektą ryžosi Klaipėdos uostas. Būti pirmam visuomet sunku, tačiau tikime šio projekto, kuris, visų pirma, labai svarbus pačiam Klaipėdos uostui, sėkme.
Jau po poros metų Uosto direkcijos laivyną papildys vandeniliu varomas laivas, uosto įmonės taip pat planuoja savo technikos keitimą į varomą vandeniliu. Neabejoju, kad įgyvendinę projektą paspartinsime ir sausumos transporto transformaciją“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Poveikio aplinkai vertinimo metu analizuotos dvi potencialios vietos Klaipėdos uoste, kuriose planuota žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtra – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos teritorijoje (Nemuno g. 8A, Klaipėda) ir Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda). Taip pat analizuotas šios veiklos poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėjusios ir išvadas dėl planuojamos veiklos pateikusios įstaigos – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas pateikė teigiamas išvadas dėl abiejų alternatyvų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija palankiau vertino pirmos vietos alternatyvą, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė teigiamas išvadas dėl antros vietos alternatyvos.
Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi visų šių įmonių išvadas, nusprendė, kad tinkamesnė vieta šiai veiklai vykdyti – teritorija, esanti Nemuno g. 40. Joje numatoma įrengti vandenilio gamybos bazę bei sistemą transporto priemonėms užpildyti. Per parą čia planuojama pagaminti apie 500 kilogramų vandenilio, o bazę planuojama įrengti 150 metrų ir didesniu atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų.
Aplinkos apsaugos agentūros pateiktoje išvadoje teigiama, kad toks atstumas yra visiškai saugus.
„Klaipėdos uostas nebus išskirtinis, gaminantis vandenilį pramoninėje teritorijoje, įsikūrusioje netoli gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos šimto metrų atstumu nuo gyventojų, vieną iš Vokietijoje veikiančių vandenilio gamyklų ir profesiniam tobulinimui skirtą centrą skiria tik gatvė, o Japonijoje papildymo punktai vandeniliu apsupti gyvenamaisiais dangoraižiais. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, vien Europoje šiandien veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių“, – sako Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu: naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį arba lygiavertį. Įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – 3 MW.
Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. Eur.
Vandenilis (H2) – bespalvės, bekvapės dujos. Tai labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas. Dažniausiai vandenilis sudaro įvairius cheminius junginius su kitais elementais – jis yra pagrindinis vandens, mineralų ir rūgščių elementas. Šiandien vandenilis kaip aplinkai draugiškas kuras laivams, vilkikams, automobiliams, įvairiai technikai ir net namams šildyti, įsitvirtina visame pasaulyje vis sparčiau.
