Domeikavos gyventojų skundai dėl pusiaukelės namų steigimo jų kaimynystėje įprastai sulaukia
palaikymo Kauno apskrities teisėsaugos institucijose, tačiau būna atmetami be tinkamų paaiškinimų
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Domeikavos aktyvistai mano, kad taip nutinka, nes sprendimai dėl
pusiaukelės namų Vilniuje priimami kelių tarpusavyje susijusių pareigūnų, rašoma Domeikavos aktyvistų pranešime.„Negalime tikėtis, kad buvęs Teisingumo viceministras, aktyvus pusiaukelės namų projekto dalyvis, tapęs
STT direktoriaus pavaduotoju objektyviai vertintų mūsų kreipimusis, ir, juolab, kritikuotų savo buvusios
vadovės – Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos veiksmus“, – sako Rima Stabrauskienė, Šakių kaino
seniūnaitė. „Todėl ir raštais, ir viešai kreipiamės į Lietuvos teisėsaugą, kad būtų užtikrinta mūsų teisė į
objektyvius skaidrius sprendimus“, – tęsia R. Stabrauskienė.
Domeikavos aktyvistams su teisininkų pagalba pavyko išsiaiškinti įdomių sutapimų. Specialiųjų tyrimų
tarnybos direktoriaus pavaduotoju neseniai tapo Elanas Jablonskas, buvęs Teisingumo viceministras, kuris,
ko gero, pats dalyvavo derantis dėl pusiaukelės namams skirto pastato įsigijimo ir aktyviai agitavo už
pusiaukelės namų steigimą, pagal oficialias pareigūno darbotvarkes, jis bendravo su Kauno raj. savivaldybe
šiuo klausimu dar praeitą vasarą.
Maža to, kaip teigiama naujame Domeikavos bendruomenės skunde Generalinei prokuratūrai, E. Jablonskas galimai yra susijęs su Kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotoju Mindaugu Kairiu.
„Įsigilinus paaiškėja, kad Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą sieja tokie ryšiai, kurie išeina iš tarnybinio kolegialumo ribų. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kairys socialiniuose tinkluose yra įdėjęs nuotraukų su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoju p. E. Jablonsku“, – rašoma Domeikavos bendruomenės skunde Generalinei prokuratūrai.
Dėl galimų teisinių pažeidimų steigiant Domeikavos pusiaukelės namus kovojanti bendruomenė stebėjosi,
kodėl Specialiųjų tyrimų (STT) tarnyba jau antrąkart atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pastato įsigijimo,
nors Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro
nutarimu toks atsisakymas jau kartą buvo panaikintas. Abejonių Kauno teisėsaugai pirmiausia kilo dėl
pastato Šakių kaime (Domeikavos sen. Kauno raj.) kainos, mat Kalėjimų tarnyba jį įsigijo beveik 100 tūkst.
eurų brangiau, nei ta kaina, už kurią pastatas buvo pardavinėjamas. Be to, pastatą pardavusi „Ozark
Investment Fund“ neturėjo juridinio asmens statuso ir negalėjo būti turto pardavėju.
Kauno rajono aktyvistai piktinasi, kodėl sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo vėl atiteko nagrinėti tam pačiam
STT vyr. specialistui Dainiui Auštrevičiui, kuris dar pernai gruodį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, ir šis
atsisakymas vėliau buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūroje. Kauno apygardos prokuroras
G.Tamulionis nutarime dėstė: „Prokuroro manymu, atlikto tyrimo metu atsakyta ne į visus pareiškime
keliamus klausimus. Visų pirma tai klausimas, liečiantis aptariamo pastato įsigijimo kainą, kuri, kaip
nurodoma, yra beveik 100 tūkst. eurų didesnė už sumą, už kurią pastatas buvo pardavinėjamas. …. taip pat
nutarime nepasisakyta kaip BK 228 str. ar 229 str. kontekste, turi būti vertinami aptariamą sutartį
patvirtinusios notarės veiksmai, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pagal galiojančius
norminius aktus pastato pardavėju sutartyje įvardintas subjektas apskritai negalėjo būti parduodamo turto
savininku“.
Bendruomenės parengtame pareiškime STT ir generalinei prokuratūrai buvo nurodyta, jog „toks pardavimo
būdas yra aiškus požymis, kad vengiama mokėti mokesčius į biudžetą“, tačiau ir šis punktas buvo visiškai
ignoruotas STT.
Dar vienas argumentas – pastatas pirktas iš asmenų, susijusių su Baltarusijos A. Lukašenkos režimu. „Pats
pastato įsigijimas per Registrų centro patikėtinį iš UAB „Synergy Finance“ kelia daug įtarimų dėl šios įmonės
sąsajų su įmonių grupe „Lewben“ (dab. Pavadinimas – „Noewe“), kuri administracinės kompetencijos teismų buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų perkant dalį „verslo trikampio“
Vilniuje“, – rašoma Domeikavos bendruomenės pareiškime.
Vienas iš STT argumentų nepradėti ikiteisminio tyrimo buvo jog „pareiškėjas privalo surinkti visus
duomenis“ apie aukščiau išvardintus pažeidimus, nors, akivaizdu, tokių duomenų rinkimas, tyrimas yra
susijęs ir su žvalgybiniais veiksmais, ir tai mažų mažiausiai nėra bendruomenės aktyvistų darbas.
Asociacijos „Domeikavos vienybė“ įkūrėja Dalia Grakulskytė šią padėtį komentuoja taip: „Mes susiduriame
su labai didelę galią turinčiais asmenimis, kurie sprendimus galimai priima remdamiesi tarpusavio
susitarimais, o ne teisės normomis. Pavyzdžiui, nesant reikalingų leidimų pakeisti sklypo ar pastato paskirtį,
jie „suveikiami“ pavėluotai, pusiaukelės namams jau pradėjus darbą. Nepaisant to, kad kyla labai rimtų
įtarimų dėl paties pastato sandorio, prokuroras, kuris tapo pavaldžiu buvusiam pusiaukelės namų projekto
„stūmėjui“, visiškai ignoruoja juos“.
Bendruomenė tikisi, kad perdavus jų skundą kitiems pareigūnams ar institucijoms, kurie nebus tiesiogiai
susiję su Kalėjimų tarnybos ir Teisingumo ministerijos vadovybe, bus „išvengta didesnės žalos valstybei,
kurią šiuo metu kelia ikiteisminio tyrimo nenagrinėjimas, kuomet yra akivaizdūs nusikalstamų veikų
požymiai“, kaip rašoma skunde Generalinei prokuratūrai.
„Vilniaus pareigūnų važiavimas buldozeriu per mūsų bendruomenę kaltinant Domeikavos gyventojus tuo,
jog mes trukdome nuteistųjų integracijai ir esame viso labo siaura interesų grupė yra ne tik nepriimtinas,
bet ir giliai įžeidžiantis“, – sako D. Grakulskytė. „Idėja grąžinti nuteistus ir bausmę atlikusius žmones į
visuomenę yra sveikintina. Kartu tai didelė atsakomybė teisėsaugos sistemai. Žymiai lengviau nusikaltusį
žmogų uždaryti, negu sukurti sąlygas grįžti į visavertį gyvenimą. Todėl pusiaukelės namų projekto
įgyvendinimas turi būti išsamiai suplanuotas ir apgalvotas procesas. Čia negali būti atsitiktinai parinktų
vietų, kur įkurdinti nuteistuosius. Jei kalbama apie jų reintegraciją į visuomenę, pirmieji aplinkiniai žmonės
pusiau laisvėje, t. y . gyvenant pusiaukelės namuose, bus aplinkinių bendruomenių gyventojai. Darbas su
jais yra pirmasis ir svarbiausias uždavinys įgyvendinant tokio didelio jautrumo ir sudėtingumo projektą“, –
Domeikavos gyventojų poziciją dėsto D .Grakulskytė.
