Socialdemokratai siūlo tirti R. Šimašiaus veiklą

Po žiniasklaidos paviešintų faktų, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius galimai neteisėtai atstovavo Nekilnojamo turto vystytojų asociacijos interesams, socialdemokratai inicijavo du parlamentinius tyrimus.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas subūrė grupę parlamentarų, kurie kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Antikorupcijos komisijos narys Julius Sabatauskas inicijuoja skubų Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį.

Atsakingų institucijų prašoma įvertinti mero R. Šimašiaus ir Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio veiksmus galimai atstovaujant verslo interesams.

„Vilniaus meras, galimai derindamas poziciją su verslo asociacija ir to nedeklaruodamas, galėjo daryti įtaką Seimo nariams, kad nebūtų priimtas įstatymas“, – pažymi L. Jonauskas.

„Tenka apgailestauti, kad ankstesniems tyrimams stringant, daugėja nerimą keliančių faktų apie tai, kaip miesto reikalus tvarko R. Šimašius ir jo artimiausia aplinka.

Stebime sistemingą ir aktyvų veikimą privataus verslo, o ne miestiečių labui, galimai pažeidžiant įstatymus, naudojantis teisės aktų spragomis, „pilkosiomis zonomis“.

Manau, kad yra pagrindo įtarti, jog Vilniaus valdžia ir konkrečiai meras su komanda galimai aktyviai dirba atstovaudama tam tikros neformalios nekilnojamojo turto verslo grupės interesams (projektuotojų, statytojų, vystytojų). Tačiau neskubėkime su išvadomis ir palaukime parlamentinio tyrimo bei atsakingų institucijų vertinimų“, – sako J. Sabatauskas.

Socialdemokratas kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, ragindamas kuo skubiau sušaukti komisijos posėdį ir nedelsiant pradėti parlamentinį tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, ar bandydamas paveikti Seimo narius ir tiesiogiai veikdamas verslo naudai R. Šimašius šiurkščiai pažeidė galiojančius įstatymus.

Socialdemokratų nuomone, veiksmų taip pat galėtų imtis ir Generalinė prokuratūra, kuriai įstatymai numato funkciją savarankiškai pradėti tyrimą ginant viešąjį interesą. Ji galėtų įvertinti galimus Vilniaus valdžios susitarimus su nekilnojamo turto įmonėmis.

„Nagrinėjant galimus susitarimus dėl Tolminkiemio gimnazijos projektavimo buvo sunku rasti įrodymų dėl prieš kelis metus vykusių susitarimų.

Bet šiandien kalbama apie galimus susitarimus elektroniniu paštu, telefonu ir kitomis priemonėmis – tyrėjai gali nesunkiai gauti tą medžiagą ir ją įvertinti, susidaryti schemą, kokie asmenys ir įmonės čia dalyvavo, kokie jų tarpusavio ryšiai.

Tai leistų nustatyti, ar veikdami tokiais būdais minėtieji asmenys nepadarė ir kriminalinio nusikaltimo. Manome, kad prokuratūra šiuo atveju ne tik gali, bet ir privalo pati aktyviai imtis priemonių, kad būtų išsiaiškinta, ar buvo padaryti korupciniai nusikaltimai ir pažeistas viešasis interesas“, – įsitikinęs J. Sabatauskas.