Ketvirtadienis, 28 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Suartinti meną ir visuomenę: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus naujoji kryptis

www.alkas.lt
2024-02-07 07:00:32
0
Aleksandros Kasubos kūrinys Spektro perėjimas | A. Osio nuotr.

Aleksandros Kasubos kūrinys Spektro perėjimas | A. Osio nuotr.

       

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus metus pradeda su nauja muziejaus veiklos strategija. Ji numato svarbiausias LNDM veiklos kryptis 2024–2026 m.

Strategija parengta iš naujo apgalvojus įprastines muziejaus veiklas ir ieškant būdų stiprinti LNDM kaip lyderiaujančio, dinamiško muziejaus ir mokomosios erdvės, įtraukiančios skirtingas bendruomenes ir skatinančios prasmingą socializaciją, vaidmenį.

K. Ruseckas, Pjovėja | G. Grigėnaitės nuotr.
K. Ruseckas, Pjovėja | G. Grigėnaitės nuotr.

Muziejaus misija – saugoti meno paveldą ir atskleisti jo svarbą

LNDM strateginiame plane suformuluota nauja muziejaus misija – saugoti meno paveldą ir atskleisti jo svarbą, kuriant teigiamą pokytį kasdieniame žmonių gyvenime.

Muziejus teigia, kad menas yra vertybė, turinti milžinišką ugdomasias galimybes, teikianti pažinimo džiaugsmą ir gyvenimo prasmės pojūtį.

Tuo vadovaujantis yra išgryninta ir muziejaus vizija – tapti įkvėpimo šaltiniu, kuriančiu vienijančią bendravimo, emocinės gerovės, savęs ir pasaulio pažinimo aplinką.

LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas pasakoja, kad dar prieš penkerius metus, dalyvaudamas konkurse į muziejaus vadovo pareigas, jau buvo sukūręs strategiją.

Ji buvo grįsta įžvalgomis, kurios kilo vaikštant po muziejų kaip lankytojui.

„Berašydamas strategiją supratau, kokia didelė ir sudėtinga organizacija yra LNDM – sudaryta iš vienuolikos padalinių, iš kurių net devyni yra parodiniai.

Per pirmuosius dvejus vadovavimo metus turėjau laiko pergalvoti muziejaus struktūrą, apsvarstyti, su kokia komanda valdyti tokį milžinišką muziejaus laivą, kas jis plauktų iškėlęs bures, – prisimena A. Gelūnas.

– Nuo pirmosios naivokos strategijos, sukurtos remiantis tik išoriniu žvilgsniu, iki pandemijos laikotarpio, kai susidėliojau strategines mintis ir komandinio darbo jas gryninti iki geriausio varianto – nueitas ilgas kelias.

Tai didelis kolektyvinis darbas, grįstas patirtimi, analize, statistika, pasitikrinimu su muziejaus bendruomene ir visuomene.“

Ištikimi muziejaus bičiuliai gali išlikti ramūs – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus vadovausis nauja strategija, kuri leis kryptingiau tęsti ir tobulinti ligšiolinę savo veiklą.

„Kažkada teko girdėti, kad jeigu rokenrolo muzika ieško visiškai naujų raiškos būdų, tai yra blogas rokenrolas, nes gerbėjai pakitusios muzikos nebeatpažįsta.

Struktūra visada turėtų išlikti. Muziejaus atveju meno paveldo išsaugojimo, pristatymo, populiarinimo konstanta niekur nedingsta, tik į strategiją įtraukiame naujus jos raiškos būdus“, – kalba muziejaus vadovas.

LNDM strategija 2024–2026 | lndm.lt nuotr.
LNDM strategija 2024–2026 | lndm.lt nuotr.

Žengti dar daugiau žingsnių link lankytojų

LNDM šerdis – meno kūrinių rinkinys. Jį muziejus saugo, nuosekliai ir sistemingai pildo Lietuvos ir pasaulio kultūrai svarbiomis vertybėmis.

Tai valstybės ir jos žmonių turtas, kurio meninę ir kultūrinę svarbą muziejus siekia atskleisti kuo platesniam visuomenės ratui ir patraukti juo naudotis.

„Kultūra ir menas visose civilizacijos vaidino ir vadina labai svarbų vaidmenį, todėl į muziejaus misijos formuluotę yra įtrauktas meno paveldo svarbos atskleidimo visuomenei bruožas.

Norime muziejų priartinti prie visuomenės, atskleisti, ką saugome, kaip restauruojame, ką eksponuojame ir kodėl ši veikla yra svarbi.

Visų pirma, tai yra edukacijos ir komunikacijos uždaviniai – skatinantis pergalvoti menininkų vaidmenį visuomenėje, jų kūrybinio palikimo svarbą, apsvarstyti, ką visuomenės ir menininko santykis pasako apie mus pačius, ar menas yra mūsų tapatybės dėmuo?“ – sako LNDM generalinis direktorius.

Gelūnas pabrėžia, kad muziejui žengiant vieną žingsnį lankytojo link, šisai žengia du, o lankytojų grįžtamasis ryšys ir poreikių atliepimas yra raktas į sėkmę: „Puikiai matau, kad viską, ką padarėme gero lankytojams, jie įvertina.

Ir šis įvertinimas – kasmet didėjantys lankytojui skaičiai, pozityvūs atsiliepimai – mus skatina toliau augti ir dar labiau stengtis.“

LNDM strategija 2024–2026 | G. Grignaits nuotr.
LNDM strategija 2024–2026 | G. Grignaits nuotr.

Naujos strateginės kryptys

LNDM nusibrėžė keturias strategines kryptis: muziejaus rinkinio plėtra, kultūrinis švietimas, įsitraukusi komanda, finansinis augimas.

„Strateginės kryptys yra vienodai svarbos ir glaudžiai tarpusavyje susijusios.

Manau, kad kiekvienas rinkinio praturtinimas, kiekvienas mokomasis sumanymas, nauja paroda ir skelbimas, kiekvienas išlaikytas ir pritrauktas naujas muziejaus bičiulis, rėmėjas, remėjas ir kiekvienas komandos motyvavimo judesys – juk viskas nesiklostytų taip sėkmingai, jei ne bendražygių profesionalų būrys – yra labai svarbu.

Muziejus yra ne mechanizmas ir ne gamykla, o gyvas kūnas,“ – mintimis dalijasi A. Gelūnas, pabrėždamas, jog šiuolaikišką muziejų kuria tik įsitraukusi, kompetentinga ir nuolatos tobulėjanti komanda.

Bus kuriamas muziejaus bičiulių, rėmėjų ir remėjų tinklas

Komentuodamas finansinio augimo strateginę kryptį LNDM generalinis direktorius pabrėžia, kad nors muziejus yra dosniai finansuojamas iš valstybės iždo, tačiau privalo ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių, padėsiančių muziejui plėsti savo veiklą: „Apie tai svajoti ir tam ruoštis yra būtina.

Mano pirmosios kadencijos metu kartu su komanda atsiraitoję rankoves atlikome daug darbų – padarėme taip, kad muziejus būtų patrauklus ne tik lankytojams, bet ir rėmėjams.

Reikšmingai atnaujinome padalinius, skatinome jų autonomiją, įkūrėme knygynus, elektroninę parduotuvę, gerinome paslaugas, atsivežėme kokybiškų meno projektų ir menininkų iš užsienio.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pavasarį LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengėme parodą „Litvakų dailininkai Paryžiuje“.

Kūriniai atvyko iš itin garbingų Paryžiaus meno institucijų – Žydų meno ir istorijos muziejaus ir Pompidou nacionalinio meno ir kultūros centro.

Šiais metais Nacionalinėje dailės galerijoje surengsime pasaulyje pripažinto litvakiškos kilmės Pietų Afrikos Respublikos fotografo Deivido Goldblato (David Goldblatt) parodą.

O taip pat pristatysime Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje.

Visa tai siunčia žinutę, kad muziejus yra pasiruošęs įgyvendinti ambicingus projektus, yra įdomus ir patikimas partneris.

Mes drąsiai žengiame į naują teritoriją, juk Lietuvoje nėra labai daug pavyzdžių, kaip valstybinės institucijos išplėtoja savo remėjų tinklą.

Tai mums įdomus ir naujas iššūkis,“ – dėkodamas ligšioliniams muziejaus rėmėjams ir į klubą kviesdamas naujus, sako A. Gelūnas.

Be naujų rėmėjų ir komercinių partnerių paieškos muziejus taip pat numato veiksmingesnį esamos infrastruktūros, paslaugų panaudojimą, siekiant didinti pajamas ir savarankiškumą, šiuolaikiškų parodų, leidinių, mokomųjų praktikų, muziejinių suvenyrų ir priotingų pramogų kūrimą, steigiant aktyvų ryšį ir komunikaciją su visuomene.

Muziejus – niekada neatsibostanti erdvė susitikti su savimi

LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, kalbėdamas apie LNDM kaip į lankytoją nukreiptą muziejų, pastebi, kad kasdienybėje menas suteikia didelę naudą žmogui, mažindamas stresą, atverdamas naujus pažinimo laukus, suteikdamas sąlygas prasmingai socializacijai.

„Menas atveria naujus pažinimo laukus. Žmonės mėgaujasi istorijomis, kurias atneša meno kūriniai, teptuko virtuoziškumu, konceptualia išmone.

Tai taurus, prasmingas užsiėmimas civilizuotam žmogui. Nepamirškime, kad muziejus gali tapti prasmingos socializacijos vieta, kur apsilankome su šeimos nariais ir bičiuliais, apžiūrėdami meno kūrinius, diskutuojame, ginčijamės, juokaujame, naujas kūrinių patirtis susiejame su senesnėmis, apmąstome.

Tai yra nepaprastas malonumas. Kaip rašė Hansas Georgas Gadameris, susitikimas su kūriniu yra tarsi susitikimas su pačiu savimi, kuris suteikia metafizinį paklausimą apie būties prasmę, juk kai iš kūrinio į tave, kaip į lankytoją, dvelkteli talentas, pasijauti ypatingai.

Neįmanoma menu persisotinti: kuo daugiau geresnių ir stipresnių kūrinių pamatai, tuo labiau jie sustiprina gyvenimo gerumo pojūtį, suteikia malonią patirtį,“ – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus 2024–2026 m. veiklos strategija susipažinkite paspaudę šią nuorodą.

Žinias teikia:

LNDM Viešųjų ryšių koordinatorė Emilija Blockutė, el. p. emilija.blockute@lndm.lt

LNDM Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, tel. +370 667 08548, el. p. ruta.kaucikiene@lndm.lt

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir garsinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes.

LNDM rinkinys rodomas devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasirašyta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo sutartis
  2. Muziejai gelbsti muziejus. Išskirtiniai renginiai paremti Ukrainos nacionalinį dailės muziejų
  3. Muziejaus rinkinius papildė išskirtinė vertybė – XIX a. fotografo V. Zacharčiko „Vilniaus albumas“
  4. Į Taivaną atkeliavo vienas didžiausių Lietuvos fotografijos pristatymų
  5. Lietuvos kariuomenės brigadai „Žemaitija“ suteiktas J. K. Chodkevičiaus vardas
  6. Pietų Korėjoje vyksta vienas didžiausių Lietuvos fotografijos pristatymų
  7. Lietuvos muziejuose pernai apsilankė beveik 5 mln. lankytojų
  8. Vilniaus mieste praeiviai iki pat spalio mėnesio galės stebėti žemės ūkio darbus
  9. Kviečia Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda „Veidai ir dvasios“
  10. Kelionę po Lietuvą pradeda fotografijų paroda, skirta Jono Meko šimtmečiui paminėti
  11. Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“
  12. Darbą pradėjo naujos kadencijos Muziejų taryba
  13. Atidaryta paroda apie Ukrainą
  14. Palangos gintaro muziejuje atidaroma tarptautinė gintaro paroda
  15. Krokuvoje – Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai skirta šiuolaikinio meno paroda

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Statybininkai, Danija
Užsienyje

Danijoje nauja kolektyvinė sutartis stabdys socialinį dempingą

2025 08 27
Atminimo lenta
Lietuvoje

Vilniuje bus įrengtos trys atminimo lentos iškilioms asmenybėms

2025 08 27
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

VTEK G. Palucko veikloje pažeidimų nerado

2025 08 27
Žemės ūkis, laukai
Lietuvoje

Pritarta siūlymui visą valstybinę žemę perduoti savivaldai

2025 08 27
Vyriausybė
Lietuvoje

Vyriausybė patvirtino tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 08 27
Automobilis
Lietuvoje

Lietuvos naujų automobilių rinka augo trečdaliu

2025 08 27
Kauno oro uostas
Lietuvoje

Kauno oro uosto terminalo plėtra – jau finišo tiesiojoje

2025 08 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į Lenkiją aptarti saugumo klausimų

2025 08 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vadimas Šegalovas apie Ukraina pasmerkė Maskvoje pasirodžiusį Vudį Aleną
  • Taigi neleis nukeliauti! apie S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius
  • +++ apie S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius
  • Rimvydas apie S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie neolituanų diskusiją Šeteniuose Kėdainių rajone
  • S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius
  • Danijoje nauja kolektyvinė sutartis stabdys socialinį dempingą
  • Vilniuje bus įrengtos trys atminimo lentos iškilioms asmenybėms

Kiti Straipsniai

Apie neolituanų diskusiją Šeteniuose Kėdainių rajone

Apie neolituanų diskusiją Šeteniuose Kėdainių rajone

2025 08 28
Autobusai

Nuo rugsėjo Vilniuje atnaujinami 10 autobusų maršrutų

2025 08 27
Tilto atnaujinimas

Visoje šalyje – intensyvūs tiltų ir viadukų tvarkymo darbai

2025 08 27
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Stasio Ušinsko kūrybos ledkalnis Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – pasivaikščiojimas po parodą su R. Ušinskaite

2025 08 27
Paveldotvarka

Sostinėje sutvarkyti 73 kultūros paveldo objektai

2025 08 26
Lietuvoje Europos astronautams kuriami užkandžiai turės ypatingą savybę: ji gali iš esmės pakeisti mūsų sveikatą

Lietuvoje Europos astronautams kuriami užkandžiai turės ypatingą savybę: ji gali iš esmės pakeisti mūsų sveikatą

2025 08 26
Gamtosauginė šventė „SAUgoma ir TAU“ kviečia pažinti saugomas teritorijas

Gamtosauginė šventė „SAUgoma ir TAU“ kviečia pažinti saugomas teritorijas

2025 08 26
Kalvaičiai Vokietijos-Lietuvos pasienio postas ties Vištyčiu

Sūduvos krašto kasdienybė Vokietijai užpuolus Lenkiją

2025 08 26
Kuršių nerijai iškilmingai suteiktas Europos kino kultūros lobio statusas

Kuršių nerijai iškilmingai suteiktas Europos kino kultūros lobio statusas

2025 08 26
Lietuviška daina suskambusi parodoje Japonijoje pakvietė pažinti Lietuvą per kultūrą ir išskirtinius papročius

Lietuviška daina suskambusi parodoje Japonijoje pakvietė pažinti Lietuvą per kultūrą ir išskirtinius papročius

2025 08 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Vadimas Šegalovas apie Ukraina pasmerkė Maskvoje pasirodžiusį Vudį Aleną
  • Taigi neleis nukeliauti! apie S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius
  • +++ apie S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius
  • Rimvydas apie S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius
  • +++ apie S. Tumėnas. Tikiu, kad kultūra nenukeliaus į užkaborius
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvių tautodailės skyriaus stendas. Monza, 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Išleistas neįkainojamas A. Varno negatyvų archyvas, kuriame įamžintas kryždirbystės paprotys

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai