Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pristatyta Atstovavimo Lietuvos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) ir Jungtinių Tautų komitetų bylose 2023 metų veiklos ataskaita.
Ataskaitą pristatęs Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme Ričardas Dzikovičius pažymėjo, kad 2023 m. Lietuvos gyventojai pateikė mažiausiai skundų Europos Žmogaus Teisių Teismui per pastarąjį dešimtmetį. Jo teigimu, tai rodo, kad mūsų šalyje veiksmingai sprendžiami sisteminiai žmogaus teisių klausimai, gerinama reguliacinė aplinka, auga teisinio švietimo ir sąmoningumo lygis. Tačiau, vertinant skundų prieš Lietuvą ir šalies gyventojų skaičių santykį, Lietuva išlieka viena dažniausiai į EŽTT akiratį patenkančių valstybių. Tad šalies institucijoms yra kur pasitempti gerinant žmogaus teisių reguliacinę aplinką ir įgyvendinant EŽTT sprendimus.
2023 m. EŽTT buvo pateikti 364 skundai prieš Lietuvą, 19 iš jų buvo atmesti dėl netinkamai užpildytų dokumentų, likusieji patenka į skundų patikrinimo sistemą, pagal kurią EŽTT įvertina skundų pagrįstumą ir priimtinumą. 2022 m. tokių skundų buvo 431, 2021 m. – 453.
Praėjusiais metais EŽTT išnagrinėjo ir priėmė sprendimus ar nutarimus 22 bylose. Iš jų 9 bylos išspręstos nenustačius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimų, 6 bylose nustatyti pažeidimai, 4 bylos užbaigtos kaip nepriimtinos (neatitinkančios priimtinumo kriterijų), 3 bylos išbrauktos iš bylų sąrašo pareiškėjams atsisakius skundo ar nebepalaikant peticijos.
Siekiant pokyčių, svarbus veiksnys, stiprinantis pasitikėjimą nacionaline teisės sistema ir institucijų sprendimais, yra laiku įgyvendinami EŽTT sprendimai.
„Visų kompetentingų institucijų įsitraukimas, tarpusavio bendradarbiavimas ir iniciatyvos, laiku ir veiksmingai įgyvendinti teismo sprendimai – tai veiksniai, padedantys užkirsti kelią pažeidimams, mažinti socialines įtampas ir stiprinti visuomenės teisingumo jausmą. Ypač svarbu spręsti įsisenėjusias problemas, kurių Lietuvą turi ne vieną“, – sako Ričardas Dzikovičius.
Pasak R. Dzikovičiaus, politinėse diskusijose itin svarbu vadovautis teisinės valstybės principu, pagal kurį įsipareigojame vykdyti visus teismų sprendimus, nepaisydami to, ar sutinkame su jų motyvais.
R. Dzikovičiaus teigimu, visų institucijų įsitraukimas, atsakomybė ir iniciatyva įgyvendinant EŽTT sprendimus ir stiprinant šio teismo praktikos sklaidą yra reikšmingas ir turi prisidėti prie pasitikėjimo nacionaline jurisdikcija rodiklių bei skundų skaičiaus mažėjimo tendencijų.
Svarbus vaidmuo taip pat tenka teisiniam švietimui, teismų ir valstybės institucijų vykdomos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir EŽTT praktikos sklaidai bei šios konvencijos tiesioginiam taikymui. Pastaraisiais metais Teisingumo ministerija, siekdama atskleisti, kaip ši konvencija taikoma tiesiogiai ir kokia pagarba rodoma EŽTT plėtojamam žmogaus teisių ir laisvių standartui, ėmėsi didinti EŽTT praktikos vertimų į valstybinę kalbą bei viešų paskelbimų apimtis.
Stiprinant atstovavimo valstybei EŽTT ir šio Teismo sprendimų įgyvendinimo procesus, svarbūs ir organizaciniai pokyčiai. 2023 metais ši veikla perduota Teisingumo ministerijos valdymo sričiai ir pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, yra numatytas ministerijų ir institucijų bendradarbiavimo mechanizmas.
Vargu, ar TM kaip atskira institucija dar yra reikalinga. Kalėjimai, antstoliai perduotini VRM, kiti padaliniai – notarai gali veikti kaip departamentas prie Vyriausybės, Teismams atskiras administravimas apskritai nėra reikalingas.