Jau kitąmet bus sutvarkyta ilgą laiką buvusi apleista Šnipiškių dalis – šiandien prasideda teritorijos tarp Giedraičių ir Kintų gatvių tvarkymas. Čia bus įrengta aikštelė, aplink ją išsidėstys sėdimos vietos, tad atsiras puiki vieta koncertams, mugėms ir kitiems renginiams, kvartalas taps dar vienu traukos centru aplinkiniams ir viso miesto gyventojams.
Pasirašius sutartį su rangos darbus atliksiančia UAB „CoReal“, pradedami statybvietės paruošiamieji darbai. Numatoma projekto pabaiga – 2022 metų vasara. Rangos darbų vertė – beveik 1,5 mln. eurų.
Šnipiškių seniūnija, kurioje gyvena apie 19 tūkst. vilniečių, išsiskirdavo socialinių problemų židiniu, nesaugia aplinka, mažu gyventojų užimtumu, želdynų ir rekreacijos zonų trūkumu, nepatrauklia investicine aplinka. Tvarkoma teritorija iki šiol buvo apleista, anksčiau ji buvo apstatyta senais, nenaudojamais garažais.
Projektas buvo rengiamas atsižvelgus į bendruomenės poreikius, kad šioje vietoje atsirastų įvairių funkcinių zonų, tinkančių leisti laisvalaikį.
Teritorija formuojama kaip Šnipiškių viešųjų erdvių sistemos dalis. Pagrindinė paskirtis – vietos bendruomenės erdvė, laisvai prieinama visiems miestiečiams. Funkciškai teritoriją galima dalinti į tris dalis. Šiaurinėje dalyje formuojamas pėsčiųjų skersgatvis tarp Giedraičių ir Kintų gatvių. Vakarinėje dalyje numatoma rekonstruoti Kintų gatvės atkarpą. Pietinėje dalyje numatomas skveras.
Pagrindiniu akcentu skvere taps stoginė-terasa, po kuria bus galima rengti įvairius renginius ar muges, o ant terasos – prisėsti pasigrožėti vaizdu iš viršaus. Skvere bus įkurta ir vaikų bei sporto zona.
Teritorijos apželdinimas primins miesto sodą su dekoratyviniais vaismedžiais – bus pasodinta mandžiūrinių riešutmedžių, plačialapių kriaušių, dekoratyvinių obelų, taip pat paprastųjų kaštonų, svyruoklinių gluosnių, japoninių šermukšnių.
Užuot išsaugojus Vilniaus atsiradimo, raidos artefaktą, per stebuklą vidury sostinės išlikusį mažyti medinį kaimelį, panaudoti jį kaip vieną iš turizmo objektų, kuriame susiję viskas – istorija, architektūra, poros praeitų amžių Vilniaus kultūrinis gyvenimas, mes čia įgriozdinam ,,modernų technologijų stebuklą”…
Na, kam mums tie mažyčiai žydintys vyšnių ir obelų sodai tarp stiklo ir gelžbetonio milžinų,
kam mums anksti ryte girgždanti šulinio svirtis,
kam iš kamino kylantis lengvas melsvai pilkšvas dūmas, pasisėdėjimas vakare prie kūrenamos krosnies, žiūrint į liepsną, arba ant gyvos ugnies iškepti bulviniai blynai? Juk ant gyvos ugnies gamintas maistas skleidžia visai kitokį skonį ir kvapą, pripildo tave visai kitokios energijos – ypač, jei tai ne dujų, o malkų liepsna… Ne, tai baisu ir atsilikėliška. Geriau mes nuo kokio karšto transporterio šimtais kepamus valgysim 🙁
UAB „CoReal“ – iš kur, gal amerikonai? Velkom, tada!
Būtinai reikėtų nors kažką, nors kažkiek išsaugoti.