Daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų pastarosiomis dienomis gavo arba dar gaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) priminimus apie laiku nedeklaruotas pajamas.

Daliai šių gyventojų pajamas pagal įstatymus deklaruoti yra būtina, tačiau yra ir tokių, kurie to daryti neprivalo, tačiau galėtų susigrąžinti nemažas pinigų sumas.

Nenoras pateikti pajamų ir turto deklaracijas visų pirma žalą daro dėl dviejų priežasčių: tenka mokėti delspinigius ir nesusigrąžinami be reikalo permokėti mokesčiai, sako Donata Stoškuvienė, finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ klientų patirties valdymo vadovė.

Anot jos, savo finansų deklaravimas apskritai turėtų būti ne prievolė, o puiki proga prisėsti ir įvertinti, kaip per metus sekėsi tvarkytis su pinigai, kokie buvo pagrindiniai ir svarbiausi finansiniai įvykiai, kiek mokesčių sumokėta. Tai ypač svarbu tiems, kurie pajamas gauna ne iš vieno šaltinio, dirba ne pagal darbo sutartis.

D. Stoškuvienė pabrėžia, kad neretam žmogui pajamų deklaravimas vis dar susijęs su jautrių duomenų valstybei atskleidimu, nors pajamas gaunant skaidriai, neslepiant mokesčių ne vienam žmogui pajamų deklaravimas gali atnešti nemažai naudos.

„Keista kasmet matyti panašų kiekį žmonių, kurie nedeklaruoja savo pajamų. Be abejo, tam gali būti įvairių priežasčių: nenoras viešinti savo finansus, neskaidrus finansų valdymas, gal tiesiog paprasčiausias užmaršumas ar išsiblaškymas.

Bet kuriuo atveju tenka pripažinti, kad iš dalies tai susiję ir su menku finansiniu raštingumo, finansų planavimo įpročių neturėjimu. Gyvename pasaulyje, kuriame turime labai daug įvairių finansinių įsipareigojimų, tad detalus savo piniginės tvarkymas suteiktų ir kur kas tvirtesnius pamatus, ir ramybę“, – sako D. Stoškuvienė.

Tiesa, laiku pavėlavus pateikti deklaraciją itin jaudintis nereiktų, mat VMI tai padaryti ir permokas atgauti vis dėlto leis iki liepos 31 d. Tačiau jei teisingai užpildytą deklaraciją pateiksite iki 2024 m. gegužės 2 d., permoka bus grąžinta ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d., o jei deklaraciją galiausiai pateiksite arba patikslinsite po termino, permoka bus grąžinta ne vėliau kaip per 90 d. nuo teisingai užpildytos deklaracijos pateikimo ar patikslinimo dienos.

Tad laikų pateikę deklaraciją jums priklausančius pinigu atgausite kur kas greičiau.

Pirmieji priminimų sulaukė tie gyventojai, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą, tačiau priminimus apie nepateiktas deklaracijas ir perspėjimus apie skaičiuojamus delspinigius gaus ir tie, kurie per praėjusius metus pardavė nekilnojamojo turto, taip pat politikai, valstybės tarnautojai, jų šeimų nariai.

Nemažai žmonių priminimus gaus ir dėl jiems pritaikyto per didelio metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (MNPD).

Prarandate progą susigrąžinti pinigus

D. Stoškuvienė pateikia kelias priežastis, kodėl deklaruoti pajamas ir pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis žmonėms yra naudinga.

Nedeklaruodami pajamų visų pirma prarandate progą susigrąžinti mokesčių permokas ir pasinaudoti valstybės taikomomis lengvatomis.

Vienas dažniausių sugrąžinimų – už įmokas pensijos kaupimui, gyvybės draudimui ar studijoms. Tokių išlaidų turėję gyventojai gali susigrąžinti iki 300 eurų per metus.

Grąžintina suma dažnai priklauso nuo to, kiek ir kokių GPM lengvatų žmogus naudojo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vienam gyventojui VMI vidutiniškai sugrąžino 290 eurų. Didžiausia grąžintina GPM suma praėjusiais metais siekė net 65 tūkst. Eurų.

„Įsivaizduokite, kad visiškai nelauktai deklaravus pajamas į jūsų banko sąskaitą grąžinami 300 Eur. Turėtų kilti klausimas, ką su nenumatytomis pajamomis daryti. Deja, dažnu atveju grąžintos permokos panaudojamos kasdienėms išlaidoms taip jų naudos nė nepajaučiant.

Vis dėl to derėtų pagalvoti apie galimybę šiuos pinigus investuoti, panaudoti įsiskolinimams dengti ir pan., kad dar labiau prisidėtumėte prie stabilios savo finansinės gerovės“, – dėsto D. Stoškuvienė.

Gresia baudos ir išskaitos

Būtina paminėti ir tai, kad deklaravus pajamas gali paaiškėti, jog mokesčių nepriemoką teks ir grąžinti.

Kaip skelbia VMI, sulaukusieji priminimo turi 10 dienų deklaruoti pajamas. Vis dėlto, jei turite finansinių sunkumų ir negalite iš karto sumokėti mokesčio, pateikę pajamų deklaraciją galite kreiptis dėl mokėjimo išdėstymo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Šiai sutarčiai taikomos nedidelės 0,01 proc. palūkanos.

Pajamas deklaruoti ir mokesčius susimokėti derėtų kuo greičiau, mat kitu atveju gali susikaupti reikšminga mokėtina suma dėl delspinigių. Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,029 proc. Delspinigiai.

Galiausiai derėtų priminti, kad už deklaracijų nepateikimą gali būti taikoma net ir administracinė atsakomybė.

Ar reikia deklaruoti paskolas?

Daugeliui kyla klausimų, ar deklaruojant pajamas reikia deklaruoti ir paskolas. Pasiskolinti pinigai nėra laikomi gyventojo pajamomis, todėl jų deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nereikia.

Vis dėlto nereikia pamiršti, kad kai paskolą gyventojui suteikia kitas gyventojas ir jos suma viršija 600 eurų, privaloma sudaryti paskolos sutartį. Notarinė paskolos sutartis privaloma tais atvejais, kai paskolos suteikiamos grynaisiais pinigais ir viršija 3 tūkst. eurų. Jei paskolos sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu, ji bet kokiu atveju turi būti rašytinė.

„Gyventojams neretai atrodo, kad pasiskolinti iš kitų žmonių, o ne iš finansų įstaigų yra geriau vien dėl to, kad apie jų paskolas tokiu atveju niekas nesužinos. Ta netiesa, nes skolinantis didesnes sumas privaloma sudaryti sutartis.

Be to, bet kokią didesnę jūsų sąskaitoje atsiradusią didesnę pinigų sumą VMI gali paprašyti pagrįsti. Be abejo, gaila, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie taip skolindamiesi sandorius nuslepia“, – sako „Creditea“ atstovė.

Svarbu pradedantiems investuoti

Pastaruoju metu vis didesnei daliai gyventojų atrandant investavimą susiduriama ir abejonėmis, ar šią veiklą taip pat būtina deklaruoti VMI. Daugeliui atveju visas žinias apie jūsų investicijas mokesčių inspektoriams perduoda finansų įstaigos, pavyzdžiui, bankai. Tačiau nereikia pamiršti, kad už sėkmingas investicijas taip pat turite susimokėti mokesčius.

Pagal Lietuvos įstatymus, GPM apmokestinama tik didesnė nei 500 eurų iš investicijų uždirbta suma. Tai reiškia, kad investavę 1000 eurų ir tiek pat uždirbę, 15 proc. GPM susimokėti turėsite tik nuo 500 uždirbtų eurų.

Mokestį taip pat susimokėti turėsite tik pardavę turimus vertybinius vienetus. Jei jūsų akcijų ar kitų investicinių vienetų vertė smarkiai išaugs, tačiau jų neparduosite, mokesčių mokėti nereikės.