Geopolitinė padėtis

Aplankęs Kirgiziją ir ten kažkaip sugebėjęs nenusisukt galvos, vakar karo nusikaltėlis Putinas atvyko į Pekiną susitikti su Kinijos kompartijos vyrbegemotu Si Dzinpingu (习近平) . Pekino oro uoste fiurerį ir jo delegaciją pasitiko Kinijos prekybos ministras Vangas Ventao (王文涛). Tai pirmoji oficiali Kremliaus vladykos kelionė už Rusijos ribų šiais metais.

Si paskutinį kartą matėsi su savo „brangiu draugu“ Maskvoje praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo išduotas tarptautinis arešto orderis už žudynes Ukrainoje atsakingam Putinui.

Tuo metu Si pakvietė Putiną dalyvauti Pekine vykstančiame trečiajame tarptautiniame bendradarbiavimo forume „Juosta ir kelias“. Jame šiandien kaip pagrindinis forumo svečias, Putinas kalbės po Si, o vėliau sės už uždarų durų aptarti ir susiderinti savo juodų reikalų.

Kai paskutinį kartą Putinas lankėsi Kinijoje per Pekino žiemos olimpines žaidynes 2022 m. vasarį, Rusija ir Kinija paskelbė apie „neribotą“ partnerystę, o netrukus po to Rusija (ir Baltarusija) įsiveržė į Ukrainą.

Turint galvoje, kad pasaulinė saugumo situacija per beveik du metus nuo to karto smarkiai pablogėjo, o Kremliaus ir jo draugų rankomis bent trijuose pasaulio taškuose – Artimuosiuose Rytuose, Kosove ir Kalnų Karabache verdama smala, ją Baltijos šalyse pagardinant hibridinėmis karo priemonėmis – informaciniais išpuoliais, civilizuotas pasaulis turėtų itin suklusti ir sukoncentruoti dėmesį į galimus tolesnius blogio ašies veiksmų eigos variantus.

Kremliaus teigimu, ši kelionė nėra „visavertis dvišalis“ vizitas, o „tik“ tarptautinė konferencija, tačiau kartu su teroristu Putinu keliauja ištikimi jo terorizmo finansuotojai – Rusijos naftos ir dujų milžinių „Rosneft“ ir „Gazprom“ vadovai.

Čia norime priminti, kad Rusija į Kiniją eksportuoja apie 2,0 mln. barelių naftos per dieną, t. y. daugiau nei trečdalį viso savo žalios naftos eksporto. Maskva taip pat siekia nutiesti antrą gamtinių dujų vamzdyną į Kiniją.

Pakeliui į Pekiną, vladyka Putinas pasikalbėjo telefonu su Izraelio premjeru B. Netanjahu. Pastarojo biuras oficialiai patvirtino, kad toks pokalbis vyko, ir pasidalino skurdžiomis jo detalėmis: „Premjeras aiškiai pasakė, kad Izraelis buvo užpultas bjaurių ir žiaurių žudikų, į karą stojo ryžtingas ir vieningas ir, nesustos, kol nesunaikins „Hamas“ karinių ir vyriausybinių pajėgumų“.

Gerai informuoti šaltiniai mums teigė, kad pastaruoju metu Izraelio premjeras nuolat telefonu palaikė ryšį su Rusijos diktatoriumi. Kas gali paneigti, kad būtent Kremlius konsultavo ir stūmė Izraelio premjerą nedelsiant atsakyti į „Hamas“ teroristų išpuolius ne tik sausumos operacija Gazoje, bet ir suduodant prevencinius smūgius „Hezbollah“ Libane ir taip sukeliant pilnavertį karą dviem frontais?

Kaip suprantate, tokia įvykių eiga Maskvai dar labiau atrištų rankas veikti Ukrainoje, ir ne tik dėl mažėjančios paramos ir dėmesio nukreipimo šiai šaliai.

Vakar vakaro žiniomis, gautomis iš šiaurės Izraelio, atrodo, kad visgi tokio plano – antrojo fronto atidarymo – ypač JAV pastangomis, buvo atsisakyta. Galbūt, todėl JAV prezidentas Džo Baidenas rytoj atvyks į Izraelį. JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas žurnalistams teigė, kad Dž. Baidenas atvyks, nes pats „išgirs iš Izraelio, ko jam reikia savo žmonėms apginti, nes mes toliau dirbame su Kongresu, kad patenkintume šiuos poreikius“.

Realybė gi, beveik neabejotinai, gerokai niūresnė. JAV piliečiai yra paimti įkaitais, Izraelio kariuomenė link Gazos ruožo permeta savo pajėgas jau ir iš šiaurės, o neišvengiamos humanitarinės katastrofos padariniai yra sunkiai prognozuojami.

Reikšmingi postūmiai

Kremlius toliau svaidosi grasinimais. Propagandiniai kanalai testuoja Vakarus vapėdami apie neva Ukrainai ruošiamą Dūmos ultimatumą pripažinti visas teroristinės Rusijos aneksuotas teritorijas mainais į taiką.

Ukraina esą turėtų taip pat pažadėti ateityje nebūti NATO ir ES nare ir atitraukti savo visas pajėgas nuo okupuotų teritorijų bei pakeisti Konstituciją.

Šiuos kliedesius čia pateikiame tik todėl, kad norime atkreipti dėmesį, kaip FSB/SVR/GRU Psyops analitikai ir scenarijų rašytojai gudriai dirba – tokios dez/informacijos platinimas yra, visų pirma, signalas Kremliaus agentūrai, dirbančiai Vakaruose, taip pat taip vadinamai opozicijai imti veikti, spaudžiant sprendimų priėmėjus Briuselyje ir Berlyne.

Kuriama regimybė, kad būtina svarstyti tokį neva logišką kraujo praliejimo nutraukimo būdą. Nereikia ir sakyti, kad toks kelias yra, deja, ne tik savižudybė Ukrainai, bet ir neišvengiama grėsmė mums: pasiektas tikslas Ukrainoje Rusijos fiurerį neabejotinai paskatins eiti toliau.

Įtampą Maskva bando kurstyti ir oficialiais pareiškimais. Rusija gali numušti Vakarų komercinius palydovus, jei jie būtų naudojami padėti Ukrainai kare, pirmadienį pranešė Rusijos užsienio teroro reikalų ministerijos pareigūnas.

„Kvaziciviliniai“ Vakarų palydovai esą galėtų būti teisėtas atsakomojo smūgio taikinys, sakė teroristinės valstybės URMs ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento vadovas Vladimiras Ermakovas.

Tuo tarpu Ukrainoje driskių pajėgos dar labiau suaktyvino savo veiksmus. Vakar vakare Rusijos invazinės pajėgos smogė Chersono regionui valdomomis aviacinėmis bombomis iš penkių „Su“ naikintuvų. Išankstiniais duomenimis, 9 jų buvo mestos į keturias Berislavo rajono gyvenvietes.

Mus labai neramina, kad driskių aviacija nebaudžiama vykdo manevrus ore. Pirma, tai reiškia, kad ukrainiečiams trūksta priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos. Antra, ta reiškia, kad atšalus orams teroristai iš Rusijos viskuo, ką turi, smogs energetikos infrastruktūrai.

Naktį okupantai raketomis ir bepiločiais apšaudė Odesos regioną, o šalia Avdejevkos surengė daugiau kaip 10 atakų, bandydami apsupti griuvėsiais virtusį miestą.

Iš viso per pastarąją parą Ukrainoje įvyko 72 kariniai susirėmimai, priešas surengė 10 raketų ir 68 oro smūgius bei 87 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

Ukrainos kariuomenė beveik visuose fronto ruožuose ginasi. Driskių pajėgos kiekvieną dieną patiria šimtus gyvosios jėgos nuostolių, jų tankai, artilerija ir kita sunkioji ginkluotė yra nuolat daužoma gynėjų.

Trumpai

Pirmadienio vakarą Briuselio centre buvo nušauti du Švedijos piliečiai ir sužeistas trečias asmuo, o internete paskelbtame vaizdo įraše atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ nariu prisistatęs vyras.

Belgijos federalinis prokuroras sakė, kad nėra jokių įrodymų, jog vis dar besislapstantis užpuolikas būtų kaip nors susijęs su neseniai atsinaujinusiu Izraelio ir palestiniečių kovotojų konfliktu.

Įtariamasis užpuolikas po šaudymo pabėgo iš įvykio vietos, kai turėjo prasidėti Belgijos ir Švedijos futbolo rungtynės, todėl prasidėjo didžiulė žmonių paieška, o Belgija buvo priversta pakelti pavojaus lygį iki aukščiausio.

Šaudymas Egipte ir Belgijoje, deja, yra tiesiogiai susijęs su siaubingais ir kruvinais „Hamas“ išpuoliais Izraelyje. Kuo neramiau bus pasaulyje, tuo neramiau bus atskirų žmonių galvose.

Įsivaizduodami pasaulio pabaigą ar pasijutę „mesijais“, jausdami mažesnę atsakomybę ir nusispjaudami į savo veiksmų pasekmes, jie prisidės prie bendro beprotybės karnavalo.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pirmadienį pareiškė, kad beveik visus Rusijos dronus tiekia Kinija. Valstybės Dūmos Biudžeto ir mokesčių komiteto posėdyje A. Siluanovas padėkojo Kinijos vyriausybei už partnerystę su Maskva.

Pridursime, kad Kinija taip pat uždraudė tiekti dronus Ukrainai, nors oficialiai to ir niekur nepranešė.

Pirmadienį, eidamas 86-uosius metus, mirė Nobelio taikos premijos laureatas Martis Ahtisaris (Martti Ahtisaari), kuris 1994–2000 m. buvo 10-asis Suomijos prezidentas, sakoma Suomijos prezidento kanceliarijos pranešime.

M. Ahtisaris buvo žinomas visame pasaulyje už taikos tarpininkavimą konfliktų zonose Kosove, Indonezijoje ir Šiaurės Airijoje. Jis atsisakė pripažinti, kad karai ir konfliktai yra neišvengiami.

„Taika yra valios klausimas. Visus konfliktus galima išspręsti, ir nėra jokių pasiteisinimų, kodėl galima leisti, kad jie taptų amžini“, – sakė M. Ahtisaris, kai 2008 m. atsiėmė Nobelio premiją.

Lietuvoje

Ambasadoriaus E. Bajarūno epopėja eina į pabaigą. Užsienio reikalų ministras galiausiai nusprendė jį atšaukti iš Londono neapibrėžtam laikui.

Konsultacijoms.

Mes nesakysime jums, kas čia teisus, ir kas ne. Ar tarnyba Lietuvai 24/7 yra perteklinis reikalavimas tegu sprendžia tie, kurie mano, kad profesinės karo tarnybos karys dirba nuo aštuonių iki penkių.

Mums tik labai apmaudu, kad eilinį syk mūs kaimuky – Prezidentūros ir URM vieša ramtadrylia su užverstais sijonais, demonstruojant rankomis nertas kvarbatkas, pridengiančias gėdą.

„Tu man parodyk, ką turi, aš tau parodysiu, ką moku.“

Mes suprantame, kad artėja rinkimai, kad reikia visokių – tikrų ar įsivaizduojamų – politinių taškų.

Mes taip pat labai ryškiai fiksuojame, kad tokios vietos, kaip ambasadoriaus kėdė Jungtinėje Karalystėje bet kur nesimėto.

Gal mes ir visiškai naivūs, per daug užsikrėtę optimizmu, per daug tikintys gera žmogaus valia, bet visgi, sakome: dėl Dievo meilės, jei jau jums visiškai nusispjaut ir nerūpi savigarba savame kaime, ir čia sau ramiai galite visiems mojuoti savo prikakotais skylėtais triusikais, tai bent jau dėl užsienio ponų ir ponių, susilaikykite.

Nugi labai neskanu ir nemalonu.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti