Geopolitinė padėtis

Jungtinės Tautos pareiškė, kad tirs Rusijos išpuolį Grozoje, per kurį žuvo 52 žmonės. Organizacija į įvykio vietą išsiuntė komandą, kuri turi surinkti visą reikalingą informaciją. Kremlius, be abejo, neigia, kad tai jo darbas.

Teroristai pareiškė, kad jie atakuoja tik karinius taikinius. Tuo tarpu užsienio šalių žurnalistai, fiksuojantys atakų Hrozoje, Charkove pasekmes, konstatuoja, jog tai visiškai beprasmės aukos. Niekaip nesuvokiama, ko siekiama tokiomis masinėmis žudynėmis.

Mes paaiškinsime.

Tai dar vienas Kremliaus nusikaltėlių, tikėtina, GRU specialaus PSYOPS padalinio suplanuotas teroro aktas, nukreiptas tikslingai prieš civilius gyventojus. Siekiama įbauginti ukrainiečių tautą, palaužti kovotojus, sukelti begalines kančias ir skausmą daugumai Ukrainos gyventojų.

Taip pat siekiama suduoti smūgį Ukrainos vadovybei, kad Kijevas savo gyventojų akyse atrodytu bejėgis, negalintis apginti savo šalies piliečių. Ne veltui suaktyvėjo žinutės apie aneksuotų Ukrainos teritorijų pripažinimą Rusijai ir pasirengimą deryboms.

Apie Donbaso ir Krymo atidavimą Rusijai, mainais į taiką, jau pragydo ir mūsų skaitytojams gerai žinomi „karo pranašai“ Ukrainoje, kuriems Vilniuje buvo tiesiami raudoni kilimai ir meldžiamasi, tarsi išvydus vandeniu einantį Duievą.

Tai byloja apie didžiules Kremliaus pastangas priversti Kijevą sėsti prie derybų stalo ir pasiekti laikinos taikos susitarimą. Driskiai suvokia, kad būtina daryti pertrauką, atstatyti prarastus pajėgumus ir ruoštis tolimesniam kaimynų plėšimui.

Todėl ir Rusijos fiurerio Putino siūlymas atnaujinti dujų tiekimą Vokietijai išlikusiu Nord Stream 2 vamzdžiu yra ne kas kita, kaip saldainis kancleriui O. Šolcui už jo pagirtiną Kremliaus supratimu užsispyrimą neduoti Ukrainai „Taurus“ raketų.

Tad šiuo metu pagrindinis klausimas – ar nepalūš Vakarai, ar nepalūšime mes, ar neliks Ukraina viena?

Kremlius toliau mojuoja branduoline kuoka, grasindamas, kad persvarstys branduolinių bandymų draudimą. Putino informaciniai ruporai, tokie, kaip Skabejeva, pareiškė, kad pats laikas atnaujinti branduolinius bandymus, susprogdinant naujus užtaisus kur nors Sibire.

Maskvos fašistams Sibiro tautos ir tautelės nieko nereiškia. Išnaikinai vienus, užvežei kitų. Mažos tautinės bendruomenės Kremliaus nacistams bevertės. Štai šis požiūris ir atspindi patį didžiausią imperinės Rusijos blogį – laikyti šalia Rusijos esančias valstybes, tautas menkavertėmis, silpnomis, nereikšmingomis. Remdamiesi šiuo iškreiptu, liguistu mąstymu, rusai eina į svetimus namus žudyti jų šeimininkų.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka prisijungė prie branduolinių Maskvos grasinimų ir garsiai perskaitė Maskvos paruoštuoką, jog ginkluodamos Ukrainą Jungtinės Valstijos skatina Rusiją panaudoti branduolinius ginklus.

„Man susidaro įspūdis – dar kartą sakau, kad tai mano nuomonė, – kad amerikiečiai stumia rusus naudoti baisiausią ginklą. Jie apginkluoja Volodymyrą Zelenskį ir jo kariuomenę bei aprūpina tolimojo nuotolio raketomis. Netgi raketas, galinčias nuskrieti 300 km“, – vogravo kolūkio pirmininkas. Lukašenka pridūrė, kad jei tokia raketa pataikytų į Rusijos teritoriją, Maskva turėtų atsakyti.

Kai Vakarai duos ilgojo nuotoliu raketas, o lyderiai nustos prakaituoti ir drebėti – Kremlius nustos gąsdinti ir ieškos būdų tartis. Pagrindinis karas vyksta ne mūšio lauke, o sprendimų priėmėjų galvose.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos kariuomenė tęsia kontrpuolimą Bachmuto ir puolimą Chersono kryptimis, daužydama driskių techniką ir amunicijos sankaupas fronto užnugaryje. Rusijos Kursko sritis vakar buvo atakuota bepiločiais orlaiviais. Maskvos meras Sobianinas teigia, jog anksti rytą numuštas sostinę atakavęs dronas.

Driskių okupacinės pajėgos savo ruožtu atakavo Odesos regioną viršgarsinėmis „Onyx“ tipo raketomis. Jos buvo paleistos iš laikinai okupuotame Kryme esančio pakrantės raketų komplekso „Bastion“. Pataikyta į poilsio zonoje esantį pensionato pastatą ir uosto infrastruktūros grūdų sandėlį. Raketos sprogimo banga sukėlė gaisrą garažų kooperatyve, apgadinti keli daugiabučiai namai. Nukentėjo keturi žmonės.

Kijevas praneša, jog netrukus į frontą bus išsiųsta beveik 2 tūkst. dirbtinį intelektą turinčių bepiločių orlaivių. Valdomi „paukščiai“ padės saugiai vykdyti žvalgybą, koreguoti artileriją ir rasti gerai užmaskuotus rusų objektus.

Naujo tipo dronai pajėgūs stebėti priešą dideliame aukštyje, koreguoti artileriją ir netikėtai smogti. Vien šią savaitę ukrainiečių dronai sudaužė daugiau nei 220 Rusijos gelžgalių.

Mes labai laukiame, kada ukrainiečių dronai atakuos didžiuosius Rusijos miestus, o ypač Maskvą ir teroristų irštvą Kremliuje.

Trumpai

Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė 2023 m. valstybės biudžeto pakeitimo projektui, kuriuo papildomos lėšos skiriamos gynybos reikmėms. Išlaidos gynybai padidintos 8,28 mlrd. dolerių

Po to, kai ES pažadėjo neabejotiną paramą prezidentui V. Zelenskiui, blokas susidūrė su vienu didžiausių politinių galvos skausmų. Aktyviai svarstoma, kaip ir kada priimti į ES kariaujančią Ukrainą. Dauguma ES valstybių nuo 2022 m. vasario mėn. karo pradžios teigė, kad jos tvirtai sieks „ilgalaikės vienybės“ su Ukraina, kuri galiausiai virstų Kijevo naryste.

Vengrijos prezidentas (na kas gi daugiau) Viktoras Orbanas ėmė primygtinai reikalauti Ukrainos narystės idėją pergalvoti iš naujo. „Niekada nesame vykdę plėtros į šalį, kurioje vyksta karas. Ir mes nežinome, kur yra veiksmingos sienos, kiek žmonių ten gyvena“, – sakė V. Orbanas, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Granadoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok pareiškė, kad ES yra labai susirūpinusi dėl smurto ir įtampos tarp Kosovo ir Serbijos. Tuo tarpu Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius vakar pareiškė, kad jei bus duotas įsakymas įžengti į Kosovo teritoriją, Serbijos ginkluotosios pajėgos pasirengusios tai padaryti efektyviai ir sėkmingai.

ES strategai siekia skatinti šešias Vakarų Balkanų valstybes – Kosovą, Serbiją, Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, Šiaurės Makedoniją ir Albaniją – tapti ES narėmis. „Dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą ES plėtra įtraukiant Vakarų Balkanus yra geopolitinė būtinybė“, – teigia Berbok.

Bendradarbiavimas, kuriuo siekiama europinės ekonominės plėtros bei vystymosi vadinamas „Berlyno procesu“.

Galima prigalvoti visokių „Berlyno“ projektų, tačiau būtina realiai įvertinti, ar jie turi perspektyvą. Svarbu, kad neatsitiktų taip, kaip su „Berlyno tilto“ projektu, kuriuo buvo mėginama įtraukti Rusiją ir Baltarusiją į europinę erdvę, skleidžiant demokratines vertybes, dalinant ES struktūrinių fondų milijardus. Deja, milijardai nepakeitė ir nepakeis imperialistiniu virusu sergančių valstybių.

Mūsų giliu įsitikinimu, pirmiausia reikia iš rusų ir serbų galvų išdaužyti imperinį mąstymą ir tik tada galima galvoti apie kažkokius integracinius procesus.

Brazilijos Tefės ežero, esančio greta Amazonės upės, pakrantėje rasta dešimtys negyvų upinių delfinų. Spėjama, kad galėjo žūti apie 10 % unikalių gyvūnų. Mokslininkai vis dar aiškinasi jų žūties priežastis, tačiau manoma, kad tam įtakos turėjo visuotinis atšilimas ir klimato kaita. Mat ežeras šiemet buvo net 9 laipsniais šiltesnis, nei įprasta ir, kaip teigiama, virto ne vandens telkiniu, o sriuba.

Mes nebeturime argumentų, kaip įtikinti žmones nustoti kištis į gamtos vyksmus, nuolat reguliuoti – didinti, mažinti, naikinti atskiras rūšis. Gamta pati susireguliuos, kaip kad nutiko Holoceno periodo metu, kuomet ėmė trauktis ledynai ir susidarė palankus klimatas klestėti gyvūnijai ir augmenijai.

Deja iš visų rūšių, sunaikinusi milijonus kitų, ėmė dominuoti vienintelė – Homo sapiens, tačiau „sapiens“ pasireiškia tik tuo, kad ji naikina ne tik viską aplinkui, bet ir save.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti