Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, kurio viena iš svarbiausių funkcijų – detoksikacija. Deja, dėl ne itin sveiko gyvenimo būdo, sergamumas kepenų ligomis nuolat auga. Blogiausia, kad šiuos susirgimus ne taip lengva pastebėti, kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, todėl pacientas dažnai pajunta tik jau pažengusių būklių požymius. Visgi, laiku užkirsti kelią šioms ligoms leidžia reguliariai atliekami kepenų fermentų tyrimai, apie kuriuos plačiau pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Greta Keršienė.

„Kepenų fermentai – baltymai, kurie padeda šiame organe vykti įvairioms cheminėms reakcijoms. Fermentų padidėjimas įspėja apie pažeidimus, dėl kurių gali sutrikti kepenų funkcija. Dėl šios priežasties, kai diagnozuojami tokie pokyčiai, itin svarbu jų neignoruoti ir skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamiausią gydymo būdą“, – pažymi G. Keršienė.

Kam gresia didžiausias fermentų padidėjimo pavojus?

Pakitęs kepenų fermentų kiekis gali parodyti tokias ligas kaip kepenų cirozė ar kepenų uždegimas, tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pokyčiai gali atsirasti dėl tam tikrų gyvenimo būdo aplinkybių.

„Su jų padidėjimu dažniau susiduria žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, valgo daug riebaus maisto ar turi antsvorio. Taip pat kepenų fermentų kiekis gali padidėti  vartojantiems įvairius medikamentus ar narkotines medžiagas bei sergantiems tulžies pūslės ligomis, esant uždegimams ar infekcijoms“, – teigia šeimos gydytoja.

Be to, šie fermentai gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja detalesnio ištyrimo.

Kaip skirstomi kepenų fermentai?

Išskiriamos trys pagrindinės kepenų fermentų grupės:

• transaminazės, pavyzdžiui, aspartataminotransferazė (ASAT), alanininė aminotransferazė (ALAT) ar gamaglutamiltransferazė (GGT);

• fosfatazės, kaip šarminė fosfatazė (ALP);

• dehidrogenazės, pavyzdžiui, laktatdehidrogenazė LDH.

„ALAT ir ASAT fermentų padidėjimas gali būti susijęs su kepenų pažeidimais, tokiais kaip kepenų uždegimas arba cirozė. Didesnis šarminės fosfatazės fermento rodiklis dažniausiai signalizuoja apie kepenų ar tulžies pūslės ligas, o GGT fermentas dažniausiai padidėja žmonėms, linkusiems vartoti daug alkoholio arba sergantiems tulžies pūslės ligomis“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Verta paminėti, kad kartais kepenų fermentai gali padidėti laikinai ir po kurio laiko vėl atsistatyti. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ar netinkamai maitinasi. Visgi, jei kepenų fermentai didėja dėl kitokių priežasčių, itin svarbu kreiptis į savo gydytoją ir atlikti papildomus reikalingus tyrimus.

Kaip atpažinti kepenų fermentų pokyčius?

Pasak G. Keršienės, kai kurie pacientai gali nejusti jokių simptomų, išduodančių šių fermentų padidėjimą. Visgi, tam tikrais atvejais pasireiškia požymiai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, diskomfortas pilvo srityje, pūtimas ar svorio pokyčiai. Taip pat dėl neaiškių priežasčių atsiradusios mėlynės ar kraujavimai, gelta bei odos niežulys.

„Atsiradus tokiems nusiskundimams, pirmiausia tiriami kepenų fermentai – ASAT, ALAT, šarminė fosfatazė bei GGT. Be to, papildomai galima atlikti bendrą bilirubino, hepatitų žymenų tyrimus bei pilvo organų echoskopiją“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Svarbu nepamiršti, kad norint palaikyti gerą sveikatą ir laiku užkirsti kelią kepenų ligoms, reikšmingą vaidmenį atlieka profilaktika. Anot šeimos gydytojos, sveikatos tyrimus, į kuriuos būtų įtraukti ir kepenų fermentų rodikliai, naudinga atlikti bent kas metus, o atsiradus ankščiau minėtiems negalavimams, skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Žinoma, kiekvienas susirgimas yra individualus ir tik tiksliai nustačius padidėjusių fermentų priežastį ar atsiradusią ligą, logoniai yra pritaikomas tolimesnis gydymo planas“, – teigia G. Keršienė.

Sumažinti kepenų problemų riziką leidžia sveiko gyvenimo būdo laikymasis: subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, pastoviai atliekama sveikatos patikra bei laiku nustatomos lėtinės ligos.