Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.

Kaip bebūtų, išvada paprasta – aviacijos sektorius yra vienas iš globalios ekonomikos ramsčių. Nepaisant to, statistinis žmogus apie šią sritį žino ne tiek ir daug. Tiesą sakant, kai kurie faktai apie ją tikrai nustebins.

Baras kelių kilometrų aukštyje

Lėktuvai – tai pats šviežiausias žmonijos sugalvotas keliavimo būdas. Nepaisant to, per palyginti trumpą laikotarpį aviacija išgyveno didžiules transformacijas. Kaip sako antžeminio aptarnavimo įmonės „Baltic Ground Services“ vyriausioji mokymų instruktorė Gerda Cicėnaitė, dalykai, kurie prieš kelis dešimtmečius atrodė norma, dabar mus gal net šokiruotų.

„Tarkime, dar ir aštuntame dešimtmetyje kai kurie lėktuvai turėjo savo barus. Su barmenais, didele gėrimų pasiūla ir kitais atributais. Be abejo, juose galėjai ir rūkyti, kiek norėjai. Tokia praktika dingo dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, buvo pradėta rimtai žiūrėti į saugumą. Tuo pačiu pradėta galvoti ir apie prieinamumą. Oro kelionės iš pradžių buvo įkandamos tik turtingiesiems, o su laiku tapo pasiekiamos praktiškai kiekvienam. Barų ir panašių prabangos elementų atsisakymas prie to labai prisidėjo“, – pasakoja ji.

Ar tikrai verta bijoti skrydžių?

Kalbant apie saugumą… Nepaisant to, ką sufleruoja Holivudo filmai ir žinių reportažai, lėktuvo katastrofos yra ypatingai retas reiškinys. Tikimybė, kad lėktuvas nukris, siekia viso labo 0.000024 proc. Taigi, aerofobija, arba skrydžio baimė, yra tiesiog neprotinga.

Nepaisant to, nuo jos kenčia 2,5–5 proc. žmonių. Gera naujiena ta, kad su psichologų pagalba šią baimę galima nugalėti, o pastaraisiais metais rinkoje pasirodė ir virtualiąja realybe paremtų gydymo sprendimų.

Vienos alyvuogės istorija, arba kodėl maži pokyčiai lemia tiek daug

Devintajame dešimtmetyje viena didžiausių oro linijų pasaulyje „American Airlines“ padarė didžiulį atradimą. Išėmus vos po vieną alyvuogę iš salotų, kurios skrydžio metu patiekiamos keleiviams, galima kasmet sutaupyti po 40 000 dolerių.

Šis faktas iki šiol sėkmingai nugula į verslo vadovėlius ir pristatymus. Jis tiesiog tobulai iliustruoja tai, kad pelningumas skrydžių pramonėje neatsiejamas nuo masto.

„Taip jau yra, kad aviacija – labai brangi veikla. Vien tam, kad galėtum startuoti, reikia milžiniškų investicijų. Kiekvieno skrydžio savikaina yra itin didelė. Kaip tuomet oro linijos uždirba pinigus?

Būtent taip – skaičiuodamos alyvuoges ir kitas smulkmenas. Tu privalai ne tik organizuoti daug skrydžių, bet ir daryti tai efektyviai. Tokios smulkmenos ir tampa skirtumu tarp pelno ir nuostolio“, – aiškina G. Cicėnaitė.

Apvalūs langai ir kiti nematomi saugumo sprendimai

Standartinis langų pavidalas – stačiakampis. Tokie jie yra pastatuose, ir automobiliuose, ir bemaž visur kitur. Tik lėktuvuose langai kažkodėl yra išimtinai apvalūs.

Jeigu kada nors atkreipėte į tai dėmesį, žinokite, kad taip daroma visai ne dėl grožio. Tam yra daug paprastesnė priežastis. Lėktuvai, dėl savo greičio ir aukščio, kuriame skrenda, patiria labai dideles slėgio apkrovas. Būtent apskritimo pavidalo langai geriausiai atlaiko spaudimą.

Kartais krovinys tiesiog pradingsta

Jeigu kada nors stovėjote oro uosto bagažo atsiėmimo skyriuje, nervingai žiūrėdami į ant bėgtakio pasirodančius ne savo lagaminus, puikiai suprantate, kiek daug nemalonumų gali sukelti pasimetęs bagažas.

Oro linijos deda labai daug pastangų, siekdamos užtikrinti krovinių saugumą. Deja, dalis lagaminų vis tiek pradingsta. Ne pasimeta, o tiesiog dingsta. Kartą ir visiems laikams. Skaičiuojama, kad kasmet be žinios dingsta apie 1,7 mln. lagaminų.

„Nemėgstu pomidorų sulčių, bet…“

Pomidorų sultys turi tiek savo gerbėjų, tiek žmonių, kurie tiesiog negali jų pakęsti. Tačiau net ir pastarieji, skrisdami lėktuvu, neretai pajunta, kad visai mielai tų pomidorų sulčių atsigertų.

Tam yra mokslinis paaiškinimas – beveik visas maistas danguje pakeičia savo skonį. Taip yra dėl to, kad lėktuvas yra sausa patalpa su aukštu slėgiu. Tokiomis sąlygomis labai susilpnėja mūsų uoslė, o kartu su ja ir gebėjimas jausti skonį.

Kuo čia dėtos pomidorų sultys? Skrisdami tiesiog nebejaučiame mus paprastai atstumiančių skonio savybių. Be to, šiame gėrime yra labai daug elektrolitų, vitamino C. Skrisdami mes gausiai prakaituojame (per 3 skrydžio valandas, prarandame apie 1,5 litro vandens), o pomidorų sultys tokiais atvejais labai padeda atstatyti skysčių pusiausvyrą.

„Kaip tai negaliu šito neštis su savimi?“

Ko gero, daugelis esame matę sceną, kai skrydžio patikros metu kam nors liepiama iš kelioninio krepšio išimti vieną ar kitą daiktą. Gal net ir patys buvote tokioje nemalonioje situacijoje.

Draudžiamų į lėktuvą įsinešti daiktų sąrašas ilgas ir labai įvairus. Netgi komiškai įvairus ir sunkiai suprantamas. Tarkime, jums leis įsinešti virbalus, bet šiukštu negalite pasirodyti su marškinėliais, ant kurio puikuotųsi nemandagus užrašas.

 Jūs galite su savimi turėti vienkartinių skustuvų ar kokį nors atsuktuvą, bet šiukštu ne vidpadžius. Na ir žinoma, trąšų pakelis ar langų plovimo skystis taip pat yra griežtai draudžiamas.

„Dalis draudžiamų daiktų tokiais yra dėl labai aiškių – tegu ir neakivaizdžių – priežasčių. Tarkime, įvairios cheminės medžiagos gali išsilieti, o lėktuvas juk yra maža ir sandari patalpa, judanti didžiuliu greičiu aukštai danguje. Cheminių priemonių garai čia gali būti labai pavojingi“, – sako G. Cicėnaitė.

Uždengus vardą įlaipinimo kortelėje, jus vis tiek lengva atpažinti

„Tarp keleivių yra populiaru fotografuoti savo įlaipinimo korteles, parodančias kitiems, kad jie kur nors keliauja. Dažnas pridengia vardą ir pavardę, kad apsaugotų savo asmens duomenis. Kaip bebūtų, ant fotografuojamos įlaipinimo kortelės dalies yra matomi PNR ir SEQ numeriai, pagal kuriuos irgi labai lengva susirasti keleivį sistemoje“, – pasakojo G. Cicėnaitė.

 Taip pat pašnekovei, kaip keleivei, visuomet buvo įdomu, kodėl pačios bagažo etiketės yra klijuojamas ir vienas mažas, papildomas lipdukas, kitą paliekant kabėti.

Pasirodo, taip yra daroma todėl, kad plyšus pagrindinei etiketei būtų galima atsekti bagažo savininką. Tuo tarpu, kabėti paliekamą lipduką vesdami savo sąrašus vėliau nuklijuoja bagažo krovikai.

Paukščių baidymas plėšrūnų garsais

Dar viena įdomi detalė – paukščiai yra baidomi ne tik signaliniais šautuvais ir kitomis priemonėmis, imituojančiomis šūvio ar sprogimo triukšmą, bet ir… kitais įdomiais garsais.

„Be šių priemonių taip pat naudojamas ir gan kūrybiškas, inovatyvus metodas. Tako pabaigoje įrengiamos didelės kolonėlės, per kurias visu garsu sklinda paukščių plėšrūnų skleidžiami garsai. Jų išsigandę, aplink taką besisukinėjantys sparnuočiai skrenda tolyn, taip atlaisvindami pilotams reikiamą erdvę ir pagerindami matomumą“, – sakė G. Cicėnaitė.