Šiame rašinyje neišsakysiu savo nuomonės nei UŽ nei PRIEŠ vadinamą „daugybinę pilietybę“, kad dabartinės valdžios prievaizdai neužsipultų – kad Alką.lt naudoju, kaip neišpirktos politinės reklamos įrankį?!
Rašinio tikslas kitas – atskleisti už ką arba prieš ką pasisakysime vienaip ar kitaip balsuodami 2024-ųjų metų gegužės 12-osios referendume.
Jaučiu pilietinę pareigą paaiškinti, nes žiniasklaidoje ir visoje viešoje erdvėje nematau bent žodžiu apie tai užsimenant.
Manau, kad šių metų gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais rengiamo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo biuletenyje įrašytas klausimas yra valdančiųjų gerai apgalvota ir suplanuota Lietuvos Respublikos piliečių apgavystė.
Kodėl?
Plačiai agituojama ir aiškinama, kad esą turime pasigailėti užsienyje vargstančių lietuvių iš kurių „Lietuva atėmė pilietybę“ ir raginama balsuoti referendume esą už tai, kad Lietuvos piliečiams priimantiems kitos šalies pilietybę „būtų išsaugota“ ir Lietuvos pilietybė.
Šiuo metu mūsų šalies Konstitucijos 1-ojo skirsnio 12 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad pilietybę, kaip ir žmoną, teisėtai galima turėti tik vieną, ir tiktai atskirais įstatymo apibrėžtais atvejais gali būti daromos išimtys. Kol kas taip ir yra. Konstitucija dar tebegalioja ir spręsti dėl šio straipsnio pakeitimo galime tik mes Respublikos piliečiai, Lietuvos suverenai.
O, norėdami pakeisti šį Konstitucijos 1-ojo skirsnio straipsnį mes turime būti tvirtai apsisprendę ir ypač vieningi, nes už tai turi pasisakyti 1 rinkėju daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Tokią teisę mums suteikė Sąjūdis.
Kaip žinote dėl 12-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo siekiant vadinamo „Lietuvos pilietybės išsaugojimo“ priėmusiems kitos valstybės pilietybę jau buvo surengtas ir įvyko privalomas referendumas 2019 gegužės 12 d.. Tuomet Lietuvos piliečiai referendumu pasakė – NE ir atrodo klausimą išsprendė.
Bet politikai, ilgai sukę galvą kaip apeiti Tautos valią, sugalvojo gudrų planą. Matydami, kad referendumu pritarimo daugybinei pilietybei iš Lietuvai ištikimų piliečių nesulauks, nusprendė 2024 m. gegužės 12 d. surengti kitą referendumą, kuriame mūsų – Lietuvos respublikos piliečių iš viso nebūtų klausiama ar mes pritariame ar nepritariame „daugybinei pilietybei“.
Taigi referendumo biuletenyje klausimo apie pritarimą daugybinei pilietybei neliko, vietoj jo biuletenyje mūsų prašoma pritarti, kad ne mes, o Seimo nariai spręstų kas ir kiek pilietybių galės turėti.
Jei žymite TAIP – atsisakote spręsti, spręs Seimo nariai
Taigi, atėję į referendumą ir imdami į rankas šio referendumo biuletenį prieš žymėdami TAIP arba NE atsiminkite, kad jei žymite TAIP – Jūs balsuojate už tai, kad Jūs atsisakote Lietuvos Respublikos Konstitucijos Jums kaip Lietuvos suverenui suteiktos teisės spręsti kas ir kokiais atvejais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiu, o kas – ne, ir perleidžiate šią savo teisę Seimo nariams, kurie tai apibrėš kaip norės – savo sukurtame būsimame Konstituciniame įstatyme…
Jei žymite NE – sprendžiate Jūs
Jei Jūs balsuojate – NE, tai reiškia, kad Jūs neatsisakote Jums kaip Lietuvos suverenui Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktos teisės spręsti kas ir kokiais atvejais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiu, o kas – ne, ir neperleidžiate šios savo teisės Seimo nariams, o pasilaikote ją sau.
Ar dalyvauti referendume?
Dalyvaukite ir balsuokite.
Kaip balsuoti?
Taip, kad po to nesigailėtumėte.
Kas gali paneigti, kad daugumai pasisakius už ir po to pakeitus Pilietybės įstatymą, kai kurie Lietuvos piliečiai nepriims Lenkijos pilietybės ir turintys dvigubą pilietybę nesudarys daugumos kai kuriose savivaldybėse? Kieno interesus jie gintų- Lietuvos, ar Lenkijos?
Lenkų kortos turėtojai, galės ją iškeisti į Lenkijos pilietybę.
Lenkija diplomatine tvarka nėra pripažinusi Vasario 16-osios Lietuvos Tarybos sprendimo, kad juo yra atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė ir ji save valstybiškai atskyrė nuo Lenkijos valstybės. Nesant tokio Lenkijos sprendimo, tai kaip faktas pagal tarptautinę teisę turi galią. Tokiu atveju nustatant atskirus atvejus “dvigubai” pilietybei privalo būti konstatuota, kad ši atvejai netaikomi Lenkijos piliečiams kol Lenkijos parlamentas nepriims nutarimo pripažinti Vasario 16-osios Lietuvos valstybę kaip šiuo aktu atskirtą nuo Lenkijos suverenią valstybę.
Manau, daug protingesnis sprendimas būtų Lietuvio kortos įvedimas- ją turėdami lietuvių kilmės asmenys paprasčiau įgytų Lietuvos pilietybę, atsisakę turimos kitos šalies pilietybės.
Ne kortos, o Lietuvio paso priėmimas. Toks pasas buvo numatytas, yra ir Lietuvio paso įstatymo projektas Seime įregistruotas dar 2017 metais:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/13e50d107bfd11e7aefae747e4b63286
Pritariu Lietuvio paso įteisinimui.
Tai nugalėjus referendumui praktiškai gautųsi, kad 12 straipsnis būtų tarsi išimtas iš Konstitucijos I-ojo skirsnio ir taptų jau ne referendumu, o Seimo balsais kaitaliojamas. Tik vėliau Seime pakeisti jį būtų sunkiau nei dabartiniam Seimui po referendumo savąjį variantą priimti.
Taip – pakeisti jį būtų sunkiau. Ir dar keistų jau ne Tauta referendumu, o Seimas.
Gal yra būdas išsiaiškinti, kas konkrečiai už tokią formuluote atsakingi? T.y. vardais ir pavardėmis, o ne nieko realiai nereiškiančiomis abstrakcijomis. Kad liktų istorijai.
Dėkoju gerb. J. Vaiškūnui už juridinį referendumo esmės išaiškinimą. Aš, suprantama, balsuosiu NE.
Mano perskaitymu dabar esanti Konstitucijos 12 str. nuostata suformuluota be teisinio reguliavimo priekaištų. Akivaizdu, kad teisės prasme, jog esant Lietuvos piliečiu negalėtum tuo pačiu metu tapti ir kitos šalies piliečiu, nėra absoliuti, t.y. turėti ne vieną pilietybę nėra negalima. Iš nuostatos turinio matosi, kad gali būti įstatymu nustatyti atskiri atvejai, kuomet Lietuvos piliečiams būtų suteikta teisė, neatsisakant lietuviškosios, tapti ir kitų šalių piliečiais. Kadangi tų atskirų atvejų nustatymą (gal tik jų dalies) būtų pagrindo priskirti prie svarbiausių Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimų, tokiu atveju sprendimą, juos nustatant, būtų galima priimti referendumu (Konstitucijos 9 str. 1 d.). Taigi ne dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo, o dėl sprendimo priėmimo dėl tų atskirų atvejų nustatymo, rengtinas referendumas. Dabar regis, kad tas referendumas dėl “dvigubos” pilietybės gali būti valdžių tikslas daryti politiką, o ne klausimą spręsti iš esmės.
Būtina kad Lietuvos pilietis turėtų tik vieną Lietuvos pilietybę .
Naujasis , gegužės 12 d. referendumas lyg tai organizuojamas dėl prarastų maždaug vieno milijono Lietuvos piliečių, kurie savo laisva valia paliko Lietuvą tais juodžiausiais 1991–1996 metais, kai buvo totaliai griaujama Lietuva susigrąžinimo. Lietuvos griovimas vyko griaujant Lietuvos žemės ūkį, pramonę ir dar daug ką, nes buvo vykdomas valstybinio turto išvalstybinimas, vadinama privatizacija, nuosavybės atstatymas. Atsivėrus sienoms į vakarus, netekusi darbo vietų masė piliečių pasklido į vakarus, ieškodami pragyvenimo šaltinių ar geresnių gyvenimo sąlygų. Tai nebuvo emigracija, panaši į 1944 m. bėgimą nuo rusų genocido gelbstint savo gyvybes. Tai buvo laisvanoriškas tarsi savo Tėvynės pardavimas, iškeitimas už geresnį atlyginimą, geresnį automobilį ar geresnes gyvenimo sąlygas svetur, nei nepakenčiamas gyvenimas Lietuvoje. Aš taip pat savo kailiu pajutau tą bjaurų laikotarpį, kai darbo nėra, tenka dirbti už skatikus, o be pajamų viskas tampa labai problematiška. Todėl tie emigrantai dabar gali laisvai grįžti Lietuvon, jeigu jie tiktai panorėtų. Piliečio pareiga ir misija kurti tik savo valstybę, ją ginti, priešui užpuolus. Taip vyko visur ir visuomet. Jeigu jie negrįžta, tai jie prasti piliečiai. Jiems Lietuvos pilietybė, kad ir antra, nereikalinga. Nereikalinga jiems ir Lietuva. Ji jiems mirus ir jie mirę Lietuvai. Mūsų mažai tautai dviguba pilietybė pavojinga. Šimtmečiais didieji nacional–imperiniai kaimynai gviešėsi į Lietuvos žemes, dalį jų okupavo. Straipsnyje paminėti referendumo dėl dvigubos pilietybės organizatorių tikslai. Tai valstybės nekurs, ją griaus. 1992.10.25 d. Lietuvos piliečių referendumu priimta Konstitucija nustatė ir kitokią Seimo narių rinkimo tvarką.
Betgi ne negyvenant Lietuvoje, t.y. ne išvykus iš jos pilietybė prarandama, o tuomet, kai dėl pilietybės kreipiamasi į kitą šalį ir ji suteikiama. Taigi kiek iš to milijono išvykusiųjų yra tapę kitų šalių piliečiais? Viešų duomenų nesigirdi. Manau, kad gali būti ne daugiau 10 tūkst. Tad šiuos (tarkim, 1992-1996 m. )išvykusius ir kitos šalies pilietybę įgijusius asmenis, kurie kreiptųsi, derėtų Lietuvai įstatymu priskirti Konstitucijoje numatytiems išskirtiniams atvejams, kuomet leidžiama būti kartu ir kitos šalies piliečiu. Kiti iš to milijono, kurie nėra įgiję kitos šalies pilietybės, kaip buvo, taip ir yra Lietuvos piliečiai, tik išvykusieji iš jos gyventi ar pagyventi svetur. Taip “dvigubos” pilietybės reikalai gali būti sprendžiami ir kitų grupių, esant pagrindui jas laikyti išskirtinėmis santykiuose su Lietuva.
Vien todėl, kad mums gyvenantiems Lietuvoje užsienio lietuviai rinks valdžią, patys net negalvodami čia gryžt gyvent, pilietybės suteikimas užsieniečiams yra nesamonė..
Jei neklystu, dabar mums vietinę valdžią gali rinkti ir nelietuviai- bentjau Lietuvos savivaldybių rinkimuose balsuoti ir būti renkami į savivaldybių tarybas gali ir užsienio ( net ne Europos sąjungos) šalių piliečiai-g.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/i-klaipedos-miesto-taryba-rusijos-pilieciai-891958
Jokiu būdu nebalsuoti už dviguba pilietybe