Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų – su tokia problema susiduria 81 proc. šalies įmonių, atskleidė Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta verslo vadovų apklausa. Didžiausią darbuotojų trūkumą jaučia gamybos sektoriaus įmonės (72 proc.), kurioms labiausiai trūksta inžinerijos srities specialistų.
Kas penktas, arba 20 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų nurodė, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumą jaučia nuolat, 34 proc. teigia su šia problema susiduriantys dažnai, dar 27 proc. – retkarčiais.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės, šalies darbdaviai išties dažnai kalba apie didelį gamybos ir inžinerijos darbuotojų poreikį. Šie sektoriai Lietuvoje gana stipriai plečiasi ir galėtų plėstis bei didinti veiklos apimtis dar daugiau, jeigu rastų daugiau kvalifikuotų darbuotojų.
„Natūralu, kad darbuotojų trūkumas kelia verslo atstovams rūpestį, nes tai tiesiogiai veikia jų darbo rezultatus. Šiuo metu pastebime teigiamas tendencijas – jau keletą metų vis daugiau mokinių renkasi inžinerines profesijas ir sėkmingai įsilieja į darbo rinką. Tačiau ir toliau reikia sutelktų visų suinteresuotų pusių pastangų didinant jaunių žmonių informuotumą, kas yra inžinerinės profesijos, kokias galimybes gyvenime atveria inžinerijos srities išsilavinimas.
Pavyzdžiui, jeigu jaunam žmogui pasakytumėme, kad jis galėtų būti CNC staklių operatoriumi, ko gero, jam bus neaišku, nei koks tokio darbo pobūdis, nei atlygis, nei karjeros perspektyvos. Populiarinti trūkstamas profesijas, rodyti, kodėl jas verta rinktis, daugiau turėtų ir darbdaviai, kuriems trūksta specialistų. Šiandien jiems kelias į mokyklas kaip niekada atviras. Tikiu, kad darbdavių investuotas laikas bendraujant su mokiniais ateityje jiems atsipirks su kaupu“, – komentuoja A. Kudarauskienė.
Specialistus lengviau užauginti, nei pritraukti
Apklausos duomenimis, su darbuotojų trūkumo problema nuolat arba gana dažnai teigia susiduriančios 7 iš 10 gamybos įmonės, o darbuotojų trūkumo nejaučia tik 6 proc. šio sektoriaus įmonių.
AB „Rokiškio sūris“ Personalo direktorė Aušra Zibolienė sako, kad nėra taip, jog įmonė neturėtų kuo užpildyti darbo vietų, bet inžinerinės pakraipos specialistų tikrai trūksta.
„Trūkumas labiau išryškėjo pastaraisiais metais, ir, kiek tenka susidurti, aktualus ne tik mūsų įmonei, bet ir kitoms, veikiančioms tiek gamybos, tiek kituose pramonės sektoriuose. Mes šią problemą sprendžiame įmonės viduje ieškodami specialistų, kurie norėtų mokytis, persikvalifikuoti bei užimti laisvas pozicijas. Rasti tinkamą specialistą išorėje yra sunkiau nei išsiugdyti įmonės viduje“, – sako ji.
Pašnekovė pasakoja, kad įmonė bendradarbiauja su keliomis profesinio ugdymo įstaigomis, turi pasirašiusi keletą pameistrystės sutarčių su Visagino technologijų ir verslo profesinio mokymo centru. Pagal šias sutartis esami įmonės darbuotojai, mokydamiesi pameistrystės būdu, ruošiasi įgyti mechatronikos specialybę. Kai kurie jau ir dirba tokį darbą, nes turi tam reikalingą pirminį išsilavinimą ir dabar tik plečia žinias, kiti kol kas užima kitas pozicijas, tačiau baigę mokslus taip pat taps įrangos priežiūros meistrais ar kitais inžinerinės pakraipos specialistais.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministrės, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas mažėtų, reikia skatinti dar mokyklose ar gimnazijose besimokančius jaunuolis geriau suprasti rinkai reikalingas profesijas ir vėliau jas rinktis.
Ministerija jau ketverius metus gimnazistams finansuoja profesinio mokymo programų modulius profesinėse mokyklose. Mokymasis pagal modulius vyksta profesinėje mokykloje, suderinus gimnazijos ir profesinės mokyklos mokymo planus. Per dvejus metus mokinys įgyja tam tikrą kompetenciją ir tai patvirtinantį pažymėjimą, bet svarbiausia – turi galimybę pilnai praktinio mokymo įranga aprūpintose mokyklų bazėse įgyti praktinių įgūdžių, kuriuos vėliau galės pritaikyti tolesniam mokymuisi arba gyvenime.
„Matome, kad šie moduliai pakankamai populiarūs tarp jaunų žmonių, jie noriai renkasi automechanikų, dronų operatorių, maisto, pavyzdžiui, sušių ar picos, gamybos kursus. Mūsų manymu, tai galimybė jauną žmogų, vis dar besimokantį gimnazijoje, supažindinti su platesnėmis profesijos pasirinkimo galimybėmis, realiai parodyti, koks tai darbas, ir žingsnis po žingsnio keisti tiek jaunų žmonių, tiek jų tėvų dažnai dar neigiamas nuostatas profesinio mokymo atžvilgiu“, – sako A. Kudarauskienė.
Kompetencijas didina praktika
Apklausoje dalyvavę įmonių vadovai išskyrė ir kitą gana aktualią problemą – ne visų kandidatų ar potencialių darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos atitinka įmonės lūkesčius. Taip atsakė 37 proc. respondentų, o 63 proc. vadovų nurodė, kad potencialių darbuotojų kvalifikacija visiškai arba iš dalies atitinka lūkesčius.
Šiuo klausimu ir vėl išsiskyrė gamybos sektorius – tik kas antra, arba 50 proc. šio sektoriaus įmonių nurodė, kad darbuotojų kompetencijos atitinka lūkesčius, kai tuo tarpu tarp prekybos įmonių tokių buvo 63 proc., tarp intelektines paslaugas teikiančių įmonių – beveik 65 proc., tarp fizines paslaugas teikiančių įmonių – 70 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė mano, kad tai gali lemti pačio gamybos sektoriaus specifika. Pastaruoju metu šiame gamyboje sparčiai diegiamos inovacijos, daug investuojama į įrangos įsigijimą ir atnaujinimą, o į švietimo sistemą šios naujovės gali ateiti tik su darbdavių pagalba.
„Kompetencijos įgyjamos per praktiką, tad daugiau pameistrystės programų įmonėse bei aktyvesnis mokinių priėmimas praktikai padėtų sparčiau didinti būsimų darbuotojų kompetencijas. Be to, įmonės kartu su profesinėmis mokyklomis galėtų daugiau dėmesio skirti mokymuisi darbo vietoje, kad mokinys galėtų užeiti pas darbdavį, pamatyti, kaip atrodo įmonė, kokie jos įrengimai. Tą žinoti būtų naudinga ir mokytojams. Su darbdaviais esame aptarę įvairių variantų, pavyzdžiui, mokytojai galėtų stažuotis įmonėse. Glaudesnis bendradarbiavimas ir sektoriaus atvėrimas būtų pozityvus poslinkis“, – teigia ji.
A .Kudarauskienė neatmeta ir to, kad kartais darbdavių lūkesčiai gali būti pernelyg dideli ir nepamatuoti. Jos nuomone, profesinis išsilavinimas suteikia atitinkamai kvalifikacijai reikalingų įgūdžių ir žinių pagrindus, tačiau mokykloms neturėtų būti keliamas uždavinys paruošti žmonių kiekvienai įmanomai darbo vietai. Darbdaviai turi suvokti, kad kuo jie bus atviresni, kuo labiau naudosis valstybės parama pameistrystei, tuo daugiau jaunų ir kvalifikuotų žmonių pritrauks.
