Pamenate, kaip alaus pilstytojas Vidmantas Čičelis įtūžo ant kalbininkų, pareikalavusių, kad ant jo aludžių greta angliškų užrašų atsirastų ir lietuviški!
Bet Čičelis – laisvas ratuotas verslininkas, neleidžiantis jam „šikt ant galvos“ neleido to padaryti ir kalbininkams: pasitaręs su įtakingais savo gėrėjais – pyst (kalbininkės dr. Loretos Vaicekauskienės sąvoka) – įregistravo visus savo beerfoodus kaip PREKĖS ŽENKLĄ!
O prekės ženklas kalbajo…, atsiprašau, – kalbininkų – neliečiamas.
Iš baro. Mėgstame prišikti kitiems #61:
Tad, kalbininkai, nesišikit… nesikiškit į verslą. Verslas žino ko reikia klientams ir klijuoja tokius užrašus, kad jiems būtų gėriau.
Ir taip galvoja ne vien alaus pilstytojas Čičelis, bet ir virš žemo lygio pakilusios kalbininkės: dr. Loreta Vaicekauskienė bei dr. Ramunė Čičirkaitė.
Anot Čičirkaitės, „verslininkai nenori prarasti klientų, tad tikrai nedės užrašo ar pavadinimo, kuris atstumtų klientus, keltų grėsmę ar būtų nenaudingas“ – šiuo atveju – užrašo valstybine kalba.
„Reikia pasitikėti kalbos vartotojais – jie priima geriausius sprendimus tiek ekonominius, tiek kalbinius. /…/ Leiskime jiems žaisti kalba“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ dr. Čičirkaitė gynė ap. Čičelį geriausių sprendimų priėmėją ir Lietuvos verslo gelbėtoją nuo grėsmingų lituanizatorių.
Netikite? Įsitikinkite įsijungę žurnalisto Aurimo Perednio „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“, pavadintą: Ar nelietuviški užrašai – grėsmė kalbai?“ ir įsiklausykite kas ir kokiais žodžiais mums bando įteigti, kad lietuviškus užrašus išstumiantys angliški užrašai nėra jokia grėsmė lietuvių kalbai, o lietuviški užrašai ir lietuvių kalba Lietuvoje kelia grėsmę sėkmingam verslui.
Gal būtų sveika paviešinti prieš valstybinę lietuvių kalbą (t.y. prieš Konstituciją) pasisakančių privačių radijo stočių / televizijų vadovų ir savininkų (pagrindinių akcininkų) pavardes?Juk ar ne jie nubrėžia transliuotojų ideologinę liniją, kai samdomi darbuotojai yra tik paklusnūs savininkų valios vykdytojai? Dar. Jei gydytojas negydo ligonio, o tyčia nuodija, ar galima jį vadinti gydytoju? Ne. Jei, pvz., lituanistas kalbininkas negina lietuvių kalbos, o ją niekina, nejaugi jis lituanistas kalbininkas? Gal politikas, gal anglistas, bet tik jau ne lituanistas kalbininkas.
Prieš 20 ar daugiau metų kažkas primygtinai siūlė grąžinti Garbės lentas. Tik dabar tai turėtų būti „garbės” lentos…
Teisingai, prie to dar pridurčiau, kad reikalinga atitinkamai keisti Lietuvoje registruojamų prekės ženklų taisykles, kad jeigu žekle yra žodis, tai jis turi būti ir lietuviškai.
Būtume išskirtiniai kvailiai visame pasaulyje su tokiomis taisyklėmis. Kokių lietuviškų žodžių pasiūlysite įterpti į „McDonald’s“? „Microsoft“? „Oracle“? „Decathlon“?
Kalbama apie vietinius lietuviškus uabus, kurie pasivadina ne lietuviškai, o anglų kalba. Valgyklos, kavinės, parduotuvės, dirbtuvės, gamyklėlės, grožio salonai ir t.t. Tokių yra begalė.
Ar taikyti taisykles ir lietuviškiems prekių ženklams – nežinau, bet, manau, labiau nepritarčiau, nei kad pritarčiau. O štai kodėl apskritai daug kam kyla nors pasivadinti angliškai, o ne lietuviškai – rimtas klausimas. Tai turbūt susiję su nevisavertiškumo kompleksais, kurių mūsų tautoje netrūksta, ar provincialumu. Manau, kad esant geresniam švietimui, būtų galima tautą išgydyti nuo tokio nevisavertiškumo.
Visiškai palaikau
Pajūrietį 🙂
Ačiū 🙂
Perskaičius straipsnį atėjo tokia mintis: niekas mūsų neišnaikins, išsinaikinsime patys. Jei jau lietuviški pavadinimai patapo gėda, tai artimiausiu metu gal ir pati kalba taps gėda? Suprask kenkianti ne tik verslui, bet ir statusui. Mirs kalba, mirs ir Lietuva.
Lietuviams lietuviški pavadinimai nėra gėda, o pasididžiavimas. Nesunaikins tie mūsų kalbos. Nepavyks.
Va ir pavyksta propagandai kažkaip įtikinti kai kuriuos, kad angliški užrašai lietuvių kalbai grėsmės nekelia ir kalbos nenaikina. Panašiai kaip ir vokiečių kalba Prūsijoje prūsų kalbai juk nepakenkė? Kaip ir lenkiški užrašai Suvalkuose juk nesunaikino lietuvių kalbos? Kaip ir rusiški užrašai Rusijos imperijos valdomoje Udmurtijoje nenaikina udmurtų kalbos? Juk kiekvienas kalbininkas gali tas kalbas sau susirasti kur nors bibliotekose. Kokios problemos, ar ne?
Skaičiau, kad Prancūzijoje už Prancūzų kalbos vartojimo įstatymo ( Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l’emploi de la langue française ) pažeidimą baudžiama iki 500 tūkst. eurų bauda bei papildoma 20 tūkst. bauda už kiekvieną įstatymo pažeidimo dieną.
Dar skaičiau, kad Prancūzijoje yra Profesionalios reklamos reguliavimo tarnyba (L’Autorité de régulation professionnelle de la publicité ) , kuri taip pat prižiūri, kaip laikomasi Prancūzų kalbos vartojimo įstatymo reikalavimų viešojoje erdvėje .
Valstybinės kalbos vartojimą viešoje erdvėje prižiūrinčių institucijų Prancūzijoje be minėtosios yra ir daugiau – ši funkcija suteikta ir Konkurencijos, vartotojų teisių ir kovos su sukčiavimu generalinei direkcijai (Direction générale de la concurrence, de la consommation et de la répression des fraudes), Garso ir vaizdo bei skaitmeninių ryšių reguliavimo tarnybai ( Arcom ). Prancūzijos Teisingumo ir Kultūros ministrų įsakymais priežiūros funkcija suteikta ir kelioms asociacijoms, pavyzdžiui Prancūzų kalbos gynimo asociacijai (Défense de la langue française ), Prancūzų kalbos ateities asociacijai (Avenir de la langue française ), Tarptautinei prancūzų kalbos tarybai ir dar kelioms.
tai va, tai va. Ir mums nėra reikalo nusileisti. Patinka ar nepatinka, turi būti institucija ginanti valstybinę kalbą.
Kai viena tokia Amerike porą mėnesių kažką pastudijavusi Loreta skleidė Lietuvoje džiugią žinią apie pažangų, vakarietišką požiūrį į kalbą. Ji aiškino, jog jau niekur kitur nėra kalbos prievaizdų, tik atsilikusioje Lietuvoje, tačiau internete, viename pasaulio kalbų mokymosi portale, kiekvienos kalbos antraštiniame lape ramiausiai kabojo įstaigos, prižiūrinčios tos šalies kalbą, pavadinimas.
Kodėl prisiminiau tokį seną posakį: Doveriaj, no proveriaj ? 🙂
lietuvių kalbos mokytojai, tyli lietuvių kalbos dėstytojai, tyli didžiausioji dauguma politikų, įskaitant pačius pačius aukščiausius. Kas tyli, tas be jokios abejonės pritaria lietuvių kalbos niekinimui, išstūmimui, naikinimui. Tai štai kas pasiekta per trisdešimt metų? Baisu. Bet, kartoju, nepavyks!
++++++++++++++++++++!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
“Kiek rovė – neišrovė, kiek skynė – neišskynė” (Justinas Marcinkevičius- iš atminties).
J.Vaiškūno pateiktos įžvalgos yra prasmingos ir teisingos. O kaip vertinti ypač įtakingas ir svarbias žiniasklaidos institucijas,kurios nuolat kviečia į savo laidas ,,pažangius/pažangias” kalbininkes ? Kodėl Lietuvių kalbos institutas -valstybinė įstaiga- įdarbina ,,žemo lygio” kalbininkes l.vaicekauskienes? Kažkas negero vyksta Lietuvos intelektualinėje erdvėje. Lenkijoje lenkų kalba yra ypatingai gerbiama pradedant nuo eilinių piliečių,baigiant aukščiausio lygmens intelektualais ,politikais.
Kyla pagrįstas įtarimas, kad daug kas aplinkui yra tik apsimetėliai. Štai vienas kaunietis su šaltkalvio replėmis ir dar nežinia kuo „gydė“ dantis. Naivūs neturtingi žmonės patyrė baisiausius skausmus. Jei neklystu, tas „odontologas“ iki šiol nepasodintas. Apsimetėlių sąrašas būtų ilgas. Bet kas gali jį prasitęsti savarankiškai. Arba vadina, pvz., kokį nors žmogų, profesoriumi, kai jis seniausiai nedirba pedagoginio darbo. Arba kažkas prisiekia, bet į priesaiką nusispjauna ir ją ramiausiai laužo. Jei kažkas vadinasi lituanistu, bet tyčiojasi iš valstybinės lietuvių kalbos (Konstitusijos!) tai tas tikrai ne lituanistas, o apsimetėlis. Vajetau, vajetau, kiek apsimetėlių aplinkui.
Taip, universitete profesorius, bet visuomenėje jis tik Petras, Jonas…
Matyt, kalba gerbiama, kad ją Lenkija kaip produktą visais laikais gamino “eksportui” į Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą… Taigi vien dėl to lietuvių kalbą reikia prižiūrėti, kad galėtume ją siūlyti vartoti Lenkijoje, apskritai kaimyninėse užsienio šalyse, kad plėstume jos konkurenciją “kalbų rinkoje”…Būkime konkurencingi…
Niekada neinu i jokias kavines ar parduotuves su sudinais angliskais pavadinimais,!!! Slykstu, dinkit is Lietuvos sudziai jei nepatinka lietuviu kalba! Runkeliai
Patentų biuro puslapyje rašoma „Kas yra prekių ženklas?“:
„Ženklas yra įregistruojamas, jeigu jis atitinka jam keliamus absoliučius reikalavimus (žymuo turi skiriamąjį požymį, nėra tapęs bendriniu, nėra aprašomojo pobūdžio, neprieštarauja viešajai tvarkai, moralei, nenaudojami Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių oficialūs simboliai be kompetentingos institucijos leidimo, ir pan.).“
Tie anglų kalbos žodžiai yra bendriniai žodžiai (taproom, craft beer ir kt.), todėl, manyčiau, kad negali būti registruojami kaip prekės ženklai. Tuos žodžius kaip bendrinius žodžius naudoja JAV ir D. Britanijoje veikiančios įvairios aludės, barai.
Jeigu patentų biuras iš tikrųjų įregistravo tokius ženklus, tai reikėtų tokį registravimą apskųsti patentų biurui, o jei jis nepanaikintų registracijos, tai – teismui. Čia akivaizdus sukčiavimas, valstybinės kalbos įstatymo apeidinėjimas, gal kas nors gali su tuo pakovoti, apskųsti ir panaikinti netikrus prekės ženklus?