Tęsinys. Pradžia ČIA.

Pirmoje šio straipsnio dalyje rašėme, jog Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) išreiškė susirūpinimą dėl tarp Lietuvos ir Baltarusijos vykstančio nuolatinio abiejų šių valstybių piliečių judėjimo. Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina teigė, kad iš suleistų į Lietuvą 100 tūkstančių migrantų ir Rusijos ir Baltarusijos, yra sunku nustatyti, kurie paruošę daryti diversijas.

Deja, šiandieninė valdančioji dauguma yra suinteresuota kitataučių migrantų invazija į Lietuvą, o valstybės institucijų veikla yra sąmoningai kreipiama lietuvių kalbos valstybiniam statusui likviduoti.

Valstybinės kalbos įstatymas įstaigų vadovus įpareigoja užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba ir bet kokie veiksmai prieš Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą yra neleistini, tačiau daugelyje sostinės parduotuvių kasininkės jau nebekalba, o Rimi parduotuvėje prie tam tikros kasos netgi įsakmiai nurodoma nekalbėti lietuviškai.

Pirmoje dalyje rašiau, jog ilgametė pedagogė Alina Laučienė prieš pusmetį paskelbė straipsnį pavadinimu „Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, jame išreikšdama pasipiktinimą kitakalbių elgesiu valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu.

Už straipsnyje pareikštą nuomonę dėl konstitucinio lietuvių kalbos statuso išsaugojimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Šarūnas Šimonis privertė policiją pradėti prieš autorę ikiteisminį tyrimą. Policija du kartus nenustačiusi jokių pažeidimų atsisakė tyrimą pradėti, bet prokuroras pasiekė savo.

Skundus prieš Nacionalinio susivienijimo (NS) valdybos narę A. Laučienę inicijavo NS politiniai oponentai. Prie oponentų save priskyrė ir prokuroras. Panaikindamas policijos nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, savo sprendimuose jis nuolat akcentavo, jog A. Laučienė priklauso politinei partijai Nacionalinis susivienijimas, kuri atstovauja dešiniąsias, konservatyviąsias, prokrikščioniškas pažiūras, pasisakančiai prieš Europos Sąjungos integracijos gilinimą, „Globalios Lietuvos” strategiją.

A. Laučienės persekiojimui sustiprinti buvo sukurptas dar vienas skundas, kurį policijai pateikė taip pat redakcijai gerai žinomas „žmogaus teisių profesionalas“, teigdamas, esą A. Laučiėnė publikacijoje platina rasinę ir tautinę neapykantą.

Kaip ir pirmuoju atveju, Vilniaus miesto policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius atmetė „profesionalo“ skundą, atsisakęs pradėti ikiteisminį, kadangi autorės straipsnyje neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos.

Minėtame atsisakyme pažymėjo, kad BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nurodo, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.

Bet už tyrimo priežiūrą atsakingas prokuroras Š. Šimonis rankų nenuleido. Jis panaikino ir šį VPK 2-ojo skyriaus nutarimą, pabrėždamas, jog autorės A. Laučienės pasisakymai (…lankykite tik lietuviškas mokyklas, ir Nemėginkite Lietuvai kelti jokių reikalavimų, nes jūsų čia niekas neskriaudžia. Tai jūs skriaudžiate ir niekinate lietuvių tautą, kurios sukurta gerove kasdien naudojatės.), turi požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 169 straipsnyje.

Šis straipsnis (Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės) numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėj, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves.

Kaip A.Laučienė kam nors sutrukdė dėl tautybės ar etninės kilmės lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje ar kitoje veikloje, prokuroras nenurodo. Pagal pareigas šiame etape jam to ir nereikia. Tačiau kad priverstų policiją pradėti prieš autorę ikiteisminį tyrimą, prokuroras skelbia, jog tokio tyrimo nepradėjus, nėra galimybės patikslinti duomenų apie A.Laučienės publikaciją, t. y. nėra procesinės galimybės perduoti jos pasisakymus tirti ekspertui.

O štai pradėjus tyrimą ir ekspertui ištyrus publikacijos autorės pasisakymą, bus nuspręsta, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kokios nors kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, prokurorui svarbu, kad atsirastų pagrindas persekioti A.Laučienę dėl bet kokios nors kitos galimos nusikalstamos veikos.

Prokuroras įpareigojo abu policijos (1-ąjį ir 2-ąjį) skyrius užsakyti A.Laučienės publikacijos tekstui ekspertizes, kurios įgalintų policiją persekioti autorę už jos išsakytas mintis apie patyčias iš valstybinės lietuvių kalbos.

Ekspertizė

Pirmąją ekspertinę išvadą 2023 m. spalio 9 d. pateikė Lietuvos Teismo ekspertizės centras (LTEC). Joje specialistė G. H. nurodė, kad A.Laučienės straipsnyje nėra skatinama, raginama smurtauti. Straipsnyje nėra išsakoma grasinimų, tiriamasis straipsnis, vertinant lingvistiniu požiūriu, nėra bauginantis.

Tačiau anot specialistės,  straipsnyje yra propaguojamas priešiškumas Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams, skleidžiama idėja, kad lietuviai turi būti mažiau tolerantiški Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams, skleidžiama diskriminacinė idėja, kad tik grynakraujai lietuviai turėtų užimti pareigas Lietuvos valdymo organuose.

Visgi pirmoji išvada, matyt, atrodė nepakankama, nes tam pačiam LTEC kitas policijos skyrius prokuroro verčiamas suformulavo konkretesnę užklausą, selektyviai iš teksto atrinkęs sakinį ir prašydamas nustatyti, ar publikuotame straipsnyje, kuris paskelbtas Nacionalinio susivienijimo tinklalapyje, pasakymu „Važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik be jūsų”, „čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi”. ..lankykite tik lietuviškas mokyklas”, „Nemėginkite Lietuvai kelti jokių reikalavimų, nes jūsų čia niekas neskriaudžia.

Tai jūs skriaudžiate ir niekinate lietuvių tautą, kurios sukurta gerove kasdien naudojatės”, yra viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykantą ar kurstymas diskriminuoti kitataučius dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų?

Taip pat prašė nustatyti, ar minėtu pasakymu yra diskriminuojami kitataučiai dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės?

Skaitytojai, matyt, neabejoja, kad prokuroras žino įstatymus, žino ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog vertinant panašias publikacijas tokiais atvejais būtina atsižvelgti į paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes.

Turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2009). Taigi ištraukti iš konteksto sakinį ir jį vertinti atskirai nuo teksto prokurorui neleidžiama.

Be to teismų praktikoje nurodyta, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, už kurios paskleidimą negalima netgi civilinė atsakomybė.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2006 m. spalio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis,  civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis,  civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Tokia yra teismų praktika. Tačiau siekiant persekioti Nacionalinio susivienijimo atstovę buvo spjauta į teisėtumą ir Lietuvos teismų praktiką. Tikėtina, prieš rinkimus žūtbūt reikėjo diskredituoti visuomenėje vis didesnį populiarumą įgyjantį Nacionalinį susivienijimą.

Vertindama VPK 1-ojo skyriaus selektyviai atrinktą autorės sakinį, ar A.Laučienės publikacijoje, kuri skelbiama politinės partijos Nacionalinio susivienijimo svetainėje, konkretūs pasisakymai diskriminuoja kitataučius dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, ta pati LTEC specialistė G. H. dar kartą nurodė, jog tyrimui Publikacijoje pasisakymais yra žeminami, niekinami Lietuvoje gyvenantys rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir žydai, propaguojamas priešiškumas jiems.

Paradoksalu tai, kad analogiškas autorės tekstas vertinimui buvo pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT). O pastaroji, priešingai, negu LTEC, į klausimą, ar konkretūs teiginiai publikacijoje yra vertinami 1) kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas ar kurstymas prieš bet kokios tautos, rasinę, etninę, religinę; kitokią žmonių grupę; 2) ar pasisakymai yra vertinami kaip diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, pateikė išvadą, kad:

• Tekste daugiausia aptariant valstybinės lietuvių kalbos vartojimo peripetijas, kryptingai pereinama prie platesnių istorinių ir socialinių apibendrinimų, suvokiant kiekvienos tautos, taip pat ir lietuvių, prigimtinę teisę kaip galimybę savarankiškai tvarkyti savo valstybės vidaus ir užsienio reikalus;
• aptariamame tekste mėginama tą teisę morališkai stiprinti, iškeliant lietuvių tautinės savimonės svarbą;
• daugelis teksto įžvalgų yra sustiprinta dabartinės geopolitinės situacijos įtaka;
• Kadangi tautinių vertybių iškėlimas savaime nėra kitų tautinių bendrijų niekinimas ar diskriminavimas, tiriamosios ištraukos (ir visas tekstas apskritai) nelaikytinos tyčiojimusi, niekinimu, kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės ar kilmės.

ŽEIT nurodė, kad tekste smerkiamų veiksmų ar elgesio tendencijų, kuriems nepritaria autorė, skiriamasis bruožas (kartu ir vertinimo pagrindas) nėra priklausymas kokiai nors tautinei bendrijai apskritai. Kalbama apie dalies įvairių bendrijų atstovų veiksmus (manytina, nulemtus jų įsitikinimų bei pažiūrų), o pateikiami konkretūs tipiniai epizodai ir jų pasmerkimas savaime nėra taikytinas visiems tų tautinių bendrijų atstovams, juolab nesiūlomi jokie diskriminavimo veiksmai.

Kadangi nėra pagrindo teigti, kad griežtas ar gal kam atrodantis esąs įžeidžiamas dalies visuomenės apibūdinimas taip pat kartu savaime būtų tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti būtent dėl kilmės ar tautybės, akivaizdu, jog tiriamosiose ištraukose (ir visame tekste apskritai) neigiamo kai kurių atvykėlių vertinimo pagrindas yra jų įsitikinimai ar pažiūros.

Tekste siūloma atvykėliams įsitikinimus ar pažiūras derinti prie pagrindinės tautos (lietuvių) bei visų lojalių Lietuvai piliečių tautybės bei tapatybės. Tai rodo turinio bei kalbos ypatybės ir autorės intencijos.

Tokiu būdu šių dviejų valstybės institucijų policijai pateiktos viena kitai prieštaraujančios išvados dėl A. Laučienės publikacijos netikėtai sugriovė prokuroro planus iškelti baudžiamąją bylą Nacionalinio susivienijimo atstovei A. Laučienei, metusiai viešą iššūkį dabartinei valdžiai, užsimojusiai naikinti lietuvybę ir visa, kas yra lietuviška.

Prierašas:
Praėjusį kartą buvo raginimai piliečiams kuo skubiau telktis taikiam pasipriešinimui, kviečiama bent aukomis padėti persekiojamiesiems bylinėjantis teismuose.

Į kvietimą atsiliepė Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA), pasirengusi dalyvauti teismuose ginant A.Laučienę. Šiuo metu mokytojos advokatams ir ekspertams jos gynėjai išleido jau virš 3 tūkst. eurų. Jūsų parama labai reikalinga. Ji reikalinga visiems, kuriems rūpi mūsų gimtoji lietuvių kalba ir lietuviška Lietuva.

Todėl kviečiame bent minimaliai paremti mokytojos kovą už lietuvybę. Vien šis faktas bus nuoširdus mokytojos palaikymas. Lėšas galima pervesti į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sąskaitą (juridinio asmens kodas 9192544, ats. sąsk. LT 637044060001139296). Skirdami  paramą nurodykite, kad ji skirta Alinai Laučienei remti.

(Bus daugiau).