Penktadienis, 27 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Stresas darbe: kaip su juo kovoti?

www.alkas.lt
2023-11-19 21:22:24
109
PERŽIŪROS
0
Stresas

Stresas | pixabay.org nuotr.

Pasak Europos saugos ir sveikatos darbe organizacijos, stresas darbe yra antra dažniausiai sutinkama su darbu susijusi sveikatos problema. Ją lenkia tik nugaros skausmai, kuriuos patiria trečdalis dirbančiųjų.

Deja, stresas yra daug kompleksiškesnė ir sudėtingesnė problema nei nugaros skausmai. Pastaruosius dažnai galima sutvarkyti vaistais, sportine veikla ar kineziterapija, o nuolatinis stresas turi būti pašalinamas keičiant įmonės kultūrą ar net darbo vietą.

Kaip atsiranda stresas darbe?

Stresas darbe atsiranda dėl neatitikimo tarp darbuotojo galimybių ir darbdavio reikalavimų. Dažniausios priežastys yra per didelis darbo krūvis, tenkantis vienam asmeniui, ar per sudėtinga veikla, kuri priskiriama kvalifikacijos ar patirties neturinčiam darbuotojui.

Deja, dėl darbo santykių pobūdžio, su stresu turi būti kovojama visos įmonės lygiu. Tai reiškia, jog į šią veiklą turi įsitraukti ir vadovai bei pats darbdavys. Darbuotojai dažnai turi mažai sprendžiamosios galios įmonės procesų atžvilgiu, todėl, susidūrę su stresu, gali tik stengtis atkreipti į tai dėmesį.

Nors ši problema vystosi lėtai, o jos poveikis pamatomas gerokai vėliau nei ji atsiranda, stresas darbe gali sukelti milžiniškus nuostolius tiek asmenims, tiek pačiai įmonei.

Asmenims, kurie patiria pastovų ir stiprų stresą, padidėja tikimybė sirgti depresija, nerimo ir nervingumo sutrikimais bei širdies ligomis. Įmonėms darbuotojų stresas gali sukelti mažesnį našumą, suprastinti darbo kokybę ar padidinti darbuotojų kaitą.

Požymiai rodantys streso problemas darbo vietoje

Dažniausiai streso darbe problemas galima atpažinti per netiesioginį darbuotojų elgesį. Jei toliau minimos problemos yra pavienės, o ne tendencingos, joms gali būti kitos priežastys.

Tačiau jei tos bėdos tampa tendencingomis, tuomet jos gali būti atsiradusios dėl per didelio streso darbe.

Darbo tvarkos pažeidimai

Stresas neretai sukelia padidintą dirglumą ir nervingumą bei abejingumą įmonės požiūriu. Jei streso darbe mastas yra platus, tai dažniausiai pasireikš per darbuotojų bendravimo būdą bei atsakingą požiūrį į darbą.

Darbuotojai, patiriantys stresą, neretai taps piktesniais ir agresyvesniais, gali dažniau vėluoti į darbą ar į jį tiesiog neateiti.

Sumažėjęs produktyvumas

Dėl streso neretai sumažėja atidumas ir gebėjimas pastoviai, kokybiškai dirbti. Įmonės mastu visa tai atsiliepia ne tik bendram produkcijos kiekiui, bet ir jo kokybei.

Gali padažnėti klaidos, nepastebimai pailgėti pertraukos ar padaugėti nelaimingų atsitikimų.

Padažnėję kreipimaisi į sveikatos įstaigas

Ilgalaikis stresas sukelia ir sveikatos problemų, kurios, vienu ar kitu būdu, pasirodo ir darbo vietoje.

Dažniausiai tai pastebima, ypač didelėse įmonėse, kuomet stipriai padidėja susirgimų skaičius, daugiau darbuotojų kreipiasi į gydymo įstaigas ar lankosi pas gydytojus.

Kaip kovoti su stresu darbe?

Nors stresas darbe yra sisteminė problema, kuri turėtų būti sprendžiama visos įmonės lygiu, tiek darbuotojai, tiek vidurinės grandies vadovai, tiek aukščiausio lygio vadovai gali turėti įtakos šios problemos sprendimui.

Darbuotojai

Dažnai galvojama, jog su stresu darbe galima kovoti imant atostogas. Taip tikimąsi, jog, pailsėjus per atostogas, bus galima grįžti į darbą ir dirbti be streso. Deja, stresas yra nuolatinė problema, todėl atostogų laikotarpis tėra trumpalaikis sprendimas.

Darbuotojai, norintys spręsti šias problemas, turėtų jas akcentuoti tiek savo tiesioginiam vadovui, tiek žmogiškųjų išteklių komandai.

Geriausia jei šias problemas atsineša visa komanda ar departamentas, o ne vienas žmogus, kadangi tokiu atveju vadovai gali lengviau pamatyti, jog stresas yra ne individuali, o platesnio masto problema.

Vidurinės grandies vadovai

Vidurinės grandies vadovai, lygiai kaip ir darbuotojai, patys gali patirti perdėtą stresą. Tokiu atveju, jie turėtų elgtis kaip visi kiti darbuotojai ir šias problemas akcentuoti aukštesnio lygio vadovams bei žmogiškųjų išteklių komandai.

Kartu, vidurinės grandies vadovai turi šiek tiek daugiau sprendžiamosios galios, kadangi jie yra ir savo komandos ar departamento atstovai.

Šias pareigas užimantiems asmenims svarbiausia yra išsiaiškinti problemos mastą bei jos neignoruoti, kadangi tai, vienu ar kitu būdu, tiesiogiai atsilieps ir jų pačių rezultatams.

Aukščiausio lygio vadovai

Nors šias pareigas užimančių asmenų streso lygis paprastai itin aukštas dėl atsakomybių kiekio ir svarbos, kartais tai priimama kaip darbo rizikos dalis.

Dėl šios priežasties aukščiausio lygio vadovams patiems spręsti savo stresą darbe kartais yra bergždžia, todėl lieka trumpalaikiai variantai, pavyzdžiui, atostogos, ar darbo keitimas.

Priešingai nei visi kiti darbuotojai, aukščiausio lygio vadovai turi stipriausią įtaką įmonės kultūros formavimui, todėl jie geriausiai gali spręsti streso problemas darbe.

Nors sau padėti jie gali retai, šias pareigas užimantys žmonės gali pakeisti įmonės kultūrą taip, jog visiems kitiems darbuotojams sumažėtų stresas.

Apibendrinimas

Stresą darbe patiria beveik visi, tačiau jis gali būti skirtingo stiprumo ir ilgalaikiškumo. Svarbiausia atkreipti dėmesį į ilgalaikį ir stiprų stresą, kadangi jis gali sukelti žalą ne tik produktyvumui ir įmonės veiklai, bet ir darbuotojų sveikatai.

Darbuotojai turėtų akcentuoti šias problemas savo tiesioginiam vadovui bei žmogiškųjų išteklių specialistui. Geriausia jei šios problemos yra puikiai aprašytos, nurodyta kilmė (pavyzdžiui, per aukšti reikalavimai) bei tai pateikiama kaip sisteminė, o ne individuali problema.

O visi kiti vadovai turėtų atkreipti dėmesį ir performuluoti darbo principus taip, jog būtų išvengiama perdėto streso darbe.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar skaitantys darbuotojai uždirba daugiau?
  2. Paskirta 4,3 mln. Lt ES lėšų turizmo trasoms įrengti aplink Platelių ežerą
  3. J. Dapšauskas. Naujoji Lietuvos sveikatos programa tyčiojasi iš ligų prevencijos
  4. J.Dapšauskas. Paulius N. tvirtina, jog viskas prasideda mūsų galvoje
  5. Gavęs paramą, verslininkas įgyvendino svajonę sveikai maitinti vaikus
  6. Kauniečių sukurti prietaisai sumažina rankų drebėjimą ir artrito sukeltus skausmus
  7. Kovoje su alergijomis VU mokslininkai kartu su verslu kuria pažangią diagnostikos sistemą
  8. J. Blažytė. Kvailybei prošvaisčių nėra?
  9. Eilės pas gydytojus – milžiniškos, darbuotojus gelbėja papildomas sveikatos draudimas
  10. Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
  11. Kokią reikšmę turi verslo planavimas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Istorija

Virtuali paroda „Lietuvių kalbos draugijai – 90: pasakoja dokumentai“

2026 02 27
Iškilmių dalyviai
Lietuvoje

VDU Aukso medaliu apdovanotas Lietuvos garbės generalinis konsulas Šigehiro Komaru

2026 02 27
„Sodra“
Lietuvoje

„Sodra“ išsiuntė priminimus dėl ligos išmokų

2026 02 26
Sveikatos sistema
Lietuvoje

Lėšos medikų studijoms – žingsnis sprendžiant specialistų trūkumą

2026 02 26
Dujų krovinys
Lietuvoje

„Ignitis grupė“ pirmą kartą pristatys dujų krovinį Ukrainai

2026 02 26
„Perkūno skydas 2026“
Lietuvoje

Kariuomenės Gynybos štabe vyko pratybos „Perkūno skydas 2026“

2026 02 26
Lietuva stiprina energetinį bendradarbiavimą su JAV
Energetika

Lietuva stiprina energetinį saugumą bendradarbiaudama su JAV

2026 02 26
Traukiniai
Lietuvoje

„LTG Link“ riedmenų parką papildė jau 6 nauji traukiniai

2026 02 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Argi apie Darbo grupė baigė veiklą – pasirašytas sprendimas ir parengtas LRT įstatymo pakeitimo projektas
  • Pokalbis su Mokytoja apie V. Sinica. Už mokytojus
  • Zvi Gitelmanas apie Kviečia metų paskaita: prof. R. Baterviko-Pavlikovskio žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  • +++ apie V. Sinica. Už mokytojus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Virtuali paroda „Lietuvių kalbos draugijai – 90: pasakoja dokumentai“
  • VDU Aukso medaliu apdovanotas Lietuvos garbės generalinis konsulas Šigehiro Komaru
  • „Sodra“ išsiuntė priminimus dėl ligos išmokų
  • Lėšos medikų studijoms – žingsnis sprendžiant specialistų trūkumą

Kiti Straipsniai

Sveikatos sistema

Lėšos medikų studijoms – žingsnis sprendžiant specialistų trūkumą

2026 02 26
Pinigai

„Sodra“ pristatė gyventojų darbo pajamų apžvalgą

2026 02 24
Sniegas, žiema | pixabay,com, Niko Shogol nuotr.

Alergija šalčiui – kas už to slypi?

2026 02 22
Daugelis reklamose skambančių teiginių apie papildus – moksliškai nepagrįsti

Ką daryti, jei vaikas atsisako vaistų ir vitaminų?

2026 02 22
Kosulio ignoruoti nevertėtų: kada jis praneša apie uždegimą?

Kosulys ne visuomet praeina savaime

2026 02 21
Darbas

Daugiau nei 70 proc. darbuotojų Baltijos šalyse keistų darbą

2026 02 21
Kolagenas sąnariams: nauda, paskirtis ir natūralūs šaltiniai

Kolagenas sąnariams: nauda, paskirtis ir natūralūs šaltiniai

2026 02 20
Žiema

Darbas per šalčius: kada stabdyti darbus ir kokios darbuotojų teisės?

2026 02 18
Žolelių arbata ne tik gydo, netinkamai vartojama ji gali ir pakenkti

Peršalote? Išbandykite arbatą su prieskoniais, stiprinančiais imunitetą

2026 02 17
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Argi apie Darbo grupė baigė veiklą – pasirašytas sprendimas ir parengtas LRT įstatymo pakeitimo projektas
  • Pokalbis su Mokytoja apie V. Sinica. Už mokytojus
  • Zvi Gitelmanas apie Kviečia metų paskaita: prof. R. Baterviko-Pavlikovskio žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  • +++ apie V. Sinica. Už mokytojus
  • Mikabaliui apie V. Sinica. Už mokytojus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Būstas, grindys

Kaip tinkamai įrengti ir prižiūrėti grindjuostes?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai