Šįkart pristatomas Vilniaus Žvėryno namas stovi šiauriniame Vytauto gatvės gale, – jis paskutinis (1 nuotr.). 1992-09-04 įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search, unikalus objekto kodas 2654).
Paveldosauginis statusas – namas saugomas valstybės. Jo reikšmingumo lygmuo yra regioninis. Kultūros paveldo specialistų pripažinta, jog objektas vertingas architektūriniu požiūriu, atstovauja statybos laikotarpiui.
Namas pastatytas 1910 m. Tipas – vasarnamis. Pagal stilistiką priskiriamas istorizmo laikotarpio statiniams. Tūris kompaktiškas, su stambiais tūriniais fragmentais dviejuose fasaduose: rizalitu vakarų fasade ir mezoninu bei prieangiu priešingame, rytų fasade.
Namo ašis orientuota šiaurės-pietų kryptimi. Suprojektuotas kiek kitaip, bet panašiai, kaip kad prieš šį pristatytas kaimyninis Vytauto gatvės namas Nr. 61. Kartojasi pagrindiniai tūriniai architektūriniai dėmenys, tik jie orientuoti kita kryptimi (61-ojo namo ašis orientuota rytų – vakarų kryptimi). Puošyba, apdaila – langų, namo karnizų, stogų skydų – tapati.
Dabartinė namo paskirtis – gyvenamoji. Anksčiau paskirtis buvo šiek tiek platesnė: iki Pirmojo pasaulinio karo čia veikė aludė, o tarpukariu buvo matų ir svorių dirbtuvė. Paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais, pasak namo gyventojų, rūsio šiauriniame gale buvo skulptoriaus dirbtuvės.
Šio amžiaus pačioje pradžioje, pirmąjį dešimtmetį, namas renovuotas. Pašalinta buvusi stogo šiferinė danga. Renovuojant nudažytas blausia, prigesinta žalia spalva, turbūt derinant prie aplinkos (artimoje aplinkoje nemažai medžių, krūmų – žr. 1 nuotr.).
Vakarų fasadas, kaip, beje, ir kiti šio namo fasadai, griežtai simetriškas (2 nuotr.). Tūrinis, – jo centre yra rizalitas iš verandos ir mezonino.
Verandoje – keturi langai (4 nuotr.). Jų pusapskritimio formos viršlangiai įstiklinti rusvais dekoratyvios faktūros smailiaarkiais stikliukais (5 ir 6 nuotr.). Lenktos formos segmentai – išskirtinis akcentas. Tokie būdingi namo statybos laikotarpiui, XX amžiaus pradžioje plintant to meto moderniajam stiliui. Lygiai toks pat kaimyninio namo Nr. 61 verandos stiklų fragmentavimas (7 nuotr.).
Lenktų formų fragmentai šios gatvės 29-ojo namo balkono viršulangiuose (8 nuotr.; labai panašiai fragmentuoti Senamiestyje Labdarių g. namo Nr. 6, Užupyje Krivių g. 49 viršlangiai), 49-ojo namo frontono viršduryje (9 nuotr.). Po viršlangiais – paplokšti karnizėliai.
Beje, Žvėryne, Vykinto g. 17-o namo pietų fasado lange taip pat rusvos spalvos raštuotas stiklas. Įstiklinta renovuojant namą.
Ši veranda turi dvejas vienvėres su pusvarčia duris, iš šiaurės ir pietų pusės. Jos turi tokios pat formos, kaip ir verandos langai, viršdurius bei karnizėlius.
Spalvoti stikliukai yra abiejuose viršduriuose, bet jie skirtingų spalvų. Verandos pietinės pusės durų (10 nuotr.) švieslangio kompozicijoje – purpuriniai, melsvi smailiaarkiai stikliukai (11 nuotr,).
Veranda, kaip ir visas namas, ant aukštų pamatų, į ją veda betoniniai laipteliai (12 nuotr.). Viršutinis laiptelis spalvotas, papuoštas mozaika (13 nuotr.).
Taip pat penki laipteliai į verandą veda iš šiaurės pusės (14 nuotr.). Šiaurinių durų stiklai rusvi, kaip ir viršulangiuose, jie dekoratyvios faktūros (15 ir 16 nuotr.).
Netoliese, toje pat gatvės pusėje, namo Vytauto g. 47 taip pat rusvas, bet kitokios faktūros stiklas vakarų fasado duryse (17 nuotr.).
Mezoninas dvišlaičiu stogeliu; įstiklinto balkono sienelės apkala profiliuota (18 nuotr.). Stogo skydo apkala – kryputinė eglutė, už paprastą „eglutę“ sudėtingesnis ir žymiai retesnis dailylenčių dėlionės variantas. Žvėryne šis apkalos variantas nedažnas (Vytauto g. 29, 61, Stanislovo Moniuškos g. 10, Dionizo Poškos g. 6, Lenktoji g. 30, galbūt dar kur nors).
Stogo skydo švieslangis apskritas, taip pat ne per dažniausias tokios formos atvejis (Birutės g. 36, Sėlių g. 48, Vytauto g. 37, 61 bei kt.).
Tiek veranda, tiek mezoninas, kaip ir visas šis namas, apjuostas dvieile karnizo ornamentų juosta, būdinga kai kuriems Vytauto g. namams (Nr. 27, 29, 49, 61). Juostoje – ažūriniai ornamentai su buvusiu populiariu geometrizuotu augaliniu (žiedelių) motyvu.
Aleksandro Stabrausko 2009–2017 ir 2021, 2023 m. nuotraukos.
Projektas Svarbiausi tautinės tapatybės dėmenys – kalba ir etninė kultūra, 3 tūkst.
Kokios kruopščios tų laikų meistrų rankos! Ir medis, ir stiklas – kiek čia darbo įdėta…
Eidavau pro jį link Studentų g. (tada jos dar lyg ir nebuvo, nebent pėsčiųjų ištryptas keliukas) – ten nuo kalniuko leisdavomės rogutėmis link upės. Mamos nė neįtarė, kaip mes rizikavome, kokius triukus išdarinėjome. Vienas kartas nemelavo – gerokai susižalojau.