Prezidentas Gitanas Nausėda Davoso pasaulio ekonomikos forume susitiko su vienos didžiausių pasaulyje finansų institucijų Vokietijos „Deutsche Bank“ vadovu Christianu Sevingu. Susitikime aptartos Lietuvos ekonomikos perspektyvos, nuolat stiprėjantys Lietuvos ir Vokietijos santykiai.
„Ekonominiai Lietuvos ir Vokietijos santykiai, tiek prekybiniai, tiek investiciniai, sparčiai vystosi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau pastaraisiais metais dvišalis bendradarbiavimas pasiekė naują lygį“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs Vokietijos karinės brigados dislokavimo Lietuvoje svarbą bei faktą, kad bendrovė „Klaipėdos nafta“ („KN Energies“) prisidėjo prie Vokietijos energetinio saugumo užtikrinimo ir tapo keturių Vokietijos suskystintų gamtinių dujų terminalų komercine operatore.
Lietuvos Prezidentas su „Deutsche Bank“ vadovu aptarė galimas banko investicijas Lietuvoje, taip pat pakvietė Vokietijos banko atstovus dalyvauti šių metų balandį Vilniuje vyksiančiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Verslo forume.
Gitanas Nausėda Davoso pasaulio ekonomikos forume pabrėžė Trijų jūrų iniciatyvos svarbą ne tik stiprinant transatlantinius ryšius, bet ir iš esmės keičiant Europos judėjimo kryptį. Lietuvos valstybės vadovas pakvietė pasaulio verslo atstovus aktyviai dalyvauti balandį Vilniuje vyksiančio Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Verslo forume.
Viešoje diskusijoje Trijų jūrų iniciatyvos namuose Lietuvos vadovas dalyvavo kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, Latvijos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir Kroatijos Ministru Pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi.
„Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad privalome stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą ir Europos atsparumą energetikos, maisto saugumo, aplinkosaugos srityse, pirmiausia spartinti pagrindinius infrastruktūros projektus. Trijų jūrų iniciatyvos, kurioje bendradarbiavimas yra paremtas Šiaurės ir Pietų ašimi, strateginė reikšmė žymiai išaugo tiek regiono saugumui, tiek kaip atsvarai dominavusiai Rytų ir Vakarų krypčiai“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad transporto jungčių vystymas, energijos infrastruktūros plėtra ir atsparios infrastruktūros tiek civiliams, tiek kariniams tikslams kūrimas yra svarbiausi regiono integracijos uždaviniai. Kaip vieną tokios integracijos pavyzdžių Prezidentas paminėjo strateginį Baltijos šalių sprendimą metais anksčiau įgyvendinti Baltijos valstybių elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentine Europa.
Prezidentas taip pat susitiko su Moldovos Ministru Pirmininku Dorinu Receanu ir aptarė Moldovos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje perspektyvas.
Prezidentas pabrėžė, kad kvietimas Moldovai pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje yra didžiulis valstybės padarytos pažangos įvertinimas, o kartu – užduotis artimiausiems mėnesiams ir metams.
„Lietuva tikisi, kad derybų procesas prasidės jau kovą, dar iki Europos Parlamento rinkimų, tačiau iki tol Moldova turi mobilizuotis vykdydama reformas ir atlikti likusius namų darbus. Ukraina šiandien yra įgyvendinusi visas Europos Komisijos rekomendacijas, tad Moldova neturėtų atsilikti procese ir įgyvendinti likusias rekomendacijas pačiu artimiausiu metu“, – sakė Prezidentas.