Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Berlyne susitiko su Vokietijos Prezidentu Franku Valteriu Štainmajeriu. Valstybių vadovai aptarė Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo ir gynybos klausimus, tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje bei padėtį Vidurio Rytuose.
Prezidentas pasveikino Vokietiją dėl sprendimo pradėti karinės brigados dislokavimą Lietuvoje jau 2024 metais.
„Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus. Užtikrinti visą brigados dislokavimui reikalingą infrastruktūrą yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybės uždavinys – mes visi siekiame, kad tai taptų sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitoms regiono valstybėms“, – susitikime sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva sparčiai didina investicijas gynybai, kurios 2024 m. pasieks 2,71 proc. BVP, ir siekia būti pilnai pasiruošusi Vokietijos brigados dislokavimui jau 2026 metais.
Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai aptarė tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Berlyne, Vokietijos Kanclerio Olafo Šolco ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininko Šarlio Mišelio kvietimu, Prezidentas dalyvavo neformalioje Europos valstybių vadovų diskusijoje dėl ES strateginės darbotvarkės.
Kreipdamasis į EVT, Vokietijos, Graikijos, Belgijos, Kipro, Austrijos ir Vengrijos vadovus, Prezidentas akcentavo, kad parama Ukrainai turėtų išlikti ES prioritetu, nes jos pergalė – vienintelis tvarus kelias į taiką ir stabilumą Europoje.
„Sudėtingoje geopolitinėje padėtyje Europos Sąjunga gali ir privalo tapti dar stipresne ir įtakingesne tarptautinės politikos veikėja. Mūsų misija – saugoti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką – šiandien yra kaip niekada svarbi“, – kreipdamasis į Europos valstybių vadovus sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ES turi stiprinti savo atsparumą, ekonominį saugumą ir konkurencingumą, sparčiau investuoti į gynybos ir saugumo pramonės plėtrą, naujų technologijų diegimą bei kariniam mobilumui būtiną infrastruktūrą.
„Bendra rinka – ES ekonominis stuburas. Siekdami didinti ES konkurencingumą, turime ypatingą dėmesį skirti tiek vis dar egzistuojančių ES vidaus rinkos barjerų, ypač paslaugų srityje, naikinimui bei prieigos prie finansavimo šaltinių mūsų įmonėms didinimui, tiek tarptautinių partnerysčių stiprinimui“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos Komisijos rekomendacija pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES bei suteikti Sakartvelui ES šalies kandidatės statusą yra svarbus žingsnis, parengiantis būsimus EVT sprendimus dėl ES plėtros.
„ES plėtra yra galimybė suvienyti ir sustiprinti kontinentą – sėkmingai įgyvendinus naują ES plėtros etapą vidaus rinka išaugtų labiausiai nuo 2004 m.“, – sakė Prezidentas. Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė, kad sprendimai dėl ES plėtros neturėtų tapti institucinių klausimų įkaitais.
„Atsižvelgdami į ES plėtros proceso geopolitinę svarbą, pirmiausia turime priimti sprendimus dėl ES plėtros ir tik tuomet kalbėti apie institucines reformas“, – akcentavo šalies vadovas.
Kreipdamasis į Europos valstybių vadovus, Prezidentas taip pat pabrėžė didėjantį poreikį saugoti ES sienas.
Europos valstybių vadovų susitikimas Berlyne yra viena iš keleto apskritojo stalo diskusijų, kuriose ES lyderiai siekia pasirengti sprendimams dėl prioritetų naujame politiniame cikle, kurie bus svarstomi 2024 m. pavasarį EVT.
