Penktadienis, 27 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Puidokas. Ar G. Landsbergis tikrai jau laimėjo karą su Kinija?

Mindaugas Puidokas, www.alkas.lt
2023-10-23 14:42:38
2
Mindugas Puidokas | asmeninė nuotr.

Mindugas Puidokas | asmeninė nuotr.

Ar girdėjote kur nors, kad Kinija būtų viešai paskelbusi karą Lietuvai!? Aš niekur negirdėjau. Ar Kinija šiuo metu kariauja su kokia nors valstybe pasaulyje? O gal veda kur karines operacijas? Ne. To nėra. Dėl to Lietuvos valdančiųjų liberalkonservatorių politika ir pasisakymai Kinijos atžvilgiu yra daugiau nei keisti pasauliniame kontekste. Visi žinome, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) politiniai lyderiai tokie kaip Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen, Vokietijos kancleris O. Šolcas (O. Scholz) ar Prancūzijos prezidentas E. Makronas (E. Macron) oficialiai važiuoja tartis dėl ekonominio ir politinio bendradarbiavimo į Kiniją.

O Lietuva? Lietuvos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen greitu metu vyks oficialaus vizito į Taivanį, nors oficialiai mūsų valstybė niekada neatšaukė vienos Kinijos politikos, pagal kurią Taivanį yra pripažinusi Kinijos sudėtine dalimi. Lietuvos valdžia pasirinko viešai vykdyti politinį ir ekonominį karą su viena iš galingiausių pasaulio valstybių!

Iššūkis rimtas, bet juk mes stiprūs ir galingi, turim neišsemiamus rezervus tokiems ekonominiams ir politiniams karams. Smulkmena, kurios liberalkonservatorių vyriausybė nenori pastebėti – tai naujausiame LR Seimui pateiktame biudžeto projekte numatytas 3 procentų nuo BVP deficitas. Tas reiškia, kad bus išleista gerokai daugiau lėšų nei gauta pajamų.

Lietuvai ir vėl teks skolintis milijardus eurų, valstybės skola išaugs iki 39,8 procento nuo BVP!!! Manau, verta giliau panagrinėti kaip sulaukėme laikų, kai opozicijos Seimo nariai neturi teisės net paklausti LR Konstitucinio teismo (KT) dėl Kinijos priešiškumo statuso teisėtumo!? Kodėl parašus paklausimui padėję Seimo nariai dalyje medijų iš karto buvo pulti ,,linčiuoti” kaip valstybės išdavikai!?

Konservatorių puolimas ir grasinimai apkalta dėl teisėto kreipimosi į Konstitucinį teismą

Primenu, kad konservatorius Seimo narys ir buvęs prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas M. Lingė kartu su kolegomis liberalkonservatoriais ėmėsi viešo puolimo ieškodamas priešų Seime, kurie drįso paklausti Konstitucinio teismo (KT) dėl visos Kinijos valstybės laikymo priešiška Lietuvai teisėtumo ir pagrįstumo.

Po dirbtinai sukurtos dramos paaiškėjo, kad inicijavus P. Gražuliui kreipimąsi į KT, jį pasirašė net 35-ių  Seimo narių grupė. Joje buvau ir aš. Kreipėmės dėl I. Šimonytės Vyriausybės sunkiai suprantamo nutarimo, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimų techninę, programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą.

KT atsisakė šį kreipimąsi nagrinėti. Kinija lieka toliau prilyginta šalims, vykdančioms aktyvius karinius veiksmus. Advokato G. Kaminsko, kuris padėjo parengti šį kreipimąsi į KT, teigimu: „Yra problema su tuo, kad į sąrašą, kurį Vyriausybė patvirtino, nėra įtrauktos tokios valstybės kaip Iranas, Šiaurės Korėja, ar kitos valstybės, kuriose galima laikyti, kad nėra demokratijos, o yra diktatūros.”

Visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė provokuoja Kiniją ir įtraukia ją į tokį sąrašą. Ar tikrai visos Kinijos įmonės yra Lietuvai pavojingos? Ar vienodai pavojingos valstybinės ir privačios? Ką daryti su tuo, kad Seimo nariai naudoja „Apple iPhone“, kuris yra surenkamas Kinijoje ir ten yra pagamintos dauguma jo detalių?

Kyla daug absurdiškų situacijų, nes daugybės vakarietiškų kompanijų kompiuterinių sistemų, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir jų detalių bei įrangos yra gaminamos Kinijoje. Seimo nariams darbui išduodami kompiuteriai „Lenovo“ taip pat yra kinietiški. Kaip čia tada gaunasi?

Seimui ir Seimo nariams jau saugu Kinija? Vyriausybės sprendimo absurdiškumas ir įgyvendinimo dirbtinumas – akivaizdūs. Dėl to demokratijoje – teisėta klausti savo šalies Konstitucinį teismą.

Valdančiųjų kaltinimai Seimo nariams pateikusiems kreipimąsi ir konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojo A. Vyšniausko grasinimai apkalta parodo, kad naudojama visos priemonės, siekiant apjuodinti politinius oponentus bei nukreipti dėmesį nuo esminių Lietuvos problemų. 

Tarptautiniuose susitarimuose Lietuva palaiko vienos Kinijos idėją

Dar keisčiau Lietuvos elgesys Kinijos atžvilgiu pradeda atrodyti, kai pradedi nagrinėti Lietuvos tarptautines sutartis su Kinija, kuriose mes palaikome vienos Kinijos idėją. Lietuvos sutartyje su Kinija pasirašytoje dar 1991 m. pripažįstama Kinijos liaudies respublikos vyriausybė kaip vienintelė teisėta Kinijos ir Taivano – kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal šią sutartį yra įsipareigojusi neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu. Tad kodėl dabar viešai deklaruojame kitus dalykus nei parašyta oficialiuose dokumentuose bei sutartyse!? Tie dokumentai juk nenustojo galioti. Ar Lietuvoje užsienio reikalų ministras G. Landsbergis inicijavo tarptautinių sutarčių su Kinija pakeitimus? Ne.

Nepriklausomybės akto signataras E. Bičkauskas teigia, kad tarptautinių susitarimų mus įpareigoja laikytis Konstitucija. Be to, nereikia pamiršti, kad net JAV oficialiai palaiko vienos Kinijos idėją. JAV valstybės departamento strateginiuose dokumentuose tai yra aiškiai parašyta.

Tad kodėl mes turime elgtis kitaip nei mūsų pagrindiniai strateginiai partneriai ir nustumti Lietuvos ekonomiką ir žmones į žalingą situaciją!? Ar Taivano diplomatinės atstovybės atidarymas Vilniuje buvo teisingas žingsnis? Ar iš tiesų atsivėrė taip žadami nauji ekonominiai keliai ir ryšiai su Taivanu? Realybė yra liūdnesnė.

Viena iš pasaulinių lyderių lustų gamyboje Taivano kompanija „TSMC“ šių metų vasarą paskelbė investuosianti 3,5 mlrd. eurų į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje. Bendros investicijos į gamyklą Vokietijoje – pirmąją TSMC gamyklą Europoje – viršys 10 mlrd. Eurų. Tad kur tie garsūs mūsų valdančiųjų pažadai, kad Taivano įmonės jau netrukus pradės Lietuvoje gaminti lustus!?

Kodėl nesekame Slovėnijos, kitų šalių pavyzdžiu ir prarandame šimtus milijonų eksporto?

Turime daugiau pavyzdžių iš ES, kada pasirinktas kitas politikos kursas bendraujant su Kinija. Pavyzdžiui, Slovėnija susilaikė ir nusprendė nepavadinti atstovybės Taivano pavadinimu ir pasirinko Taipėjaus pavadinimą ekonominei atstovybei. Kitur pasaulyje Taivano atstovybės taip pat veikia sostinės Taipėjaus vardu.

Tik vienintelėje Europos sostinėje Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta Taivano pavadinimu. Šių veiksmų žalą Lietuvos verslai jaučia iki šiol. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento S. Besagirsko teigimu paaukojome didžiulę Kinijos rinką su didžiuliu potencialu, į kurią mūsų šalies eksportas nuolatos augo.

Kiniją bandoma pakeisti mažesne šalimi Taivanu, kuriai net nesame prioritetine šalimi. Jie čia atsidarė savo atstovybę ir viskas tuo baigėsi. Realios rinkos Taivane Lietuvos įmonės neturi…

Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenis 2022 m. Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 27,87 mln. Eur , kai tuo tarpu Lietuvos eksportas į Kiniją siekė 99,6 mln. Eur. Nereikia pamiršti, kad dar 2021 m. Lietuva eksportavo į Kiniją prekių už 227,8 mln. Eur, o 2020 m. kai nebuvo jokio konflikto net už 350 mln. Eur. Matome eksporto sumažėjimą daugiau nei 3,5 karto! Ar ketvirčio milijardo eurų eksporto praradimas kasmet yra pateisinamas mažai Lietuvai su silpna ekonomika?

Nagrinėjant toliau tiesiogines užsienio investicijas, matome, kad Taivano tiesioginės investicijos Lietuvoje 2022 m. siekė vos 0,14 mln. Eur (100-oji vieta pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje). Kai tuo tarpu Kinijos tiesioginės investicijos Lietuvoje buvo šimtus kartų didesnės ir siekė 40,69 mln. Eur (32-a vieta pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje).

Lietuvos tiesioginių investicijų į Taivaną 2022 m. nebuvo, o Lietuvos tiesioginės investicijos Kinijoje siekė 39,78 mln. Eur. Kinijos svarba importo prasme dar didesnė, importas iš Kinijos į Lietuvą 2022 m. siekė 1,99 mlrd. Eur (10-a pagal svarbą importo partnerė), kai importas iš Taivano siekė 139,77 mln. Eur (33-ias pagal svarbą importo partneris).

2022 metai buvo rekordiniai importo prasme iš Kinijos, tik tos prekės į Lietuvą nebeatkeliavo tiesiogiai, kaip anksčiau. Jos atkeliavo ratu per kitas šalis, Belgiją, Vokietiją ar Suomiją, kas lemia 7-10 procentų didesnes sąnaudas Lietuvos vartotojams.

Kiek mažas Taivanas gali atsverti Kinijos rinką? Kiek nukenčia Lietuvos vartojai mokantys papildomai? Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos nario ir buvusio eksporto klubo vadovo K. Černecko teigimu mūsų šalies įmonių persiorientavimo procesas į kitas šalis yra ilgas ir nelengvas: „Procesas – ilgas, nėra, kad spragteli pirštu, o milijonai ateina iš kitur. <…>Lietuva čia tikrai nėra laimėjusių pusėje, kaip bebūtų gaila“.

Čmilytė-Nielsen vyksta oficialaus vizito į Taivaną ir toliau provokuos Kiniją kovai su Lietuva

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen planuoja dar vieną vizitą į Taivaną spalio pabaigoje. Buvęs premjeras S. Skvernelis kritiškai vertina Lietuvos dabartinę oficialią poziciją bei būsimą Seimo pirmininkės vizitą: „Dabar bus gilinamos tos problemos, kurias Lietuva padarė vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių.

Prisiminkime, prieš porą savaičių buvo ES susitikimas su Kinija: komisarai važiavo, ambasadoriai buvo. Lietuvos pozicijos niekas nepalaiko“. Seimo Užsienio reikalų komiteto pavaduotojas, LVŽS frakcijos narys G. Surplys taip pat yra išreiškęs kritišką poziciją dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu:

„Man atrodo, dabar matome, kas vyksta pasaulyje – ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje, ir Kalnų Karabacho konfliktas, ir Afrikoje visa juosta konfliktų, ir dabar „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį. Akivaizdu, kad pasaulis įkaitęs. Šiuo metu, man atrodo, didžiausias pastangas reikia dėti tam, kad kažkaip grąžinti tarptautinę tvarką. Aš kiekvieną vizitą, kiekvieną žingsnį, kuris aitrina konfliktus – taip ir galiu vertinti, kad tai prie bendros tvarkos neprisideda.“

Kol visas pasaulis deda pastangas vardan taikos, liberalkonservatoriai nori įvelti Lietuvą į dar gilesnį ekonominį ir politinį karą su Kinija. Juk Kinija tikrai daro ir darys iš Lietuvos pamoką kitoms šalims, kad taip elgtis su jais kitos valstybės nedrįstų! Jie tam turi beribių resursų, o Lietuvos valdžia tam jokių resursų neturi, bet jiems tai nerūpi. Mojuoti vėliavomis lengva. Kentės ne jie. Kentės šalies gyventojai, verslo įmonės ir ekonomika. 

Ar Lietuvos valdžia ir toliau ves šalį naujų konfliktų kūrimo ir priešų paieškos keliu?

Kaip elgsis Lietuva dabartinėje pasaulį apėmusioje krizėje? Akivaizdu, kad pasaulis grimzta vis giliau į chaosą ir karus. Ar bus stengiamasi ieškoti partnerių?

Kolkas matome nuolatinę naujų priešų paiešką ir konflikto tarp Lietuvos ir Kinijos aštrinimą. Jau dabar dalis verslininkų pradeda kalbėti, kad Lietuva turės ieškoti būdų atnaujinti ekonominius ryšius su Kinija. Panevėžio prekybos ir amatų rūmų prezidentas bei AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius S. Gailiūnas teigia, kad Lietuvos įmonės ateityje vėl grįš į Kinijos rinką, tačiau mes jau būsime praradę savo rinkos dalį kitų Europos šalių įmonėms.

Gal laikas dabartiniams valdantiesiems pergalvoti savo užsienio politikos strategiją? Ar tikrai premjerė I. Šimonytė ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis atstovauja Lietuvos bei jos gyventojų interesus? Konservatorių atstovų pagyrūniškos kalbos, kad ekonominiame kare jie jau įveikė Kiniją – skamba kaip kliedesiai iš tam tikrų palatų…

Lietuvos ekonomika išgyvena vienus sunkiausių išbandymų šiuo metu. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas prarado savo turėtas pozicijas. Pramonės sektorius stoja. Dalis Lietuvos įmonių jau iškėlė savo veiklą į aplinkines valstybes dėl neprognozuojamos Lietuvos užsienio politikos. Pasaulinių išteklių ir žaliavų kainos nemažėja.

Koks bus Lietuvos likimas, kada pasaulyje vyksta didieji geopolitiniai žaidimai!?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  2. Z. Vaišvila. Kinija ar Lietuva – kas teisus? (I)
  3. A. Butkevičius. Lietuva – Kinija: tada ir dabar
  4. M. Puidokas. Landsberginė liberalkonservatorių politika – kurstyti karus ir griauti Lietuvos ekonomikos pamatus
  5. R. Karbauskis. Prašau suteikti man oficialius įgaliojimus susitarti su Kinija
  6. A. Gedvilas. Ar tikrai energijos kainų pažabojimui sprendimai nepasiekiami ranka?
  7. M. Puidokas. Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?
  8. M. Puidokas. Kam naudingas laiškas, galėjęs Lietuvai kainuoti beveik 400 milijonų?
  9. M. Puidokas. Kelio atgal nėra – Vakarų visuomenei metas pabusti
  10. M. Puidokas. M. Drobiazko linčo teismas –  naujas diktatūrinės Lietuvos veidas!
  11. R. Jakulevičius. Vertybių politika ir Kinija 
  12. D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją
  13. R. Karbauskis. Prezidente, ministras Gabrielius Landsbergis turi būti atstatydintas
  14. ES ir Kinija pasirašo svarbų abipusio pripažinimo susitarimą ir stiprina savo muitinių bendradarbiavimą
  15. M. Puidokas. Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Diedas says:
    2 metai ago

    Kokia Kinija, koks Taivanis?
    Lietuvos ir viso Pasaulio ateitis tik su Sirijaus planetos ufonatais ir jų atstovais žemėje

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Labai protingas ir apgalvotas yra šis analitinis Mindaugo Puidoko straipsnis. Dėkoju.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Dviračių sportas
Lietuvoje

Daugės dviratininkams skirtų takų

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Kieno nuosavybė žmonija? apie Pasaulis sujudęs dėl rekordinio duomenų nutekėjimo: didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir Lietuvos gyventojų duomenys
  • Paaiškinimas apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • >+++ apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?
  • Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
  • EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

Kiti Straipsniai

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai | archyvai.lrv.lt nuotr.

Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – paminklas 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje nužudytiems žmonėms atminti, 1989–1990 m. | K. Laužadžio nuotr.

Prisimename 1941-ųjų birželio 24–25 d. Rainių žudynes

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Migracijos departamentas

Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Kieno nuosavybė žmonija? apie Pasaulis sujudęs dėl rekordinio duomenų nutekėjimo: didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir Lietuvos gyventojų duomenys
  • Paaiškinimas apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • >+++ apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama
  • Naivus klausimas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Margionių kaimo kapinėse, Varėnos r. Nuotrauka iš N. Marcinkevičienės asmeninio archyvo.

Etnologė G. Kadžytė apie artėjančias Vėlines: dzūkai ateities kartoms išsaugojo išskirtinius protėvių papročius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai