Baigiasi 2023-ieji – Aukštaitijos metai. Atsisveikindami su jais skelbiame istoriko dr. Tomo Baranausko pranešimo „Seniausi Aukštaitijos paminėjimai: nuo pirmosios žinios iki Gedimino“ vaizdo įrašą.
Šis pranešimas buvo perskaitytas lapkričio 23 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje surengtoje Aukštaitijos metams paminėti skirtoje konferencijoje „Iš Panevėžio praeities: aukštaičių tapatumo ženklai“.
Vienoje tv laidoje ekspedicinis istorikas su bendrakeleiviais ėmė maždaug aiškinti, kad Vilnija nėra Aukštaitija ar Dzūkija, joje gyventojų daugumą sudaro nelietuviai, tad ją reikėtų išskirti atskiru regionu. Manau, kad reikia istoriniais faktais ir tyrimais paremto atkirčio tokiems galimai kai kurių valstybių remiamiems “naratyvams” (pasakojimams).
Manau, tai galimai primena siūlymus kurti “autonomiją” Lietuvos pietryčiuose , kurią bandė realizuoti priešiškos Lietuvai jėgos.
Geriausias atkirtis į tokius to istoriko aiškinimus yra senųjų Vilnijos vietovardžių ir vandenvardžių lietuviškumas, ne lietuviai lietuviškais pavadinimais jų negalėjo pavadinti.
Šiaip jau Aukštaitija nesibaigia ties rytine Lietuvos siena- Gervėčiai, Rimdžiūnai, Pelesa, Brėslauja- taip pat buvusiosiose Aukštaitijos žemėse
Internete skelbiami palaidojimų įrašai Lietuvos kapinėse. Vieno kaimo į rytus nuo Vilniaus ribos kapinių įrašuose galima rasti apie pusantro šimto palaidotųjų,kurių pavardė Dovgialo ( rašyba įvairi).Skaičiau, kad Daugėla- lietuviška pavatdė, kilusi iš senovės lietuvių vardo. Slavų kalbomis šis vardas ar pavardė nieko nereiškia, jis turi reikšmę tik lietuvių kalboje.Kas gali paneigti, kad ekspedicinio istoriko komandą to nežino?
Nedariau pavardžių sąrašo (o būtų įdomu) Vilniaus pravoslavų kapinėse, bet dalies ten palaidotų pavardės rodo nelengvą tų vilniečių gyvenimo istoriją. Pvz., ten besiilsinčio ПАБЕРЖ pavardė liudija tokias Vilensko-Trockos gubernijoje gyvenusios giminės ir jos pavardės keliones:
stačiatikiais kažkada (kažin, ar savo noru) pakrikštyta ir surusinta Paberžių giminės pavardė tarpukariu, jei ir pavyko neperkelti jos į lenkų katalikų parapijos knygas, visgi buvo perrašyta pagal lenkų raidyną kaip Paberż, o sovietams „susirinkus savo žemes”, buvo „susigrąžintos” ir pavardės. Taigi, pavardės rašyba taip keliavo:
Paberžis → ПАБЕРЖ → Paberż → ПАБЕРЖ …
Tačiau tai dar ne viskas! Pamenat? – St. Peterburge darbavosi toks auksakalys Faberžė – Пе́тер Карл Гу́ставович Фаберже́ (Peter Carl Fabergé), padovanojęs carui aukso kiaušinių? O ar ši šeima nebuvo vienos iš Paberžių linijos, atsidūrusios Prancūzijoje, palikuonė, kurios viena šeima buvo carų iš Prancūzijos nusiviliotas į St. Peterburgą (carai nemažai prancūzų atsiviliojo)?
Vadinasi, pavardės kelionė ir ilgesnė būti galėjo: Paberžis → Fabergé → ПАБЕРЖ → Paberż → ПАБЕРЖ …
Aš prirašiau, o jūs aiškinkitės. – Metai tik prasideda, tad daug gražaus laiko tam turite. 🙂 SĖKMĖS pavardžių archeologinėjimuose ir visame kame, kas širdims džiaugsmo teikia!!!
Enciklopedijos teigia, kad suvokietėjusi Faberže ( Faberge) giminė yra kilusi iš Prancūzijos hugenotų ( kaip ir de Maiziere, Delamotte, Gilly, Fontane ir kt.), iš vokiškų kraštų vėliau atsikėlusi į Estiją, dar vėliau- į Rusiją.Tad vargu ar su Paberžiais turi ką nors bendro. Iš įrašų Liepkalnio stačiatikių kapinėse : Lukša, Norkun, Vokieč ( Vokietys?) , Šyrvid, Ječbalisovna ( Juodžbalytė?).
Pravažiavus Lietuvos- Latvijos sieną Zarasų- Daugpilio keliu į kairę nuo kelio yra vietovė Paberži ( ne Paberzi). Gal tai irgi buvusios Aukštaitijos žemės, kaip ir Aknysta, Nereta.Kita vertus, pavardė Paberžs sutinkama ir pietų Latgaloje.
Skaičiau, kad vandenvardžių ( kaip ir vietovių) pavadinimai kartais būdavo pakeičiami. Štai Bezdonės upelis į šiaurę nuo Vilniaus XVIII amžiaus šaltinyje vadinama “Jodupis”- Juodupis. Arba sunkiai atpažįstamai suslavinami: Merkys- Meryčianka , Maldupis- Maladečianka ( upelis prie Maladečinos dabartinėje Baltarusioje).
Man krito į akis, kad belorusai litvinistai savo traktatuose visai nemėgsta minėti Aukštaitiją. Jiems kažkodėl labai norisi kalbėti apie Žemaitiją (dar ir jos pavadinimą imant paraidžiui pagal užrašymą Samogitien, bet ne pagal tarimą), bet Aukštaitijos jie stengiasi nepastebėti, lyg ir neegzistavo tokia niekada.