Ličio jonų akumuliatoriai dėl savo kompaktiškumo ir didelės energijos talpos užkariauja pasaulį. Patogesnio gyvenimo siekdami technologijų kūrėjai vis labiau stengiasi atsisakyti laidų. Tačiau kartais tikslo siekiama saugumo sąskaita. Per šiuos metus iki rugsėjo galo užregistruoti devyni gaisrai, kurių priežastis – savaime užsiliepsnojusios mikromobilumo priemonės.
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), šiemet nustatyti keturi el. paspirtukų, du – riedžių ir trys – el. dviračių akumuliatorių gaisrai. Nors skaičiai nėra dideli, spartus tokių transporto priemonių bei kitų akumuliatorinių įrenginių populiarėjimas verčia sunerimti: įvykiai gali dažnėti.
Štai, liepos 25 d. Kaune įvykusio gaisro metu, kurį sukėlė savaime užsiliepsnojęs paspirtuko akumuliatorius, buvo smarkiai uždūmintos patalpos. Užsidegė drabužiai ir medinio pastato siena. Apdegė ir lubos, grindys, ugniagesiams teko nuardyti dalį medinių apdailos elementų.
Nelaimių daugės
Pasak Mindaugo Ratkevičiaus, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovo, elektrinių įrenginių su akumuliatoriais gausa nuolat auga. Jų yra kiekvienoje kišenėje – tai išmanieji telefonai, išoriniai akumuliatoriai. Biuruose ant kiekvieno darbo stalo – po kompiuterį, ir vis dažniau jie – nešiojamieji. Kiekvieno meistro įrankių dėžėje taip pat yra akumuliatorinių įrankių.
„Pastaraisiais metais sparčiai gausėja ir transporto priemonių su ličio jonų akumuliatoriais – ir automobilių, ir mikromobilumo priemonių. Jų populiarėjimas gali lemti nelaimingų atsitikimų padažnėjimą. Iš vienos pusės tam įtaką daro vidinės akumuliatorių savybės, iš kitos – gamintojų noras pagaminti kuo pigiau ir parduoti kuo daugiau. Ne mažiau svarbus ir naudotojų elgesys. Deja, žmonės neretai būna arba nepakankamai dėmesingi, arba atvirkščiai, pernelyg išradingi“, – sako M. Ratkevičius.
Sėkme galima vadinti tai, kad nei pernai, nei šiemet dėl akumuliatorių sukeltų gaisrų žmonės Lietuvoje nenukentėjo – tik gyventojų turtas. Tuo metu Niujorke (JAV) birželį elektrinio dviračio akumuliatoriaus savaiminio užsidegimo sukeltas gaisras pareikalavo net 4 aukų.
BTA ekspertas pažymi, kad kai kurių rizikų atveju pasaulis jau ėmėsi tam tikrų ribojimų, kuriais siekiama ne tik sumažinti pavojaus lygį, bet ir ugdyti vartotojų supratingumą.
„Už aviacijos saugumą atsakingos institucijos, vengdamos pavojaus, jau ne vienerius metus draudžia išorinius akumuliatorius gabenti registruotame bagaže. Žiniasklaidoje buvo ne venas pranešimas apie įkrovimo metu užsidegusius telefonus ar po autoįvykio užsiliepsnojusius elektromobilius. Kartais netgi žinomiems, patikimiems išmaniųjų įrenginių gamintojams tenka atšaukti visą savo gaminių liniją, nes išaiškėja, kad jų akumuliatoriai dėl technologinių klaidų yra linkę užsiliepsnoti“, – žinomas grėsmes vardina draudimo bendrovės atstovas.
Mokslininkas ragina atkreipti dėmesį
Ličio akumuliatorių ekspertas, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto docentas dr. Jurgis Pilipavičius, nurodo, jog savaiminį tokios baterijos užsidegimą gali lemti trumpasis jungimas baterijos viduje ar išorėje. Taip pat perkaitimas, mechaninis pažeidimas, baterijos perkrovimas. Savaime užsiliepsnoti gali ir ilgą laiką naudojama, susidėvėjusi baterija.
„Savaiminis užsidegimas įvyksta baterijos viduje staigiai pakilus temperatūrai ir slėgiui. Pasiekus kirtinę temperatūrą, apie 80 °C, baterijoje vykstantys cheminiai procesai tampa nebekontroliuojami. Pradeda skirtis degios elektrolito dujos, kurios ir užsidega. Degimo temperatūra yra gana aukšta todėl šalia esant degių daiktų baterija gali sukelti nemažą gaisrą“, – aiškina docentas.
Rūpinantis savo saugumu jis ragina visuomet atkreipti dėmesį į naudojamo akumuliatoriaus būklę. Jei akumuliatoriaus korpusas mechaniškai pažeistas, jei jis išsipūtęs ar kitaip pakeitęs formą, jeigu matomi kontaktų korozijos požymiai, jei smarkiai sumažėja jo talpa ar ką tik įkrautas akumuliatorius ima staigiai išsikrauti, reikia nutraukti jo naudojimą. Iškalbingiausias požymis, kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų – karštas, netgi deginantis akumuliatoriaus paviršius.
„Jau įsigytus ličio akumuliatorius reikėtų naudoti tik pagal paskirtį ir jų nemodifikuoti. Taip pat – nelaikyti jų tiesioginiuose saulės spinduliuose ar šalia šilumos šaltinių, neleisti perkaisti. Akumuliatorius reikėtų saugoti ir nuo drėgmės – sušlapę kontaktai gali sukelti trumpą jungimą“, – aiškina ekspertas.
Įtariant akumuliatoriaus užsidegimo pavojų mokslininkas siūlo ją atsargiai, neliečiant plikomis rankomis, perkelti į gerai ventiliuojamą aplinką, kurioje nėra degių daiktų.
Ypatingas dėmesys – po įvykių
Ypatingo atsargumo dr. J. Pilipavičius ragina imtis elektrinių paspirtukų, dviračių ir elektromobilių savininkams, kurie patenka į stambesnius ar smulkesnius įvykius, kurių metu akumuliatorius gali būti apdaužytas.
„Baterija susideda iš plonų elektrodų – anodo ir katodo kurie yra atskirti plona, apie 20 mikrometrų storio, elektrai nelaidžia plastikine plėvele. Elektrodai ir plėvelė yra tankiai suspausti tarpusavyje, todėl net ir mažiausias mechaninis pažeidimas gali lemti plėvelės pažeidimą. Dėl to elektrodai susiliečia, baterijos viduje įvyksta trumpas jungimas, kuris lemia užsidegimą“, – paaiškina mokslininkas.
Dėl to jis rekomenduoja savo transporto priemonę su ličio akumuliatoriumi iškart po įvykio perduoti oficialiam servisui – diagnostikos darbus atlikę profesionalai žinos, ar akumuliatorių būtina keisti, ar jį saugu naudoti toliau.
Taupumas saugumo sąskaita
Siekiant išvengti nelaimės docentas ragina negailėti pinigų patikimo gamintojo akumuliatoriams. Mat pigesni, neaiškaus gamintojo akumuliatoriai būna ne tik prastesnių techninių charakteristikų. Dėl mažesnio dėmesio kokybės kontrolei į prekyviečių lentynas gali patekti ir brokuoti gaminiai.
„Patarlė, bylojanti, kad taupus moka du kartus, įrenginiams su ličio akumuliatoriais galioja galbūt netgi labiau nei kitais gyvenimo atvejais. Kelios dešimtys sutaupytų eurų gali lemti ne tik poreikį keisti per greitai susidėvėjusį įrenginį nauju, bet ir sukelti tūkstančiais eurų vertinamą žalą turtui ar net pavojų gyvybei“, – apibendrina BTA ekspertas M. Ratkevičius.
