Gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 14 val. Konstitucinis Teismas (KT) rašytinio proceso tvarka (tai reiškia ne viešai – Alkas.lt) pradės aiškintis, ar 29 Konstitucijos straipsniui neprieštarauja tvarka, kad ne lietuvių tautybės asmeniui Lietuvos Respublikoje neleidžiama vardą ir pavardę oficialiuose dokumentuose įsirašyti su visais lotyniško pagrindo rašmenų nelietuviškais diakritiniais ženklais.
29 straipsnis Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Į KT šiuo reikalu kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, svarstęs bylą pagal lenko ar lenkės (J.V) ieškinį, kuriame reikalaujama Lietuvos piliečio pase įrašomoje jo (jos) pavardėje leisti rašyti ne tik jau leistą nelietuvišką W, bet ir lenkišką perbrauktą l – ł.
Paprastai tariant, Seimui leidus Lietuvos piliečio pase asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba vadinamo lotyniško pagrindo rašmenimis, bet be kitose kalbose vartojamų diakritinių ženklų, išsipildė valstybinės kalbos gynėjų perspėjimai, kad tai tik tarpinis prašymas ir kad po to bus iš karto reikalaujama ir visų kalbų diakritinių ženklų įvedimo į oficialius dokumentus, motyvuojant diskriminacija.
Būtent tuo dabar ir grindžia savo reikalavimus asmenys, teigiantys, kad, tarkime, lenkai, kurių pavardėse nėra nelietuviškų diakritinių ženklų, savo pavardes gali užsirašyti taip, kaip Lenkijoje, o tie, kurių pavardėse yra egzotiškų diakritikų, yra diskriminuojami.
Tiems, kas nori susipažinti su painia, bet tikslia teisine kalba surašytu visu KT pranešimu žiniasklaidai, skelbiame jį visą čia:
Pradedama nagrinėti byla pagal prašymą įvertinti teisinio reguliavimo dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose atitiktį Konstitucijai 2023-12-20 Konstitucinis Teismas gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 14 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja: – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė)“; – Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punktas tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti, naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu. Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinto ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, be kita ko, nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas leido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lietuviškais rašmenimis (t. y. rašmenimis, tarp kurių yra ir rašmenų su diakritiniais ženklais), taip pat tam tikrais atvejais leido jį (juos) rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Tačiau įstatymų leidėjas, pasak pareiškėjo, neleido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti naudojant kitose lotyniškos abėcėlės pagrindu suformuotose abėcėlėse esančius lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais. Kitaip tariant, pareiškėjo nuomone, taip įstatymų leidėjas vieniems ne lietuvių tautybės asmenims – asmenims, kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų, – suteikė teisę, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose jų vardas ir pavardė būtų įrašyti (perrašyti) nekoreguoti, nors jie ir nebūtų parašyti tik lietuviškais rašmenimis, o kitiems ne lietuvių tautybės asmenims – asmenims, kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, tokios teisės nesuteikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Pareiškėjas taip pat ginčija tiek, kiek jis nurodė, Taisyklių 19 punkto konstitucingumą. Taisyklių 19 punkte nustatyta: „Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu šio piliečio arba vieno iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis buvo ar yra įrašyti dokumento šaltinyje, išskyrus atvejus, kai nelietuviškais rašmenimis vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.“ Pareiškėjas, abejodamas šių Taisyklių nuostatų atitiktimi Konstitucijai, nurodo, kad, jo nuomone, jomis numatytas atvejis, kuriuo tam tikrų asmenų, priklausomai nuo jų teritorinės kilmės (apibrėžtos laike), Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais. Tačiau Įstatyme, kaip nurodo pareiškėjas, toks atvejis ir (tokia išimtis), kuriuo (pagal kurią) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurašomas (perrašomas) vartojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, nėra įtvirtintas (-a).Todėl, pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas abejoti Taisyklių 19 punkto tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat toks teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui ir sudaro prielaidas diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę. Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/19_2022.htm.
Paprašyta apibūdinti susidariusią padėtį dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose po to, kai Lietuvos Seimas leido asmenvardžius rašyti ir nevalstybine kalba, kalbininkė dr. Laima Kalėdienė sakė:
„Kyla įvairių klausimų. Visų pirma, kodėl negali lietuvių tautybės žmogus, jeigu jis to pageidauja, užrašyti savo pavardę taip, kaip ją rašė bažnytiniuose dokumentuose jo protėviai (kai visos tos knygos buvo rašomos lenkiškai), pvz., ne Jakštas, o Jakszto, ne Navickas, o Nawicki, ne Šakalienė, o Szakalowa? Veryga ar Weriga? Šalaševičiūtė ar Szalaszewiczowa ir kt.
Čia tikrai galima įžvelgti diskriminaciją pagal tautybę.
Ne veltui buvo atsisakyta lenkiškų raidžių, tame tarpe W. Buvo laikas, kai Vincas Kudirka su Jonu Basanavičiumi „Varpe“ išmėtė visas lenkiškas raides iš lietuvių rašybos vien tam, kad lietuvių kalbos rašyba skirtųsi nuo lenkiškos, nes spaudos draudimo įsake caras buvo nurodęs uždrausti būtent lenkiškus rašmenis.
Tada ta W išskrido iš lietuvių kalbos, o dabar grįžta… Tai buvo suklydę tie didieji vyrai?
Kitas klausimas dėl pavardžių identifikavimo viešumoje yra tas, kad, kai žinoma, kad žmogus čia gimęs, čia gyvenęs, bet nežinia, kaip jis dabar rašosi, kuo save laiko…
Pvz., Šimonytė, sako, motina ar tėvas jos lenkas, tai gal jau Szimonyte ar Szimanowa? Vadinasi, registratūroje ar kasoje reikia klausti, ar Tamsta lietuvė?
O gal lietuviams jau laikas vėl, kaip spaudos draudimo metais nešioti metelinkas, tik šį kartą bus užrašyta ne „Govoritj po litovski strogo vospreščiajetsia“, o paprasčiausiai lentelė su pavarde, kaip lageryje. Juk dabar pavardžių sulenkinimas vyksta slapta, tik pamatai kur nors spaudoje, kad jau Jarek Niewierowicz Grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, o el. pašto adrese likusi dar senoji pavardė jaroslav.neverovic@prezidentas.lt, tai iš kur žmogui žinot?!“.
Pasak L. Kalėdienės, Konstitucinis Teismas turi nuspręsti, ar gali vienu metu funkcionuoti dvi oficialiosios rašybos sistemos.
Kas išties slypi už ilgametės kovos, siekiant Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes nevalstybine kalba
Alkas.lt ne kartą jau priminė, kad nelietuviškos asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose bemaž tris dešimtmečius iki šiol kantriai siekia į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politinę partiją susibūrę lenkų nacionalistai ir juos skatinantys bei remiantys Lenkijos politikai ir aukščiausia Lenkijos valdžia.
Nors šie nuolatiniai reikalavimai viešai buvo pateikiami kaip tariama žmonių teisė į „autentišką asmenvardį“, tačiau tikras geopolitinis jų siekis – sutelkti prieškario Lenkijos okupuotos pietryčių Lietuvos dalies tautiškai tvirtai neapsisprendusių gyventojų grupes ties lenkišką tapatybe.
„Lenkija niekada nepripažino 1920-1939 m. dalies pietryčių Lietuvos okupacijos ir aneksijos. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos, Lenkijoje iš karto pradėta kurti po II pasaulinio karo į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių prarastų teritorijų repolonizacijos strategija.
Lenkijos Seimo Senato užsakymu sukurta strategija nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“, tai yra „pakraščius“, – taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.
Tarp šios strategijos veiksmų minimi ir tokie kaip tariamai pažeidžiamų tautinės mažumos teisių gynimas bei elito polonizavimas,“ – sako vienas iš Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ steigėjų, šios asociacijos pirmininko pavaduotojas, žinomas lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas.
Pasak J. Vaiškūno, šios strategijos sėkme užtikrina tai, kad yra pasirinktas palaipsninis netiesioginis veikimo būdas kai, išsireikalavę kelių nelietuviškų raidžių Lietuvos respublikos pase „repolonizacijos“, strategijos vykdytojai toliau naudojasi tariamos diskriminacijos svertu – kuomet jų iškovotos išimtys įvardijamos kaip diskriminuojančios kitus asmenis, kurių pavardės rašomos šiomis išimtimis neįteisintais rašmenimis.
„Byloje dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių pasuose nevalstybine kalba – nelietuviškomis raidėmis – pradėta nuo už užsieniečių ištekėjusių moterų teisės rašyti pavardes Lietuvoje taip, kaip rašoma užsieniečio vyro šalyje. Kalbėta tik apie „W“ ar kelias lotyniškas raideles.
Dabar, kai tie tikslai pasiekti, ryžtingu žingsniu einama toliau – jau pateikti įstatymo projektai dėl teisės vardus ir pavardes Lietuvos piliečių pasuose rašyti su visais galimais diakritiniais ženklais. Parengti įstatymų projektai, numatantys ne tik vietovardžių rašybą nevalstybine kalba, bet ir daugiakalbystės įteisinimą kai kuriose Lietuvos Respublikos vietovėse bei tų vietovių paskelbimą tam tikrais autonominiais dariniais“, – sako J. Vaiškūnas.
Pasak J. Vaiškūno, apgailėtina tai, kad KT, daug kartų pasisakęs, kad valstybinė kalba yra visų Lietuvos piliečių, nepaisant jų tautybės, lygiateisiškumo garantas, dėl formalių priežasčių atsisakė svarstyti Seimo narių prašymo dalį dėl asmenvardžių rašybos išimčių prieštaravimo 29-tam KT straipsniui, pagal kurį „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.
„Tuo dabar kaip tik ir naudojasi apie priimtų išimčių diskriminacinį pobūdį skalambijantys ir dar daugiau išimčių siekiantys „repolonizatoriai“, patys nurodantys esą jų diskriminaciją pagrindžiantį Lietuvos Konstitucijos 29-ąjį straipsnį. Tiktai šį kartą KT šio prašymo neatmeta ir imasi jį svarstyti“, – sako valstybinės kalbos gynėjas J. Vaiškūnas.
Ar Lietuvos valdžios, saugumo ir teisėtvarkos įstaigos galų gale sugebės suvokti sprendimų, silpninančių valstybinės lietuvių kalbos statusą, pavojų mūsų valstybingumui, ar sugebės galų gale pristabdyti į Lietuvos išvalstybinimą kreipiančių teisės aktų priėmėjus, priklausys ir nuo KT sprendimo šioje byloje.
Na, taip… Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ji ir altorių apšiks…
Skaitome 2023 lapkričio 11 d. lenkiškos žiniasklaidos tekstą: :” …Prezydent Litwy Gitanas Nauseda z okazji Święta Niepodległości Polski w sobotę w depeszy gratulacyjnej wystosowanej do prezydenta Andrzeja Dudy złożył Polakom życzenia jedności i siły, a państwu polskiemu długich lat pomyślności. Polskę i Polaków pozdrowiły również przewodnicząca Sejmu Viktorija Czmilyte-Nielsen i premier Ingrida Szimonyte…”-dzieje.pl/tag/gitanas-nauseda” Taigi- Nauseda, Czmilyte, Szimonyte
Nulėkit pabalsuoti –
– lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-radijas
kad ten būtų ir alkiečių nuomonė atspindėta.
Liko nedaug minučių – paskubėkit.
Per skaistyklas, per pragarus,
iš nežinios į nežinią,
mes pagaliau atradome,
kad Lietuva – tai sąžinė .
Sprendimas parodys, kiek jame pabudusių?
Teismo byloje minimo įstatymo ir Vyriausybės įsakymo nuostatos, kuriomis grindžiamas ieškinys, prieštarauja Konstitucijos 10 ir 14 str. Tokiu atveju gavus tai pabrėžiantį KT išaiškinimą apylinkės teismui nebeliktų teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, kuriuo prašoma įpareigoti rašyti ne lietuvių tautybės asmenų pavardę dokumentuose raidėmis su diakritiniais ženklais apskritai. Taip tokių įstatymų reikalavimų politika baigtųsi. .
Jau dabar Vyriausybės nustatyta tvarka yra absurdiška, nes be prieštaravimo valstybinei kalbai dar ir prieštarauja asmenų lygybei prieš įstatymą. Bet dabar ieškovė argumentuoja savo reikalavimą dar didesnėmis nesąmonėmis: tuo, kad kažkokioje Lenkijoje kažkam rašoma vienaip (tada ir Lietuvoje taip pat leidžiama), kažkam k-i-t-a-i-p (o tada jau Lietuvoje šitaip negali užrašyti). Taigi argumentuoja kitoje valstybėje esančiomis rašymo tvarkomis ir tada tos jų tvarkos kitoje valstybėje esą sukuria prieštaravimus pas mus mūsų Konstitucijai. O jeigu Lenkijoje šitaip nerašytų, tai tada ir prieštaravimo mūsų Konstitucijai nebūtų? Vadinasi mūsų Konstitucija ir įstatymai privalo atitikti Lenkijos įstatymus? Prieiname akivaizdų absurdą.
Oficialioje Lenkijos Punsko valsčiaus svetainėje viršaičio lietuvio Vytauto Liškausko vardas ir pavardė rašomi Witold Liszkowski, jo pavaduotojo Jono Vaičiulio- Jan Wojczulis, vyr. finansininkės Danutės Šimčikienės- Danuta Szymczyk. Lietuviška svetainės versija neveikia.
O ko, Tamsta, laukei iš tų „lenkų ant Lietuvos“? Jie juk po šiai dienai nepripažįsta, kad Rytinė Lietuva buvo Lenkijos okupuota, o vėliau aneksuota!
Ne tik Rytų Lietuvos, bet, regis, apskritai Vasario 16-osios atkurtos Lietuvos valstybės suverenumo Lenkija diplomatine tvarka nėra pripažinusi iki šiol. Tad, ar Lietuva – Vasario 16-osios suverenumo Lietuvos valstybė – gali laikyti savo strategine partnere šio suverenumo de jure nepripažinusią Lenkiją. Absurdas! Klausimo nemarinuojant toliau, laikas jį išspręsti. Juk čia taipogi Lietuvos saugumo klausimas.
KT palauks, kol į Lietuvą atvažiuos Tuskas ar Sikorskis, ir išvakarėse paskelbs sprendimą. Koks jis, nereikia gal net spėlioti. Vieną jau yra paskelbęs šis KT dėl Asmenvardžių įstatymo – pernai Dudos atvykimo išvakarėse. Kitą dieną Duda puotavo Valdovų rūmuose su mūsų Prezidentu. Viskas apgalvota, viskas apskaičiuota. Savo kalbos taisykles perleidžiam kam reikia ir kada reikia.
Jesze Polska nie zginęła kedy my żyjiemy… Up
..puki my žijemi.
Szikorskis gali atvažiuot pasitikrinti, kaip puiki my žijemi, pan Petrad, jeigu ką.
…… ne zginela,
puki kura v garku.
Jak sien kura ugotuje,
zjemy po kavalku… 🙂
Čia panašu, kad Jono Vaiškūno vardu rašoma. Be to, vis panašiau, kad jau net ir pats Alkas.lt gali būti kokio lenkininko jo vardu valdomas.
Tarpe kitų ir Jonas Vaiškūnas kreipėsi į Konstitucijos garantą Gitaną Nausėdą, kad pastarasis ateinančiais metais vėl kandidatuotų į Lietuvos respublikos Prezidento pareigas. Turime, jeigu ką, tad ir Jono Vaiškūno garantą puikiai gyventi ir ateityje toliau.
Kai kurie lenkai deda daug pastangų kad būtų nemėgiami lietuvių.
Gal ne tik kai kurie lenkai, o gal kai kurie ir iš Petr(og)rad(o) kažkas.
Beje, kaip atsikratyti lenkų “globos” galėtų patarti jauni toli už Atlanto gyvenantys Amerikos lietuviai?Tėviškės alke, ar “ima” mūsų kompiuteriai, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvius Pensilvanijoje? Atsiliepkite kas nors!
Ko tylite, lietuviai iš Pittsburgh’o? Reikia jūsų savanorių bataliono pas mus, nes lenkai Vilniuje nori atšaukti konstitucinį Lietuvos respublikos raštą, kartu ir kalbą, o Prezidentas Gitanas Nausėda tyli.
Gaudamas toookį atlyginimą bei galimybę „nachaliavu“ pavažinėti po pasaulį ir aš tylėčiau…
Jei mums prienama Pensilvanijos žiniasklaida, manau ir Alkas Amerikos lietuviams prieinamas-inquirer.com/ , altoonamirror.com/
Manau, kad Amerikos lietuviams vargiai ar rūpi lenkų “globos” Lietuvai atsikratymas. Veikiau jie Smetonos “raugo” – nevaduoti Vilniaus prisigėrę gyvena. Kas dėl klausimo kaip atsikratyti lenkų “globos”, tai čia Alkas.lt tūkstančius kartų yra rašyta, kad tam tereikia diplomatiniu keliu Lietuvos valdžiai pranešti Lenkijai, jog dvišalės 1994 m. Bendrumo su Lenkija sutarties termino Lietuva netęsia. Taip jos terminui pasibaigus Lietuva taptų Laisva valstybe ir nuo Lenkijos. Tačiau kaip pastbėjau net Alkas.lt šio reikšmingo patarimo svarbos nesuvokia ar dedasi jo nepastebėję.
Taip, taip, Mikai (Kažinai, Mikobolai ir kt.). Tave užgirdome: Smetonos tikslas buvo nevaduoti Vilniaus, jis kaltas dėl okupacijos, jis blogas. O Stalinas ir SSRS turėjo tikslą išvaduoti Vilnių, jis yra gėris. Tave užgirdome, supratome, gali daugiau nesikartoti.
Taip, Mikai (Kažinai, Mikobolai ir kt.). Tave užgirdome: Smetonos tikslas buvo nevaduoti Vilniaus, jis kaltas dėl okupacijos, jis blogas. O Stalinas ir SSRS turėjo tikslą išvaduoti Vilnių, jis yra gėris. Tave užgirdome, supratome, gali daugiau nesikartoti.
Tai sakote, jog Lenkijos klasta užgrobto Vilniaus smetoniškas nevadavimas, kad kapituliavimas, Lietuvai neatstačius ginklo prieš 1938 metų Lenkijos ultimatumą, po kurio visa Lietuva Lenkijos statytiniui atsisėdus Kaune, kaip ir tapo lyg Lenkijos valdžių rankose, o 1939 m. rugsėjį šiai žlugus, vėl smetoniškai – be šūvio 1939m. spalį sukišus Lietuvą į Stalino nasrus, – yra gėris. Arba dar, – tai, kad, Smetonai jau esant pasitraukus į Vakarus, Ameriką, nėra girdėta, jog Lietuva Prezidento pastangomis būtų diplomatiniu keliu siekusi, kad Amerika, Anglija, kitos šalys de jure pripažintų 1941 m. Birželio 23-osios Tautos sukilimu atkurtą Lietuvos valstybės suverenumą, kas buvo gyvybiškai svarbu Lietuvos išlikimui, nes, esant tautos pastangomis įvykdytam suverenumo atkūrimui, vadinamas 1940 m. sovietų karine jėga įvykdytas Lietuvos „įstojimas“ į TSRS, tapo paverstas neturinčiu teisinės galios – niekiniu. Esant kitų šalių Birželio 23-osios atkurto suverenumo pripažinimui, ypač Amerikos ir Anglijos, Lietuva po karo – išvaduota iš nacistinės Vokietijos okupacijos, būtų turėjusi suverenios valstybės statusą, t.y. Stalinas nebūtų galėjęs be niekur nieko derybose su JAV ir Anglija laikyti Lietuvą išvaduota kaip Sovietų sąjungos teritorijos dalį, o ne kaip suverenią šalį. Suprantama, kad ir Vakarų šalių pozicija derybose negalėtų būti tokia, kokia buvo, esant 1940 m. Lietuvos “įstojimo” į TSRS faktui nepaneigtam minėtų sukilimu. Tai kur šiuo atveju yra to Smetonos prezidentiško tūnojimo, užuot veikus, gėris. Nieko sau gėruoliu regitės, nematydamas blogyje blogio.
Jei Pensilvanija girdi, tai noriu padrąsinti Pittsburgho lietuvius dėl savanorių bataliono į Lietuvą atsiuntimo cituojant G. W. Busho žodžius, atnaujintus prie Vilniaus Rotušės: “Drąsūs Baltijos šalių žmones nebekovos vieni agresijos (lenkų galimai ir su rusais, – mano pastaba) akivaizdoje. … Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.” Drąsiau, jauni vyrai iš Pensilvanijos! Tai – Tėviškės Alko šauksmas jums!
Toks pasakymas ir dar Vilniuje buvo ir išliks istorijai stiprus Busho “dūris” Lenkijos “kresų” politikai.
Beje, komentaro, kuris yra dėl valstybinės kalbos teisių, net į moderavimą taip ir nepraleidžia. Kur tik esmingiau pakomentuoji, papriekaištaujant, ypač dėl sprendimų, politikos valstybės kalbos teisių ar netinkamo prezidentavimo klausimu, tai perduodant komentaras dingsta kaip į vandenį. Tai rodytų, kad Alko komentarus paskaito, koks tūkstantis, kitas.
Vytautas Radžvilas. Hibridinė Lietuvos reokupacija
– propatria.lt/2023/12/vytautas-radzvilas-hibridine-lietuvos.html
Ramūnas Aušrotas. Laiminimų „reformų“ šaknys
– propatria.lt/2023/12/ramunas-ausrotas-laiminimu-reformu.html
Radžvilas šiuo atveju nepažymėjo svarbaus momento, kad tiek Čmilytė savo siūlymais, tiek liberalas Gentvilas savo straipsniu dėl lenkiškumo teisių aiškiai sutartinai žengtelėjo kaip politikai palankūs lenkybės Lietuvoje plėtojimui. Na, mat metai – į pabaigą, tai, galbūt, reikalinga įforminti lenkybės gyvavimui skirtas biudžetines ar atsiskaityti už iš atitinkamų finansuotojų gautas lėšas.