Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas vykdo tyrimą, kuriuo siekiama išaiškinti, kas raudonais dažais apipylė ir taip išniekino Merkinėje esantį partizanų vado Ramanausko-Vanago paminklą.

Toks išpuolis prieš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vado atminimą per mažiau nei metus laiko įvykdomas jau antrą kartą.

Yra ir kitų išpuolių prieš Lietuvos partizanų paminklus. Tai sukėlė rezonansą visuomenėje. Įvairios įstaigos ieško sprendimų.

Neseniai Seime įvyko platus pasitarimas kaip apsaugoti istorinės atminties paminklus. Sprendimų ieško ir pilietinės visuomenė. Kalbiname įvairių sričių vadovus bei profesionalus.

Ieškos būdų

Apie tai, kad bus ieškoma būdų, apsaugančių paminklą, kalba Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.

„Mano turimomis žiniomis, policija vykdo tyrimą ir tikrina visas versijas. Kol kas nėra skelbiama jokia platesnė informacija, kuri, pasak pareigūnų, gali pakenkti tyrimui. Šiuo metu su situacijai neabejingais asmenimis tariamės dėl įvairių prevencinių priemonių paminklo apsaugai, kurių dalis nebus skelbiama ir viešai prieinama“, – sako pašnekovas.

Ž. Buržinsko teigimu, visos Merkinės apsauga bus vertinama kompleksiškai, nes neatmetama galimybė, kad taikiniais gali tapti miestelyje esantys ne tik su partizaniniu pasipriešinimu susiję paminklai, memorialas Dainavos apygardai, bet ir žydų genocidui skirtas memorialas.

„Merkinė, būdama vienu iš valstybės pamatinių istorijos centrų, manome, visada sulauks provokacijų. Krašto muziejaus funkcija dėl to išauga ne tik atliekant bendrąsias užduotis, bet ir būtinybe ginti valstybės idėjas įprasminant jas įvairiomis formomis.

Galiu tik priminti, kad pats paminklas Adolfui Ramanauskui – Vanagui yra tiesioginė muziejaus nuosavybė ir jo pastatymas bei sutvarkymas po pirmojo išpuolio buvo bendras visuomeninis reikalas“, – kalba muziejaus direktorius.

Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65 – ąsias metines 2022 – ųjų pabaigoje. Praėjus maždaug pusmečiui po šio įvykio jis buvo aplietas baltais dažais, pradėtas tyrimas, tačiau įtariamųjų nustatyti nepavyko.

Už nusižengimą – atsakomybė

Teisinininkai tvirtina, kad paminklas paprastai yra monumentas visuomenei svarbiam įvykiui ar asmeniui įamžinti, atminti ar paminėti. Paminklai, anot jų, ne tik, kad atlieka atminimo funkciją, tačiau kartu yra valstybingumo simbolis, kuris pasakoja mūsų istoriją ir kitus atmintinus bei visuomenei svarbius įvykius.

Teisininkas, advokatas Karolis Rugys pastebi, kad vertinant paminklų ar monumentų reikšmę bei simboliškumą visuomenei, paprastai jų išniekinimas, sugadinimas ir pan., nėra tik pavienis teisės pažeidimas. Tai, pašnekovo nuomone, veikiau siekis sumenkinti valstybingumo simbolį ar paniekinti visuomenėje nusistovėjusias normas ir autoritetus.

„Tokiais atvejais atsakomybė gali kilti net keliais pagrindais, pvz. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 115 str., kuriame atsakomybė yra numatyta už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą.

Pavykus surinkti įrodomuosius duomenis, teismo kaltu pripažintam asmeniui tai galėtų  užtraukti  baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų“, – sako K. Rugys.

Visgi, anot jo, ženkliai dažniau yra taikomas baudžiamasis įstatymas, kadangi paminklai turi didelę vertę įvairiomis prasmėmis visuomenei, todėl jų apgadinimas, sugadinimas ir/ ar išniekinimas užtraukia griežčiausios formos atsakomybę. Tokio pažeidimo atveju, pastebi teisininkas, yra aktualu Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 d. ir 312 straipsnis.

„Pirmajame paminėtame įstatyme numatoma bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Antrasis minėto Baudžiamojo kodekso straipsnis  numato atsakomybę tam, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą.

Tokį nusikaltimą padaręs asmuo teismo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

O antroji šio straipsnio dalis numato, kad atlikus  vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekinus kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, taip pat būtų skiriama bausmė, susijusi su  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“, – sako K. Rugys.

Išpuoliai yra aiški žinia

Tenisininko mintims pritaria dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius, vadovaujantis institucijai, kuri visą savo veiklos laikotarpį rūpinosi bei inicijavo daugumos valstybės istorinės atminties įamžinimui skirtų statinių.

„Mes esame istorinės atminties saugotojai ir į tokius išpuolius savo bendruomenės vardu reaguojame jautriai. Tebesitęsiantys išpuoliai prieš Adolfo Ramanausko – Vanago atminimą yra sisteminiai, organizuoti – mūsų centras dar pamena, kaip buvo sukliudyta pastatyti šiam žiauriai sovietų represinių struktūrų nukankintam faktiniam Lietuvos vadovui paminklą jo gimimo vietoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vykstant karui savo darbą matome dar aktualesnį ir tikrai jį vykdysime“, – sako dr. A. Bubnys.

Nuolatiniai išpuoliai prieš Lietuvos valstybingumo paminklus, laisvės kovos įamžinimo simbolius, atminimo ženklus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadams ir partizanams bei kitiems svarbiems valstybės saugotojams ir kūrėjams, pasak saugumo eksperto Aurimo Navio, rodo tik vieną – Kremlius vykdė, vykdo ir toliau vykdys informacines ir kito pobūdžio hibridinės kovos priemones prieš mūsų šalį, prieš visuomenę, politinius, dvasinius bei istorinius lyderius.

Griežtas vertinimas

„Paminklų niekinimas, istorinės atminties iškraipymas, represinių ir kitų sovietinės okupacijos simbolių paišymas ar demonstravimas viešoje erdvėje taip pat rodo, kad penktoji kolona yra čia, mūsų valstybėje, ji niekur nedingo, ji nuosekliai ir ištikimai dirba Raudonosios aikštės teroristiniam režimui“, – sako saugumo ekspertas, atsargos karininkas A. Navys.

Jo nuomone, partizanų vado paminklo išniekinimas – tai žinutė ir kitiems, galbūt, dar dvejojantiems prisijungti prie valstybės išdavikų, kad jų Maskvai reikia, kad karo nusikaltėliai Kremliuje nuolat svarsto apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių jei ir ne fizinį, tai psichologinį išlaikymą imperijoje.

„Jei mes numosime ranka, jei apsimesime, kad „nieko baisaus nevyksta“, kad, galbūt, kažkokie jaunuoliai, „chuliganai” pateplioja Lietuvos laisvės simbolius dažais „iš neturėjimo, ką veikti“, mes pasiduosime ir darysime būtent tai, ką numato teroristinės Rusijos informacinės kovos doktrina. Susitaikymas su tokia padėtimi jau yra pralaimėjimas mūsų galvose. O nuo jo ir prasideda visiška tolesnė mūsų šalies okupacija“, – nedvejoja A. Navys.

Ramanauskas-Vanagas – nuolatinis taikinys

Informacinio karo paralelės prieš Lietuvą ir Ukrainą „Strateginių iniciatyvų centro” vadovas teigia, jog reikia žiūrėti plačiau – Alkas Paltarokas įsitikinęs, kad vienos iš pagrindinių Rusijos informacinio karo prieš prasidedant plataus mąsto invazijai į Ukrainą, deklaratyvių frazių buvo ir yra „denacifikacija”, „banderovcai” ir „fašistai”, „demiltarizacija” taip bandant priklijuoti negatyvias etiketes nepriklausomybę ginantiems piliečiams ir visai valstybei. Rusijos tarnybos ir bendrininkai taikosi betik į valstybės istoriją, bet ir pačius fizinius paminklus.

Ukrainoje dar šiais metais buvo raketomis atakuoti Ukrainos rezistentų sovietams muziejaus, vieno iš lyderio vardo mokymo įstaiga ir kiti civiliniai taikiniai. Tai yra vertinama kaip karo nusikaltimai, o tikslas yra akivaizdus- įbauginti, sunaikinti, terorizuoti naikinant istorinius valstybingumo simbolius.

„Rusija tą daro nuolatos ir pačiais bjauriausiai nusikalstamais būdais- informaciniame kare- šmeižiama, manipuliuojama, klaidinama, gąsdinama ir t.t. Mes gi ginamės tik demokratinėmis leistinomis priemonėmis.

Tad tam tikra iniciatyva yra priešo rankose, bet mes išmokome atpažinti jų metodus ir technikas, nors priešas visada ieško naujų būdų, mes pakankamai gerai giname ir ginsimės. Fiziniai išpuoliai, deja nėra pavieniai, ir „aktyvi fazė” yra ryškiai matoma per paskutinį laikotarpį.

Turime būti nuolatos budrūs, nes teroristinės valstybės tęs savo juodą darbą. Labai svarbu- visos pilietinės visuomenės vaidmuo: atsparumas ir gebėjimas teisingai reaguoti, būti patriotiškiems ir neabejingiems bet kokio lygmens išpuoliams,”- aiškina Alkas Paltarokas.

Strateginių iniciatyvų centro pranešimas