Atvėsus orams gyventojai itin mėgsta mėgautis pirties malonumais. Deja, kartais jose tenka gelbėtis nuo ugnies.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet pirtyse kilo jau 10 gaisrų, pernai per tą patį laikotarpį – 3. Nors pirčių gaisrai pernai sudarė 1,8 proc. visų gaisrų, tačiau šie gaisrai palieka gan skaudžias pasekmes. Štai pernai ugniagesiams teko gesinti 145 pirtis, trys gyventojai šiuose gaisruose patyrė sužeidimų, praneša PAGD.
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gaisrai pirtyse gali kilti dėl gausybės priežasčių.
Daugiausia jų pirtyse kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Kitos pagrindinės pernai kilusių gaisrų priežastys: elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (4,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,1 proc.), tyčinė žmonių veika (padegimai) (2,8 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (2,1 proc.).
Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto Ginto Dirdos teigimu, pastaruoju metu neretai dega kilnojamosios pirtys.
„Deja, man dar neteko matyti nė vienos naujos kilnojamosios pirties, kuri būtų įrengta laikantis visų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų“, – teigia jis.
Štai ir pernai, spalio 15 d. naktį Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Pačtoriškės kaime, degė nauja medinė kilnojama pirtis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, ji jau liepsnojo. Sudegė ir ji, ir šalia buvęs kubilas. Pasak G. Dirdos, ši pirtis buvo kūrenama vos antrą kartą…
„Pagrindinė priežastis – kietojo kuro krosnies įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Tokios pirtelės labai mažos. Jose būna priešpirtis ir pirties zona. Kietojo kuro krosnies pakura įrengta iš priešpirčio zonos. Sienos ir lubos iškaltos medinėmis lentelėmis, kurios dėl erdvės stokos būna prie pat kietojo kuro krosnelės.
Neretai pirtelėse iš kietojo kuro krosnelės į viršų per stogą būna išvestas dūmtraukis, dažniausiai – metalinis vamzdis, nuo kurio degiosios medžiagos, t. y. medinės konstrukcijos, būna mažesniu nei taisyklėse nurodytu minimaliu atstumu – 250 mm nuo vidinės dūmtraukio sienelės iki degių stogo konstrukcijų. Kai patalpa maža, viskas greitai įkaista, krosnys perkaitinamos, o medinės lentelės nuo itin aukštos temperatūros užsidega labai greitai“, – sako pareigūnas.
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, užsidegus pirčiai, ugnis neretai persimeta ir į gyvenamąjį namą. Dar didesnis gaisro pavojus, jei pirtis būna įrengiama pačiame gyvenamajame name.
Apie saugumą mažiausiai galvojama ir tada, kai pirtyse vartojamas alkoholis. „Intensyviai kūrenant, patalpoje labai greitai pakyla temperatūra. Apie 90 proc. pirčių gaisrų scenarijus yra toks: dar pasėdėsime, pakalbėsime, o kad neatšaltų – dar pora pliauskų įmesime, ir dar įmesime…
Nėra kantrybės kūrenti taip, kaip iš tikrųjų reikia: iškūrenti, išvėdinti, pakurą uždaryti. Šiais laikais visose gyvenimo srityse viskas vyksta labai greitai, ne išimtis ir pirtis. Penktadienio vakaras, po darbo, apie septintą visi suvažiuoja, o aštuntą jau pirtis turi būti iškūrenta. Pirtis – ne greitojo maisto restoranas, reikia kantrybės ir žinių, kaip teisingai ją kūrenti“, – teigia G. Dirda.
Kaip saugiai kūrenti, kad pirtis nevirstų ugnies fakelu? Pasak specialisto, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, kaip saugiai įrengta pirtis: „Joks saugus kūrenimas nepadės, jeigu pirtis įrengta nesaugiai. Iš tiesų, šalia kietojo kuro krosnies neturėtų būti nei malkų, nei popierių.
Pirtyje nereikėtų džiovinti chalatų ar rankšluosčių. Beje, kūrenant pirtį jos nereikėtų palikti be priežiūros, o iškūrenus nepalikti joje net rusenančių žarijų. Ir dar – svarbu jos neperkaitinti“.
