Šiemet toliau tęsiami darbai vykdant trijų vienų svarbiausių ir intensyviausių Alytaus miesto gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – atnaujinimo ir kapitalinio remonto projektą. Bus tvarkoma Ulonų gatvė, o darbams čia, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, skirta 1,48 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
„Tai tranzitinės gatvės, kuriose eismas intensyvus, sutampančios su valstybinės reikšmės krašto keliais, kuriomis važiuojame vykdami į Lenkiją per Lazdijus. Jos svarbios tiek miesto ir regiono susisiekimui, tiek karinio mobilumo jungtims. Tai didelės apimties artnaujinimas, tad darbai etapais čia jau vyksta nuo 2020 metų. Šiemet pradedamas paskutinis darbų etapas Ulonų gatvėje, jį tikimasi pabaigti iki metų pabaigos. Džiugu, kad įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, tai leis darniai ir saugiai keliauti Alytaus mieste“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pažymi, kad dėl šių gatvių atnaujinimo pagerėjo miesto infrastruktūra, o automobilių srautai, kurie važiuoja miestu, dabar juda saugiau, efektyviau ir tyliau.
„Alytaus Ulonų ir Santaikos gatvių rekonstravimas sujungė didelę atkarpą dviračių ir pėsčiųjų takų, kuriais žmonės gali darniai judėti. Takai, kurie anksčiau pasiekę miesto ribą tiesiog nutrūkdavo, dabar bus sužiedinti. Šios gatvės – pagrindinės arterijos, jungiančios Vilnių su Pietų Lietuvos miestais. Jos svarbios ir Lietuvos kariuomenei, nes Ulonų gatvėje esančiose kareivinėse dislokuotas Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, netoliese yra ir kitų valstybės įstaigų, kurių tinkamas pasiekiamumas yra labai svarbus“, – teigia N. Cesiulis.
Darbai šiemet vyks Ulonų gatvėje nuo sankryžos su Varėnos gatve iki miesto administracinės ribos. Čia numatoma įrengti naują asfalto dangą, šaligatvį, pėsčiųjų ir dviračių taką su poilsio aikštelėmis, rekonstruoti keturias esamas viešojo transporto stoteles.
Be to, bus tvarkomos esamos nuovažos ir sankryžos, o Ulonų ir Daugų g. sankryža bus perdaryta į žiedinę sankryžą. Taip pat bus įrengtas gatvės, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų apšvietimas, gatvės vertikalusis ir horizontalusis ženklinimas, iškilios saugumo salelės, kryptinis pėsčiųjų perėjų apšvietimas.
Ulonų, Pulko ir Santaikos gatvių rekonstravimo projektas pradėtas įgyvendinti 2020 m. ir vykdomas 5 etapais. I, II ir IV etapo darbai jau atlikti, beveik baigti ir V etapo darbai, liko sutvarkyti aplinką.
Jau įrengtos trys žiedinės sankryžos – Ulonų, Pulko ir Santaikos, Rūtų, Pulko ir Gardino, Santaikos ir Likiškėlių. Santaikos ir Ulonų gatvėse įrengta nauja asfalto danga, rekonstruotos esamos nuovažos ir sankryžos, įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, poilsio aikštelės, gatvės vertikalusis ir horizontalusis ženklinimas, iškilios saugumo salelės, gatvės, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų apšvietimas, kryptinis pėsčiųjų perėjų apšvietimas.
Visus darbus numatoma baigti gruodžio pabaigoje. Bendra viso šio rekonstravimo projekto vertė – beveik 14 mln. eurų, 2022–2024 m. jam skirta beveik 5,2 mln. eurų KPPP lėšų.
Alytaus miesto gatvių atnaujinimas yra vienas iš Lietuvos savivaldybėse įgyvendinamų projektų, kuriuos iš skirtingų institucijų sudaryta komisija atrinko kaip valstybei svarbius vietinės reikšmės kelius, finansuotinus šių metų KPPP lėšomis. Šiam projektų sąrašui pritarė Vyriausybė, tvirtindama 2024 m. KPPP sąmatą.
Iš viso finansuojama 11 projektų, įgyvendinamų Alytaus miesto, Biržų rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Tauragės rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse, jiems bendrai numatyta 16,1 mln. eurų KPPP lėšų.
O kurgi Alytaus valdžių rūpestis atkurti buvusį Dzūkijos (Alytaus, Druskininkų) susisiekimą su sostine geležinkeliu. Tai galėtų būti pirmoji greitojo europinio 249 km/val susisiekimo vėžė vidaus geležinkelyje. Beje, nuo Varėnos pro Druskininkus ji galėtų eiti iki Augustavo arba net Balstogės. Juk tai poilsiavimui tinkamos vietos, taigi vykdami poilsiauti sėstume iš automobilių į traukinius. Atvykius iš sostinės, kitų miestų, pakeliavimui po kraštą naudotumemės vietoje išsinuomotais dviračiais, baidarėmis, “Imk ir važiuok” automobilais, kitomis pasiūlytomis priemonėmis. Manau, kad, Alytaus, Druskininkų valdžioms rūpinantis šių paslaugų sukūrimų ir privačių investicijų rastųsi. Dabar 30 metų žmonės, kraštas be geležinkelio paliktas, o valdžios sau sėdi dešimt mečius viešo žodelio nepratardamos dėl tokio Dzūkijos izoliavimo nuo sostinės, kartu ir apskritai nuo Lietuvos. Beje, valdžioms neberūpi, kad ir Čiurlionį iš Kauno galėtų sugrąžinti namo. Nors Lietuva 30 metų kaip laisva, o jis vis dar ten lenkmečio ir sovietų įtupdytas vargsta.
P.Skutai, prieš komentuodamas ir ką nors teigdamas, pasidomėkite istoriniais faktais, praplėskite aikratį: M.K.Čiurlionio galerija įkurta Nepriklausomoje Lietuvoje, Kaune 1925 metais, 1936 metais pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų specialiai pastatytuose rūmuose.