1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.
Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“.
Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams.
Tuo metu tai buvo neįtikėtinas įvykis – nepriklausoma valstybė dar neatkurta, o jos kalba įteisinama kaip valstybinė.
Iki tol nueitas ilgas kelias, paremtas gausiuose susirinkimuose, mitinguose išreikštu žmonių troškimu savo krašte turėti savo kalbą, ją išvaduoti iš rusų kalbos šešėlio.
Stebėdami nesibaigiančius masinius mitingus ir žmonių užsidegimą valdžios atstovai buvo priversti paisyti tautos lūkesčių ir reikalavimų.
Nuo tada prasidėjo naujas valstybės gyvavimo laikotarpis: laukė daug darbų, atsivėrė platus veiklos laukas visiems, buvo sudėti svarbūs teisiniai pagrindai.
Per pirmuosius 10 metų po okupacijos lietuvių kalba atsitiesė ir įgijo savo teises mūsų Tėvynėje.
Istorija parodė, kad lietuvių tauta už savo valstybingumą kovojo žodžiu, dvasiniu ir kultūriniu pasipriešinimu.
Sukakties proga Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, bendradarbiaudamos su Kultūros ministerija, Seimo lankytojų centre rengia istorinių fotografijų parodą.
Seime vyks renginys „Kartu kalboje ir valstybėje“, diskusija „(Ne)reikalinga lietuvių kalba“, nuotolinis forumas „Ar kalba atliepia nūdienos poreikius?“, renginiai rengiami Rokiškyje, Marijampolėje ir Visagine, bus rodomas specialiai šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“.
1988 m. mūsų valstybė dar buvo okupuota. Okupacinių struktūrų nutarimai yra neteisėti, yra kitos valstybės – SSRS – reikalai, reikia apie jų veiksmus žinoti, galima juos aptarinėti, bet nereikia mūsų tęstinumo iš jų išvedinėti. Mūsų valstybėje valstybinė kalba paskelbta 1922 Konstitucijoje ir nuo tada turi šį statusą.
Net neįsivaizduodama, kaip tai daryti, kaip KITAkalbius įkalbėti pasirašyti, išėjau į gatvę parašų rinkti. Ir akurat – kitakalbis buvo vienas iš pirmųjų. Pasikalbėjome, ir… pasirašė! O paskui dar ir dar pasirašė… Ir visai neblogai ėjosi. DAUG pasirašė. Gal todėl, kad dienos saulėtos buvo, tartum pati saulytė norėjo mums padėti…
Tik primenu ,kad žodis “valstybinė” , lietuviškai rašosi kaip “walstybinė”.
Diskusija „(Ne)reikalinga lietuvių kalba“
– pozicija.org/diskusija-nereikalinga-lietuviu-kalba/
2023 m. lapkričio 16 d. 17.30 val. – 19.00 val.
„Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros 2022 m. paskelbta kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ parodė, kad lietuvių požiūris į gimtąją kalbą per pastarąjį dešimtmetį esmingai pasikeitė.
Renginys skirtas Valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-mečiui.
Susidomėjusiųjų laukiame Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje lapkričio 16 d. 17.30 val. . Pasinaudokite proga daugiau sužinoti apie lietuvių kalbos gyvenimą ir aktyviai dalyvaukite diskusijoje!
Įėjimas laisvas
Moderuos Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka.”
GAUSIAI DALYVAUKIME ir tuo parodykime, jog neišduosime savo valstybinės kalbos, jog remiame lietuvių kalbos gynėjus, puoselėtojus – A. Valotką ir visus kitus!