Vėstant orams gyventojams vėl pradeda kilti klausimai dėl šildymo – norima, kad kambariuose būtų patogi temperatūra, tačiau baiminamasi didesnių sąskaitų. Įtaką sąskaitų dydžiui daro ne tik šilumos suvartojimas, kurį lemia lauko oro temperatūra, drėgmė, vėjo stiprumas, pastato energetinis efektyvumas, bet ir pačių gyventojų įpročiai.
Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad vienas iš dažniausiai pasikartojančių įpročių šildymo sezono metu – netaisyklingas patalpų vėdinimas.
JAV energetikos departamento duomenimis, dėl netaisyklingo patalpų vėdinimo šaltuoju metų laikotarpiu iš namų išvėdinama net iki 30 proc. šilumos.
„Namų tikrai nereikia vėdinti ilgai. Taisyklingas namų vėdinimas turėtų trukti trumpai, bet intensyviai, apie 10-15 minučių. Langus reikia atidaryti iki galo ir sudaryti trumpalaikį skersvėjį, kuris efektyviai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute yra reguliuojamų radiatorių, vėdinant juos reikėtų nustatyti ant * arba 0 žyminčios padalos“, – pataria jis.
Pašnekovo teigimu, kita dažna gyventojų klaida, daranti įtaką sąskaitoms už šildymą, yra bute esančių langų, durų, įstiklintų balkonų sandarumas ir tinkama izoliacija. Rekomenduojama nepamiršti reguliariai tikrinti jų sandarumo, tą padaryti nevėlu net jeigu šildymo sezonas jau prasidėjo.
„Kadangi šildymo sezonus skiria nemažai laiko, gyventojai pamiršta įsivertinti langų sandarumą, tinkamai sureguliuoti varstomus langus. Tai daryti ypatingai svarbu, jeigu langai yra seni arba nekokybiški, tačiau reikėtų įvertinti ir naujų langų sandarinimo juostų būklę. Tinkama jų priežiūra prisidės prie šilumos taupymo ir leis mėgautis komfortiška temperatūra – kitaip tariant, dalis šilumos nepabėgs iš buto per nesandarias vietas, todėl nešildysite lauko“, – sako jis.
Pasirūpinus langų ir durų sandarumu galima sutaupyti net iki 9 proc. šilumos energijos namuose.
Pataria radiatorius naudoti pagal paskirtį
L. Jakubauskas pastebi, kad vis dar populiarus įprotis ant radiatorių džiovinti skalbinius, batus. Anot jo, tokio elgesio reikėtų atsisakyti, kadangi šildymo prietaisų uždengimas pašaliniais daiktais trukdo šilumai sklisti į kambarį, tam sunaudojama daugiau šilumos energijos.
„Ši taisyklė galioja ne tik skalbiniams – šilumą stabdo įvairūs baldai, užuolaidos ir net dulkės. Norint, kad šiluma būtų naudojama protingai, reikėtų nuolat valyti šildymo prietaisų paviršius ir patraukti šalia jų stovinčius pašalinius daiktus į kitas vietas. Tiesa, nuo šildymo prietaisų sklindanti šiluma kartais tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl ant už radiatorių esančių sienų siūloma priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus, kuriuos nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse“, – pataria ekspertas.
Šilumą atspindintys ekranai padeda sutaupyti iki 9 proc. šilumos energijos namuose ir patartini naudoti, jeigu daugiabutis namas yra senas ir nerenovuotas. Tai yra į foliją panaši stora medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir taip prisideda prie bendro patalpos oro temperatūros padidėjimo.
„Kai kurie žmonės, turintys reguliuojamus radiatorius, pamiršta apie tai, kad jie yra reguliuojami. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas išvyksta atostogų ir užsimiršęs palieka radiatoriaus padalą ant maksimalaus režimo, šilumos sąskaita gali ženkliai padidėti, jeigu lauko oro temperatūra artėja pliuso link. Dažna klaida ir išvis išjungti bute šildymą. Optimaliausia išvykus ilgesniam laikui šilumos intensyvumą nustatyti ant 2-3 padalos“, – tikina jis.
Skatina bendrauti su namų administratoriais
Didele klaida L. Jakubauskas laiko nesidomėjimą tuo, kas vyksta už buto durų – kiekvienas gyventojas turėtų rūpintis namo šilumos punkto būkle, kadangi ši inžinerinė namo dalis lemia ir kiekvieno buto šildymo kokybę.
„Gyventojų atstovams reikėtų bendradarbiauti su namo administratoriumi, suteikti duomenis, su kokiomis problemomis buvo susidūrę praeito šildymo sezono metu, įvardinti pasikartojančius namo šildymo sistemos sutrikimus, nurodyti, kurioje namo laiptinėje ar aukštų dalyje jie vyko“, – pataria jis.
Pašnekovo teigimu, svarbu atsiminti, kad už šilumos punkto priežiūrą šilumos tiekėjai neatsako, todėl kvalifikuotiems specialistams, kurie jį stebi, gyventojų pagalba yra itin naudinga.
„Nuolatinis stebėjimas ir bendravimas su kitais namo gyventojais gali padėti sumažinti šildymo sąskaitas. Pavyzdžiui, jeigu namo gyventojai bendrai sutaria, šilumos punkto valdiklių pagalba galima nustatyti tam tikrus šilumos taupymo grafikus. Juos galima suprogramuoti ne tik nakčiai, bet ir darbo valandomis arba savaitgaliais“, – dalinasi ekspertas.
Jei šlumą stabdo dulkės, tai taupymo sumetimais nereikėtų nieko dulkyti savo namuose.
A.Zuokas: Vilniaus valdžia iš ginčo su „Veolia“ prisiteisė tik 5 proc. prašomos sumos
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/azuokas-vilniaus-valdzia-is-ginco-su-veolia-prisiteise-tik-5-proc-prasomos-sumos/
Ar tikrai buvo verta savo pasišaipymu žadinti prisiminimus? Jei ką ir turėjo pasakyti, tai nebent atsiprašymą už Vilniaus šildymą jo bei Rubikono ir Veolios laikais. O dabar tik priminė 1-2 aukštų Vilniaus gyventojams, kaip tuomet pakito jų daugiabučių šildymo kokybė! Tada atrodė, jog tebetęsiama rusų blokada. Tiek metų gyventojai kentė namuose šaltą drėgmę (reikia manyti, ne vienam ir papildomą ligą įvariusią, ar jau turėtą sustiprinusią, nes visus tuos metus teko gyventi 12 – 14C temperatūroje (pvz., nuotoliu dirbusiems, arba sirgusiems, slaugytiems, ar marintiems ligoniams bei senukams, žindomiems kūdikiams ir jų mamytėms). Tiesa, paskutinėje kadencijoje kartais ir 16C pasitaikydavo. To šalčio nepatyrė tik turėjusieji lėšų papildomai 24×7 elektra šildytis. Taigi, šilumą gaudavo tik iš savo el. radiatorių, o centrinio šildymo tiekėjui mokėjo nebent už jo „darbą” popieriuose. O kur dar istorija su tai partnerystei ne sykį viešai (spaudoje ir ?Baltijos TV laidoje) prieštaravusiu vyru (inžinieriumi, savivaldybės darbuotoju). Berods, būtent jis buvo dingęs, o vėliau rastas sumuštas kažkur prie Grigiškių sodų? O dar kitas į sodus išvežtas vyras (ar ne Drėmaitės [pus]brolis?).