Abiturientai nebeturės galimybės Lietuvoje rinktis farmakotechnikos studijų: vienintelė Lietuvoje šiuos specialistus rengianti Kauno kolegija priėmė sprendimą nebepriimti pirmakursių į 2024-2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą. Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, toks sprendimas kelia susirūpinimą dėl farmakotechnikos studijų programos likimo.
„Studijų stabdymas reiškia, kad šiemet nauja farmakotechnikų, arba vaistininkų padėjėjų karta nebeateis mokytis į aukštąją mokyklą. Jokia kita aukštoji šalies mokykla farmakotechnikos specialistų neruošia. Toks sprendimas labai nustebino ir jau kelia klausimų farmacijos sektoriaus atstovams – ar tai farmakotechnikos pabaigos pradžia? Kai studijų programa, kuri aukštojoje mokykloje gyvuoja jau 80 metų, yra ant naikinimo slenksčio, ateities scenarijai atrodo niūriai, ypač žinant, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų, o senstančiai visuomenei vis labiau reikia kuo geriau pasiekiamų farmacinių ir farmacinės rūpybos paslaugų“, – komentuoja K. Nemaniūtė-Gagė.
Įsidarbina 100 proc. baigusiųjų studijas
Nutraukus pirmakursių priėmimą į farmakotechnikos studijas, po trejų metų nebus nė vieno naujai paruošto farmakotechniko, papildysiančio vaistinių darbuotojų gretas. Pašnekovės teigimu, dėl to pagrįstai kyla klausimas, ar ateityje planuojama iš viso panaikinti farmakotechnikos studijų programą Kauno kolegijoje.
„Viešai pateikiamais „Sodros“ duomenimis, apie 50 proc. dirbančių farmakotechnikų buvo 60 metų ir vyresni. Galima daryti prielaidą, kad kasmet vis daugiau jų išeina ar gali išeiti į pensiją. Iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ataskaitų matyti, kad per paskutinius penkerius metus farmakotechnikų, turinčių licenciją, sumažėjo nuo 1234 iki 1104 specialistų. Akivaizdu, kad farmakotechnikų specialybė „sensta“, specialistų mažėja, todėl sprendimas stabdyti farmakotechnikos studentų priėmimą yra nelogiškas. Kitu atveju kalbėsime apie visišką šios specialybės išnykimą Lietuvoje ir dar didesnį farmacijos specialistų trūkumą“, – pabrėžia LVA pirmininkė.
Pakeitus farmakotechnikų darbo reglamentavimą, nuo 2023 m. liepos 1 d. jie gali dirbti tik drauge su vaistininkais, išskyrus kaimų ir gyvenviečių, kur gyvena iki 3 tūkst. žmonių, vaistinėse. Tačiau šie specialistai vis vien išlieka labai reikalingi vaistinėse. Tai rodo ir farmakotechnikos studijas baigusių specialistų įsidarbinimo rodiklis, siekiantis 100 proc.
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, tai rodo, kad studijos yra rentabilios, o geri darbdavių atsiliepimai bei aukšti absolventų įsidarbinimo rodikliai pagrindžia studijų atitiktį visuomenės ir darbo rinkos poreikiams.
„Tad lieka nesuprantama, kodėl į visuomenei reikalingą specialybę nebebus priimami pirmakursiai. Labiausiai nuvilia tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija buvo informuota apie bręstančius pasikeitimus, tačiau, tikėtina, nelaikė tai svarbiu klausimu, nepasidomėjo, kodėl tai vyksta, neieškojo būdų tęsti pirmakursių priėmimą, tik siūlė skirti lėšas šių metų studijų krepšeliams nors pačių studijų jau nėra“, – sako ji.
Ragina ne naikinti, o plėsti funkcijas
LVA pirmininkė sako, kad reikėtų ne stabdyti farmakotechnikos studijas, o plėsti farmakotechnikų funkcijas, pavyzdį imant iš kitų Europos Sąjungos šalių. Juolab, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra numatyta išplėsti farmacijos specialistų, tai yra vaistininkų ir farmakotechnikų, funkcijas.
Danijoje, Norvegijoje, Portugalijoje farmakotechnikai skiepija vaistinių lankytojus, kai tokį sprendimą priima išplėstinės praktikos vaistininkas. Pasak K. Nemaniūtės – Gagės, šiuo pavyzdžiu galėtų sekti ir Lietuva, įteisindama galimybę besimokantiems ar jau dirbantiems specialistams papildomai išklausyti vakcinavimo kursus, įgyti reikiamą kvalifikaciją ir prisidėti prie vakcinavimo proceso vaistinėse.
„Sveikatos apsaugos ministerija būtent tokiu keliu nuėjo asmens sveikatos priežiūros srityje, kur slaugytojams įtvirtino platesnes funkcijas. Tuo tarpu vaistininkystėje, priešingai, farmakotechnikai ne tik negavo nė vienos papildomos funkcijos, bet nuo praėjusių metų jos buvo gerokai susiaurintos. Nebeleidus farmakotechnikams dirbti nuotoliu prižiūrimiems vaistininko, teko ne tik gerokai trumpinti vaistinių darbo laiką, nedirbti savaitgaliais, bet ir uždaryti nemažai vaistinių“, – teigia ji.
Šiuo metu Lietuvos vaistinėse dirba daugiau kaip 840 farmakotechnikų, dar apie 350 licencijas turinčių farmakotechnikų dirba vaistų didmeninio platinimo įmonėse, kosmetikos gamybos įmonėse ir kitur.
Farmakotechnikai aukštojoje mokykloje ruošiami vaistinėje išduoti vaistus lankytojams, suteikiant jiems farmacines paslaugą, bei gaminti vaistus vaistinėse.
„Gamybinėse vaistinėse, kurių šiuo metu Lietuvoje yra 33, prie piltuvėlių ir svarstyklių, gamindami vaistus, dirba kone absoliučiai vien farmakotechnikai. Tad išgirdus apie sprendimą stabdyti priėmimą į juos ruošiančias studijas, kyla klausimas, ar ir gaminančių vaistinių ateityje taip pat nebereikės ir nebeliks“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
