Visada šaunu sutikti Andrių Kubilių, pasidalinti su juo viena kita naujienų žinute arba bent pasikeisti mandagumo frazėmis.
Taip buvo praėjusią savaitę, taip buvo 2022-ųjų rudenį ir dar kelis kartus metų bėgyje. Būtent 2022-ųjų rudenį šnektelėjom ilgėliau, kalbėjomės ir apie socialinę politiką, ministrės Monikos Navickienės vykdomas reformas, taip pat ir apie ruošiamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas.
Pasidalinau savo nuogąstavimais ir kritika dėl šios rengiamos reformos.
Tuomet išsiskiriant, Andrius tarstelėjo: „Gerai, pakalbėsiu su Monika“.
Nežinau ar kalbėjosi, o jei taip, tai ką sukalbėjo, nes susitikus praėjusią savaitę, kalbėti apie vadinamas Monikos reformas jau nebebuvo prasmės.
2022-12-20 Seime prastumtas „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas“ sudarkė viską, net ir tai, kas pagal senąjį „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą“ daug metų funkcionavo pakankamai sėkmingai.
Noriu priminti, kad prieš metus ši reforma buvo prastumta tik po trečio bandymo, užsiregistravus 72 Seimo nariams, 69 balsavus „Už”, 1 susilaikius.
Pirmi du balsavimai buvo nesėkmingi, priimti pataisas pritrūkdavo balsų, nes reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.
Nežiūrint to, kad Seime net ir balsuojant trečią kartą neįgaliųjų socialinė reforma nesurinko daugumos balsų (69 iš 141) LR Prezidentas palaikė šias valdančiųjų pataisas ir jas pasirašė.
Tačiau A. Kubilių prisiminiau ne todėl, kad neseniai susitikome, o dėl jo komentaro 2018-10-10 apie „Tep lep“ valdžią.
Išties, negalima nesižavėti Andriaus politinėmis įžvalgomis ir politiniu toliaregiškumu, nes viskas, kas jo komentare rašyta prieš daugiau kaip penkerius metus, labai tinka ir dabartinei konservatorių valdžiai.
Tuo galima įsitikinti, cituojant jo 2018 m. spalio mėn. 10 d. komentarą:
Kai maži anūkai kažką bando gero nuveikti virtuvėje ar su močiute darže, kartais jų darbus tenka pavadinti „tep lep“. Lietuviai žino, ką tai reiškia: pradėjo – nepabaigė; skubėdami kažkaip užbaigė, bet iš to tik chaosas išėjo; jeigu pabari dėl pridarytos netvarkos – tai supyksta … ir t. t., ir t. t. … Žymiai didesnė problema, kai apie šiandieninę valdžią gali pasakyti tik tiek, kad tai taip pat yra tik „tep lep“ valdžia. Tiek vienu metu užgriuvusio valdžios sukurto chaoso, nepagalvotų tariamų reformų, prastumtų buldozeriu su visiškai neapskaičiuotomis pasekmėmis, pykčio ant visų, kurie tokį „tep lep“ valdžios darbą teisingai kritikuoja – seniai nesu bematęs.
Tekstas tikrai originalus, net ir anūkai į temą. Keisk ministerijų pavadinimus, ministrų pavardes ir, kaip byloja liaudies išmintis, vis vien „iš dainos žodžių neišmesi”.
Andrius savo komentare nemini socialinės politikos, socialinių reformų, tačiau jame prie „Geriausių pavyzdžių…” įrašius Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei jos ministrę Moniką Navickienę, viskas labai tinka: „Tep lep” reforma – ministrė, kaip mažas vaikas puolė kažką daryti, pati nelabai suprasdama ką nori padaryti, dabar visur chaosas. Ir aišku – visi aplinkui kalti”.
Kad viskas būtent taip, galima pasitikrinti ir įsitikinti, pasiklausius M. Navickienės atsakymų į Seimo narių klausimus „Vyriausybės valandoje“ Seimo plenarinuose posėdžiuose, diskusijų socialinių reformų tema Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ar Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžiuose.
Dabar dar kartą detaliai nagrinėti neįgaliųjų socialinės reformos keliamus pavojus jau nebėra prasmės, nes tuo – nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančiu įstatymu, netrukus įsitikins patys neįgalieji ir jų aplinkos asmenys.
O rimta problema taps ne tik ydingas „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas”, bet ir negebėjimas pasiruošti tai pačiai neįgaliesiems žalingai pertvarkai.
Čia vėl belieka dar kartą pacituoti A. Kubilių: „skubėdami kažkaip užbaigė, bet iš to tik chaosas išėjo”.
Chaosas garantuotas, kaip minimum, o su „kažkaip užbaigė” dar problematiškiau ir pabaigos nesimato, nors viskas prasideda nuo 2024-01-01.
Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau šios „tep lep” pertvarkos pavojai akivaizdūs jau dabar: didėsianti korupcijos rizika, savižudybių ir neapskaitytų mirčių skaičiaus augimas, o dėl prarastų (visų ar dalies) išmokų ir socialinių garantijų nukentės virš 70 000 žmonių su negalia, taip pat ir jų artimieji.
O kad poreforminė statistika atrodytų mažiau siaubinga, veiksmų neįgaliųjų skaičiaus mažinimui imtasi jau šiemet.
Tą pastebi ne tik dirbantieji šioje srityje (nekalbu apie pačius jau nukentėjusius nuo ruošiamos pertvarkos neįgaliuosius), bet apie mažėjantį žmonių su negalia ir didėjantį bedarbių, turinčių negalią, skaičių konstatavo ir SADM atstovės prieš mėnesį vykusiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje.
Tai, kad „tep lep” reformos nukreiptos prieš neįgaliuosius, patvirtina verslo užsakymu vykdytas socialinių įmonių naikinimas.
Tame pačiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje konstatuota, jog per dešimt 2023 m. mėnesių (lyginant su 2022 m. pabaiga) dėl to atleista 29 procentai (1156 asmenys) dirbusių žmonių su negalia.
Apgailėtina, kad su tokia neįgaliuosius žlugdančia politika taikstėsi ir taikstosi (tylėjimas taip pat yra taikstymasis) arba net ją palaikė Prezidentas ir nemaža dalis Seimo narių.
Politikams neužkliuvo ir pastaruoju metu žiniasklaidoje gausi reklama apie prasidėsiantį puikų neįgaliųjų gyvenimo etapą nuo kitų metų pradžios. Ir net ne dėl to, kad ji klaidina visuomenę, o dėl švaistomų lėšų, kurias būtų galima prasmingai panaudoti žmonių su negalia poreikiams.
Juk tokia reklama brangiai kainuoja ir ji apmokama ne iš ministrės kišenės, o biudžeto lėšomis, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais.
Žurnalo „Reitingai” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas prieš porą mėnesių išreiškė abejones dėl švietimo lėšų naudojimo skaidrumo. Jo vertinimu tuos pinigus galima įsisavinti kaip ir kur nori – jokios atsakomybės.
Gaila, kad niekas neatlieka analizės dėl socialinės srities biudžeto lėšų naudojimo skaidrumo.
Jei G. Sarafino vertinimu, švietimo srityje „į šoną” nuklysta beveik pusė milijardo eurų, įvertinus tai, kad SADM disponuoja keliskart didesnėmis biudžeto lėšomis, galimybė „į šoną” nuklysti ženkliai didesnėms sumoms yra labai tikėtina.
Juolab, kad girdime ir matome ne tik gausią reklamą reformoms, bet ir SADM vadovybės savireklamą, be to, kad būtų palaikoma ministerijos vadovybės politika daugkartinėmis šimtatūkstantinėmis sumomis remiamos eilė nevyriausybinių organizacijų, aišku, prisidengiant projektų vykdymu.
Prezidentūrai ar Seimo nariams susirinkti išsamią informaciją šia tema problemų neturėtų būti. Tereikia tik noro ir politinės valios. Ką Prezidentas ir politikai operatyviai pademonstravo dėl vaiko paėmimo.
Tik labai keista, jog šįkart audringai reaguota į vaiko poėmį, o štai į vaikų žūtis sureaguota vangiai ar net išvis nereaguota. Lyg SADM vadovybė būtų „ne prie ko“.
Ir net kuomet 2023-11-22 SADM išplatino „Pranešimą spaudai“ po dar vienos dėl smurto užgesusios vaiko gyvybės su ministrės M. Navickienės „ašara prie akies” – „veriantis skausmas liudyti tokią blogio pergalę prieš žmogiškumą”, tinkamai politiniame lygmenyje nebuvo reaguota ir vertinta ministerijos veikla.
Šio pranešimo pabaigoje rasime pastraipą, primenančią tarybinių laikų penkmečio planus: „2018 m. inicijuota vaiko teisių apsaugos sistemos petrvarka duoda rezultatą – kasmet pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus daugėja, jei pirmaisiais po reformos metais jų buvo daugiau kaip 30 tūkst., 2022 šis skaičius pasiekė 45 tūkst., o šiemet, laukiama, perkopos 50 tūkst. atvejų”.
Na ir kas? Smurtinių veiksmų prieš vaikus ir vaikų žūčių nemažėja. Keistai dabartinė ministrė giria buvusio ministro vykdytą nuo 2018-07-01 įsigaliojusio „Vaiko teisių apsaugos įstatymo” (visuomenėje vadinto Matuko vardu) vaiko teisių apsaugos pertvarką.
Galbūt neatsitiktinai 2018 m. spalio 10 d. komentare socialinės politikos nekritikavo ir A. Kubilius. Tačiau, jei net po 5-6 metų skaičiai tik didėja, reiškia pertvarkos rezultatas yra prastas. Blogą rezultatą liudija ir konkretūs įvykiai.
Apskritai socialinei sričiai Lietuvos politikoje skiriama mažai dėmesio. Nebent tragiškų ir skandalingų įvykių metu.
Beširdė Vaikų tarnybos darbuotoja padedant policijai prievartauja vaiką | Alkas.lt ekrano nuotr.Ar dabartinis vaiko poėmis, kiti tragiški įvykiai plačiau atvers politikų akis į SADM vadovybės veiklą, ar po jų bus imtasi konkrečių politinių veiksmų, kontrolės?
Abejoju, nes empatijos likimo nuskriaustiesiems labai pasigendu.
Tad belieka laukti, kaip ir ką į tai atsakys pati visuomenė.
Straipsnyje nepavyko rasti paminėtos pensijų reformos. Anksčiau, apskaičiiuojant senatvės pensiją didelę reikšmę turėjo darbo stažas. Dabar, valdant konservatoriams ir liberalams, darbo stažo reikšmė drastiškai sumenko, svarbiausia tapo soc. draudimo įmokos. Pavyzdys- ligoninių slaugytojų darbas sunkus ( gerb. Arvydas tai,manau, gerai žino), labai atsakingas, kartais reikia dirbti naktimis, savaitgaliais,tačiau slaugytojų algos palyginti nedidėlės,tad ir išdirbus 40 ar daugiau metų ir pensija bus kukli. O štai po pensijų reformos bent porai kadencijų pagal sąrašą išrinkto nario alga berods padvigubės, tad ir pensija galimai bus ori. Taip pat ir porai kedencijų užėmus kokios nors agentūros prie ministerijos vadovo postą su keliolika tūkstančių eurų siekiančia alga, pensijai taip pat bus ori…….Susidaro įspūdis, kad valdantieji Seimo nariai, ministrai pasirūpino savimi-savo algomis ir būsimomis pensijomis. Liūdnai pajuokaujant- reikėjo rinktis ne ligoninių slaugytojos, o Seimo nario profesiją….
“Straipsnyje nepavyko rasti paminėtos pensijų reformos”
–
priminkite – kur ji paminėta?
Apie SADM pensijų reformą straipsnyje neužsimenama, apie tai ir rašiau. Tiesiog sulaukęs pensijinio amžiaus asmuo susiduria su faktu, kad anksčiau daug įtakos pensijos dydžiui turėjęs darbo stažas po SADM reformos tą įtaką ženkliai prarado. Apie tai straipsnyje neužsimenama, bet tai,manau, taip pat labai skaudi problema keliasdešimt metų alinantį , bet kukliai apmokamą darbą dirbusiems asmenims.Tiesiog tai dar viena dabartinės valdžios “dovana”.
Tuomet nesuprantu kodėl jūs rašydamas naudojat žodį “paminėtos”.. jei apie tai straipsnyje nerašoma, net neužsimenama?
Pragaras Seime – V.Targamadzė net kavos negauna
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/pragaras-seime—vtargamadze-net-kavos-negauna/
Perskaitęs pirmą sakinį, sustojau ir toliau neskaičiau.
Matyt, tamsta galimai nesuprantate ironijos ar sarkazmo ?
Skaitykite trečią sakinį. O gal ir toliau. Oi, ne tai ne ironija ar sarkazmas. Galimai išmanus vinguriavimas, bet tik ne tai, ką minite.
Ar tik neteks išvirti cepelinų kalną, pasisodinti už stalo abu oponentus , ir įspėti, jog jiems bus leista tik tada ginčytis, kai jie, įveikę tą kalną ir, atsilošę į atkaltes, pusiau snausdami glostys sau pilvą, o jų akys palaimingai merksis… (P.s.: Jei tik kuris iš tiesų dar pajėgs ir bandys ginčytis, į bandančią prasižioti burną įdėti dar vieną cepeliną.)
Po Liusės šventės liko pajuodusių, patižusių didžkukulių? Gal atiduokite geriau katinui 🙂
Katinas seniai savo griežtą NE pasakė. Tad galiu ramia sąžine kokiems peštukams paaukoti. Jei spriačisitės , tikiuosi, Bartas neatsisakys palaikyti tamstą, kol aš juos jums į burną šufeliuosiu!:)
Padėstyti faktai rodytų, kad partijos per tuos 30 metų nėra išugdę žmonių gebančių administruoti Lietuvą kaip valstybę arba kad jos valdyme yra įsišaknijusi korupcija. Taip partijos per tuos metus ugdymuisi gavo valstybės subsidijas, tačiau gebančių būti ministrais, kita valstybės valdžia neišugdė. Taigi keltina atsakomybė už išleistas lėšas. Gal partijoms tokiu atveju derėtų kaip bausmę atitinkamam laikotarpiui sustabdyti teisę kelti kandidatus savo vardu rinkimuose į valstybės ir savivaldybių valdžias. Dabar partinė atsakomybė lieka tik tuščiomis kalbomis.
straipsnis apie neįgaliuosius ir SADM ministrės reformų neigiamas pasekmes jiems. Dėl pensijų, sutinku, kad atlyginimai valstybinėse institucijose valdžios taip sudėlioti, kad būtų iškart diferenciacija tarp baltųjų intelegentų ir juodadarbių ir pastarieji negaus nei padoresnio atlygio už darbą, o ir pensija pasmerkta minimumui, be teisės į orią senatvę.
Tai bent naujovės! 🙁 Bus Agentūra, kurią valdys Čaplikienė, neįgaliųjų skundus nagrinės ne medikai, o vadybininkai ir teisininkai. Agentūra bus kontora prikišta savų su gerais atlyginimais, dar komformistų lojalių ministrei ir konservatoriams. Tokie jau tie laikai.
Na, politikų vaikai suauga, ir jiems reikia darbo vietų. Jos iš dangaus nenukris – reikia patiems pasirūpinti savo vaikais – tai kokią NVO, siurbiančią ir Lietuvos, ir Briuselio pinigus, tai kitą „visuomenės naudai” dirbančią kontorėlę įkurti.
Kiek politikų vaikų yra seime, pvz.?
Kodėl tik Seime? Ar aplink jį nėra kur? (Beje, ar seniai čia buvo tėvas, sūnus ir sesuo? Sesers neliko, sūnus ministerijoje atsidūrė. Be to ir sutuoktinių būta – pavardes užmiršau). O Lygybėmis ir kt. teisėmis besirūpinantys? O ministerijose ir pan. jau nebeliko giminių klanų? Jei neliko, tada džiaugsiuosi.
šiandien per LRT žinias pranešė, kad Putinas į frontą siunčia luošius. Navickienė neįgalius meta į atvirą rinką. Ar didelis skirtumas, kaip juos sunaikinti?