Ateities rodikliai atskleidžia kontrastingas Baltijos regiono ekonomikos prognozes. Lietuvoje ekonominis aktyvumas pradėjo didėti daugiausia dėl stiprėjančio optimizmo gamybos sektoriuje. Latvijoje priešingai – pastaraisiais mėnesiais ekonominės nuotaikos išliko stabilios, o Estijoje spalio mėnesio ekonominių nuotaikų indekso rodiklis buvo silpniausias per 40 mėnesių.
Baltijos regionas jau išgyvena nedidelę recesiją
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Martino Abolinio, Infliacija, didelės energijos kainos, mažėjančios realiosios pajamos, silpna išorinė paklausa apdirbamosios pramonės sektoriuje ir didėjančios palūkanų normos smogė Baltijos šalių BVP augimui.
Latvijos BVP 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,1 proc., Lietuvos – nepakito, o Estijos BVP 2023 m. antrąjį ketvirtį sumenko net 3 proc. Dėl silpnos išorinės paklausos pramonės sektoriaus produkcija mažėjo visose Baltijos šalyse, nors paslaugų sektorius daugiausia augo ir toliau.
Baltijos šalyse taip pat dėl didelės kintamųjų palūkanų būsto paskolų dalies skolos tvarkymo išlaidos išaugo. Didesnis privataus sektoriaus skolos lygis yra viena iš priežasčių, kodėl Estijos BVP sumažėjo labiau negu Latvijos ir Lietuvos. Lietuvoje ir Latvijoje privataus sektoriaus skolos lygis yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl skolos tvarkymo išlaidos padidėjo nedaug, nors poveikis atskiriems skolininkams gali būti ryškus.
Mažas skolos lygis, paskolų su kintamosiomis palūkanomis populiarumas bei palyginti geras būsto kainos ir pajamų santykis lėmė tai, kad naujų paskolų išdavimas Baltijos šalyse tęsėsi nepaisant didelių palūkanų normų. Greita reakcija į pinigų politikos pokyčius taip pat reiškia, kad numatomas palūkanų normų mažinimas nuo 2024 m. vidurio palaikys ekonomikos atsigavimą.
Perspektyvos statybos sektoriuje neaiškios
Vienas iš labiausiai palūkanų augimo veikiamų sektorių – statyba, tad šios sferos perspektyvos 2024 m. yra labai neaiškios. Vokietijos statybos įmonių, pranešančių apie nepakankamą paklausą, dalis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 m., naujų statybos leidimų euro zonoje skaičius mažėja, o būsto kainos daugelyje šalių krenta. Tačiau Baltijos šalyse toliau išduodamos naujos būsto paskolos, o skolinimo mastai lieka didesni nei iki pandemijos.
Dalį naujų paskolų išdavimo 2024 m. lems neseniai baigtų statybos projektų įgyvendinimo padariniai, kai pirkimo sutartys buvo pasirašytos dar nebaigus statybų. Būsto kainos Baltijos šalyse stabilizuojasi, tačiau neatsilieka nuo kai kurių rinkos segmentų, o statybų sektoriaus nuotaikos Lietuvoje ir Latvijoje tebėra stabilios ir nerodo šio sektoriaus nuosmukio. Iš dalies statybų atsparumą gali lemti didelė viešojo sektoriaus paklausa, kurią užtikrina galimybės pasinaudoti ES finansuojamomis investicijomis.
Gamybos sektoriui numatyo atsigavimą
Ekonomistas pastebė, kad silpna pasaulinė paklausa ir didelis prekių atsargų lygis 2023 m. neigiamai paveikė Baltijos šalių apdirbamąją gamybą, o pramonės produkcijos apimtys mažėjo daugiau nei metus. Tuo pačiu metu euro zonos apdirbamojoje gamyboje atsirado pirmųjų stabilizavimosi požymių, nes ėmė mažėti atsargų lygis, kuris lemia laipsnišką gamybos plėtrą ir signalizuoja apie galimą pagyvėjimą 2024 m.
Šiuo metu teigiamos tendencijos labiau pastebimos Lietuvoje, tačiau tikėtina, kad netrukus jas matysime ir Latvijos bei Estijos gamybos sektoriuose. Prognozuojama, kad kitais metais pramonės atsigavimas bus laipsniškas. Pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos išlieka neaiškios, euro zonoje augimas sustojo, JAV vis dar galima recesija. Be to, gerokai sumažėjusios gamintojų kainos euro zonoje darys spaudimą Baltijos šalių gamintojams mažinti Europos klientams gaminamų prekių ar komponentų kainas.
Tikėtina, kad Baltijos šalių BVP augs
M. Abolinio teigimu, didėjančios viešojo sektoriaus investicijos ir atsigaunanti apdirbamoji pramonė turėtų skatinti BVP augimą 2024 m. Tikimasi, jog 2024 m. Baltijos šalių BVP vėl pradės nuosaikiai augti 2,3–2,6 proc. Apdirbamojoje gamyboje pastebima, kad atsargų mažinimo ciklas artėja prie pabaigos, taigi tikėtina, kad 2024 m. I-ąjį pusmetį gamyba vėl pradės augti, nors atsigavimas tikriausiai nebus labai stiprus.
Numatoma, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai bus artima 2,5 proc., o darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti nuo daugiau kaip 10 proc. 2023 m. iki 6,4–7,5 proc. 2024 m. Tai reiškia, kad realiosios pajamos vėl didės ir skatins vartojimo augimą. Palūkanų normų mažinimas, kuris turėtų prasidėti iki 2024 m. vidurio, taip pat paskatins ekonomikos atsigavimą.
