Pirmadienis, 9 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Seimas patvirtino kitų metų biudžetą

www.alkas.lt
2023-12-05 15:09:53
77
PERŽIŪROS
0
Biudžetas, mokesčiai

Biudžetas, mokesčiai | lrv.lt nuotr.

Šiandien Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims iki šiol nuosekliai Finansų ministerijos išskirtoms prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. Už 2024 m. valstybės biudžeto projektą balsavo – 73 Seimo nariai, prieš – 52, susilaikė – 1.

„Sąžiningai įvertinus turimas galimybes ir mūsų tvirtiems įsipareigojimams – auginti ir stiprinti Lietuvą – nepasikeitus, ateinančių metų biudžetas atliepia esminius prioritetus – švietimas, žmonių pajamų didinimas, saugumo stiprinimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos. Džiaugiuosi, jog po kelių pastarųjų metų sukrėtimų, šis 2024-ųjų metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajusti šalies ekonomikos augimą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Švietimo susitarimo įgyvendinimas

Finansų ministerijos paruoštame ateinančių metų valstybės biudžete aktualiu prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas. Vyriausybė išlaiko savo įsipareigojimus švietimo bendruomenei, todėl 2024 m. valstybės biudžete švietimo susitarimo įgyvendinimui papildomai skiriama 390,7 mln. eurų. Liūto dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui. Dar per 25 mln. eurų bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, beveik 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate, beveik 8 mln. eurų – įtraukiajam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui, taip pat beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui ir konsultavimui  bei papildomai per 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms.

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai skiriama per 48 mln. eurų, iš kurių atlyginimų didinimui numatyti beveik 27 mln. eurų, likusieji 21,5 – tyrimams, tuo tarpu bendra MTEP skiriama suma viršys 345 mln. eurų.

Tiesiogiai dėl šios Vyriausybės priimtų sprendimų mokytojams, pagal VDA skelbiamus duomenis, atlyginimas „į rankas“ kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d., dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 d. Šioje kadencijoje sistemingai didinant atlyginimus švietimo sektoriuje, matomas ženklus rezultatas: mokytojų atlyginimai, lyginant su nuo 2020 m., kitąmet augs 676 eurais, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai – 804 eurais. Skaičiuojant procentinį augimą: mokytojų atlyginimai nuo 2020 m. augs 66 proc., dėstytojų – 70 proc.

Papildomi 3 mln. eurų skirti neformaliam vaikų švietimui, pusė milijono eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.

Žmonių pajamų didinimas

Priimtame valstybės biudžeto projekte ir toliau nuosekliai laikomasi Vyriausybės krypties – žmonių pajamų didinimo – jai numatant daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.

Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų, šie sprendimai reikš papildomą 75,22 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems ir palies iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius. Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Lyginant MMA ir NPD augimą nuo 2020 m. ir pastarųjų įtaką žmonių pajamoms „į rankas“, mažiausias pajamas uždirbantiems jos didės per 261 eurą.

Tuo pačiu beveik 697 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.

Priimtame valstybės biudžete socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti. Vien sprendimai didinti išmokas vaikams (vaiko pinigai) palies 517 tūkst. vaikų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.

Senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų), o lyginant su 2020 m. – didėja 61 proc. arba 244 eurais „į rankas“. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.

Saugumo stiprinimas

Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, Finansų ministerijos parengtame ateinančių metų valstybės biudžete įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Tikslingai nuo pat kadencijos pradžios didinant finansavimą krašto apsaugai – jis ateinančiais metais bus du kartus didesnis ir viršys 2 mlrd. eurų ir sudarys 2,75 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ateinančių metų biudžete kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai, skirti 280 mln. eurų iš Laikinojo solidarumo įnašo,  viešojo saugumo tarnybai (VST) apginklavimui numatyti beveik 3 mln. eurų, dar per 19 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir per 30 mln. eurų – parengties galimai avarijai Astravo AE stiprinimui.

Papildomi 43,1 mln. eurų skirti Krašto apsaugos ministerijai; tai yra Europos taikos priemonės lėšos, kurias Europos Komisija skyrė Lietuvai kaip kompensaciją už aktyvią paramą Ukrainai.

Kartu reaguojant į išliekantį geopolitinį neapibrėžtumą, siūlomas ir skolinimosi teisės keitimas. Vyriausybė pritaria siūlymui įtvirtinti nuostatą, jog krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties (karinės–civilinės) transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos užtikrinti priimančios šalies paramą, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis. Šį sprendimą galima įgyvendinti išlaikius bendrą valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir Vyriausybės skolinimosi limitą, nurodytus biudžeto įstatyme.

Investicijos Lietuvos ateičiai

2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,3 milijardus eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 milijardą eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, taip suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai. Žaliajai transformacijai numatyta 34 proc. lėšų.

Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, taip pat valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai bei skaitmeninių kompetencijų plėtrai didelio našumo ir dirbtinio intelekto kibernetinio saugumo srityse.

Taip pat ketinama 467 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.

Kartu, atitinkamai, 178 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 200 mln. eurų bus nukreipti priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.

695 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.

Be to, papildomai numatomos didesnis finansavimas Lietuvos keliams – per 872,6 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 583,2 mln. eurų, iš Laikinojo solidarumo įnašo planuojama skirti 130,5 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės) – dar 158,9 mln. eurų.

Parama Ukrainai

Dar viena prioritetinė sritis Finansų ministerijos parengtame ateinančių metų valstybės biudžeto projekte – parama Ukrainai ir nuo rusijos vykdomo karo bėgantiems bei prieglobstį Lietuvoje randantiems jos piliečiams.

Švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų, dar 70 mln. eurų – Lietuvos įsipareigojimams dalyvauti ES ir tarptautiniuose formatuose bei 35 mln. eurų – susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai „Europos taikos priemonė“.

Kitos reikmės

Taip pat 2024 m. valstybės biudžete papildomi 450 tūkst. eurų skirti Viešųjų pirkimų tarnybos finansavimą (atliekamoms funkcijoms užtikrinti), 120 tūkst. eurų – Ryšių reguliavimo tarnybai, 30 tūkst. eurų – Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (ES reglamentui dėl bendros skaitmeninių paslaugų rinkos, kuria iš dalies keičiama direktyva, įgyvendinti), 45 tūkst. eurų – Migracijos departamentui (migracijos informacinės sistemos plėtrai).

Balanso dinamika

2024 metų valstybės biudžeto projekte numatyta beveik 17 mlrd. eurų pajamų (lyginant su 2023 m. planu pajamos auga 9,2 proc. arba 1,4 mlrd. eurų), išlaidų – 20,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 10,6 proc. lyginant su 2023 m., arba per 2 mlrd. eurų).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą
  2. Prezidentas patvirtino kitų metų biudžetą
  3. Seimas patvirtino 2018 m. biudžetą
  4. Seimas patvirtino 2023 m. biudžetą
  5. Seimas patvirtino 2017 m. valstybės biudžetą
  6. Seimas patvirtino 2012 m. valstybės biudžetą
  7. Seimas apsvarstė kitų metų biudžeto projektą
  8. Seimas priėmė 2016 metų biudžetą
  9. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo stabdyti kitų metų biudžetą
  10. Seimas svarstys kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekt
  11. Seimas biudžetą grąžino tobulinti Vyriausybei
  12. Seimui pristatytas kitų metų biudžeto projektas
  13. Seimui pristatytas kitų metų biudžeto projektas
  14. Prezidentė pasirašė ateinančių metų biudžetą
  15. Seimas priėmė 2015 m. valstybės biudžetą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pratybos
Lietuvoje

Kaune surengtos Kaliningrado tranzito kontrolės pratybos

2026 02 09
Šeimų sąjūdžio atstovai susitiko su Seimo pirmininke
Žiniasklaida

TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas

2026 02 09
Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena
Lietuvoje

Paminėta Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena

2026 02 09
Saulius Skvernelis
Lietuvoje

Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose

2026 02 09
„Rail Baltica“
Lietuvoje

Lietuvos gyventojai palaiko „Rail Baltica“ projektą

2026 02 09
Pinigai
Lietuvoje

ILTE ir savivaldybės pradeda naują investicijų etapą

2026 02 09
Krunos tiltas
Lietuvoje

„Via Lietuva“ imasi masinio kritinės būklės tiltų tvarkymo

2026 02 09
Artilerijos amunicija
Lietuvoje

Kariuomenės sandėlius papildė artilerijos amunicija

2026 02 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Geros žinios apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • +++ apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • +++ apie TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas
  • Dainius Razauskas apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaune surengtos Kaliningrado tranzito kontrolės pratybos
  • TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas
  • Paminėta Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena
  • Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose

Kiti Straipsniai

Kaip nesusižeisti slidinėjant?

Slidinėjimo metui įsibėgėjus – daugiau nelaimių

2026 02 09
Miškas

Ministerija siūlo Miškų įstatymo pakeitimus

2026 02 06
Piniginė, pinigai

2026-ieji pareikalaus finansinio raštingumo žinių

2026 02 06
Seimas, LRT, Europos Parlamentas

Seime – atsakas Europos Parlamentui: raginama nesikišti į Lietuvos vidaus reikalus

2026 02 05
Vilnius

Vilniaus biudžete – dėmesys švietimui, judumui ir aplinkai

2026 01 28
Kaip CRM sistema gali padėti padidinti jūsų verslo pajamas

Kaip CRM sistema gali padėti auginti verslo pajamas?

2026 01 25
Elektra

5 elektros vartojimo pažadai, galintys padėti sutaupyti

2026 01 25
Skalbimo mašina

Kaip išsirinkti prietaisą, kuris tausotų jūsų biudžetą

2026 01 17
Dalia Asanavičiūtė

Seimo etikos sargų prašoma įvertinti konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės elgesį

2026 01 16
Julius Sabatauskas

J. Sabatausko paskyrimas KT teisėju prieštarauja Konstitucijai

2026 01 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Geros žinios apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • +++ apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • +++ apie TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas
  • Dainius Razauskas apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Michailas Velleris apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rinkimai į EP vyks kitų metų birželio 9 d.

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai