Penktadienis, 9 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

„Rusijos armija jau yra sutriuškinta“

Rusijos invazijos apžvalga 2023 10 04

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2023-10-04 13:00:26
9
„Rusijos armija jau yra sutriuškinta“

Geopolitinė padėtis

Lietuva atidaro koridorių ukrainietiškų grūdų kelionei į Afriką ir kitus pasaulio regionus. Šį Lietuvos užsienio reikalų ministro pranešimą džiugiai skelbia Ukrainos žiniasklaida. „Rusija naikina maistą, Lietuva jį tiekia. Koridorius grūdų tranzitui į Baltijos šalių uostus priimtas ir suderintas“, – skelbia Gabrielius Landsbergis.

Teigiama, jog naujas Ukrainos grūdų eksporto maršrutas sumažins spaudimą Ukrainos pasienyje ir leis padidinti jų tiekimą į Afriką ir kitas pasaulio šalis. Toks sprendimas taip pat sumažins trintį ir konfliktą tarp Ukrainos ir Lenkijos.

Sveikintinas ėjimas, puiki Vilniaus iniciatyva. Džiugu, kad ministras nežaidžia dėl reitingų, neužsiima pigiu rinkiminiu populizmu, o daro teisingus, savalaikius geopolitinius ėjimus. Šiuo metu Ukraina bando atkurti Juodosios jūros grūdų eksporto jūrų kelių maršrutą, tačiau jo apimtys vis dar gana kuklios – tik 50 000 tonų rugsėjo mėn. palyginti su 292 000 tonų liepos mėn. ir 2 mln. tonų birželio mėn.

Kaip ten bebūtų, Klaipėdos uostui tai papildomas labai laukiamas darbas, ir, žinoma, pinigai.

JAV glaisto nepasitikėjimą, atsiradusį tarp Vašingtono ir Kijevo. Pranešama, jog prezidentas Džo Baidenas antradienio rytą telefonu kalbėjosi su grupe svarbiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkų, nes JAV finansavimo Ukrainai ateitis kol kas nėra aiški.

Derinamos pozicijos su NATO ir ES lyderiais. Pokalbiai indikuoja, jog Ukraina tikrai nebus palikta viena.

Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen paskelbė, kad Europos parama Ukrainai „yra neabejotina“, siūloma nauja 50 mlrd. eurų makrofinansinė parama, remiant tiek karine amunicija, tiek finansiškai.

Pranešama, jog Europos Parlamentas patvirtino ir daugiametę 52 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.

Tarptautinis valiutos fondas taip pat peržiūri finansinę paramą Ukrainai po to, kai kovo mėn. buvo susitarta dėl 15,6 mlrd. dolerių pagalbos paketo. Šią savaitę TVF komanda pradėjo technines diskusijas Kijeve „siekiant aptarti fiskalines, biudžetines, finansines ir struktūrines priemones“.

Skelbiama apie susitarimą, kuris yra dalis viso 115 mlrd. JAV dolerių vertės TVF paramos Ukrainai paketo.

ES taip pat planuoja suintensyvinti kreditų teikimą, kad galėtų finansuoti karinę pagalbą Ukrainai, daugiausia amuniciją ir ginklų sistemas.

Na ir puiku. Plojimai pabudusiai Europos valdininkų armijai. Panašu, jog didžiųjų valstybių ir kolektyvinių institucijų vadovai pagaliau suvokė, jog Rusijos planuose visoms šalims ir jų atstovams numatytas vienas scenarijus – sunaikinimas. Tad trypčioti vietoje nebėra kada.

Žiniasklaida, ekspertai ir kai kurie šalių lyderiai ėmėsi karo Ukrainoje prognozių. Vieni mano, jog Putino karas bus alinantis ir „be pabaigos“, kiti teigia, jog Rusija nepajėgi kariauti ilgo karo ir jos resursai greitai baigsis.

Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas teigia, jog okupantai fiziškai nepatrauks tokio krūvio, nes Rusijos armija jau yra sutriuškinta.

Esą karo vilkinimas tik pagilins šią krizę. „Nepritariu nuomonei, kad tai bus ilgas karas“, – pareiškė Budanovas.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu leidiniui „The Economist“ teigia, kad Putinas pralaimės „ilgą“ karą. Pasak Ukrainos prezidento, Rusiją sužlugdys silpna ekonomika.

Vakarų ekspertai mano, kad Rusija jau dabar labai stipriai nukentėjo nuo karo, nes galėjo netekti 120 tūkst. žmonių, o sužeistųjų tarp Rusijos karių skaičius artėja prie 170 – 180 tūkst. žmonių. Esą patirti didžiuliai randai dėl sankcijų, o rusai pavargo nuo „putinizmo“.

Pastarieji teiginiai rodo, kad kai kurie Vakarų ekspertai visiškai „neskaito“ Rusijos. Putinas, deja, tėra didžiosios dalies rusų idealas bei jėgos struktūrų „vadybininkas“, sėkmingai laviruojantis tarp įvairių klanų, grupuočių ir kol kas gebantis atstovauti daugumos interesams.

Rusijai visi karo nuostoliai yra vienas juokas. Maskva pasirengusi karui pakloti ne šimtus tūkstančių, o milijonus gyvybių. Tiek, kiek reikės.

Tad kada Putinas sustos? Kada nutrauks karinius veiksmus?

Mes nuosekliai laikomės savo įžvalgų, kurias paskelbėme dar iki karo pradžios, kai niekas tuo netikėjo. Putino gauja nutrauktų (laikinai) karinius veiksmus tik pilnai aneksavusi Donecko ir Lugansko sritis. Tai yra įvykdžiusi savo pirminį planą.

Valdžios Kijeve keitimas būtų atidedamas vėlesniam laikui. Pabrėžiame, kad tai ne mūsų mintys. To siekia Putinas.

Kitas klausimas, ar tai Putinui pavyks? Kol kas Vakarų pozicija ir parama rodo, kad ne. Tad panašu, jog Kremliui jau vakar reikėjo ieškoti plano B – tai yra pakaitalo Putinui ir situacijos deeskalavimo, nes karas be pabaigos ne išeitis nei Kremliaus oligarchams, nei FSB/GRU strategams, nei milijonams rusų.

Po pastarųjų ES pareiškimų apie milžiniškas injekcijas į Ukrainos ūkį ir karinę paramą, sulauksime Maskvos signalų apie planuojamas taikos derybas, artėjančią Putino mirtį ar jau ruošiamą jam pakaitalą. Kiek jie bus tikri?

Niekada negali žinoti, kas bus rytoj, kai turi reikalų su teroristine valstybe ir leidi jai elgtis, kaip ji nori.

Reikšmingi postūmiai

Vakar Sevastopolyje buvo paskelbtas oro pavojus. Rusijos gynybos ir teroro ministerija pranešė, kad apie 20.30 val. numušė Ukrainos prieštankinę raketą „Neptun“. Vietos gyventojai skelbia vaizdo įrašus, kuriuose girdimas oro pavojaus signalas. Mums be galo džiugu, kai driskiai viduriuoja okupuotose teritorijose.

Per pastarąją parą rusai surengė 100 apšaudymų, paleisdami beveik 700 sviedinių iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“, tankų, BMP-2, lėktuvų ir bepiločių orlaivių. Vien tik Chersono kryptimi paleisti 39 sviediniai.

Prezidentas V. Zelenskis aplankė karius prie rytinės fronto linijos | president.gov.ua nuotr.
Prezidentas V. Zelenskis aplankė karius prie rytinės fronto linijos | president.gov.ua nuotr.

V. Zelenskis aplankė karius prie rytinės fronto linijos ir apžiūrėjo neseniai išvaduotas teritorijas. Ten, kartu su brigadų ir batalionų vadais aptarė operacinę padėtį mūšio lauke, aktualius klausimus ir karių poreikius.

Prezidentas V. Zelenskis aplankė karius prie rytinės fronto linijos | president.gov.ua nuotr.
Prezidentas V. Zelenskis aplankė karius prie rytinės fronto linijos | president.gov.ua nuotr.

Teisingas ėjimas, žinant, jog ukrainiečių kariai jautriai reaguoja į kebeknę dėl stringančios JAV paramos.

Trumpai

Armėnijos parlamentas ratifikavo steigiamąjį Romos statutą, taip paklusdamas Hagoje įsikūrusio teismo jurisdikcijai. Pagal šį nutarimą, Rusijos fiureris Putinas Armėnijos teritorijoje nuo šiandien būtų areštuotas ir atiduotas Hagos tribunolui.

60 deputatų balsavo už Romos statuto ratifikavimą, o 22 balsavo prieš.

Rublio kursas vėl voliojasi vasaros žemumose – nukrito žemiau 100 už vieną JAV dolerį barjero. Tuo tarpu dolerio kursas kitų valiutų atžvilgiu pakilo iki aukščiausio lygio per 10 mėnesių, o euro, svaro ir jenos kursas nukrito iki kelių mėnesių žemumų. Vakar euro kursas buvo maždaug 1,0476 JAV dolerio, t. y. silpniausias nuo gruodžio mėn., ir tai paskatino prognozes, kad netrukus jis pasieks paritetą, t. y. bus lygiavertis doleriui.

Vokietijos kariuomenės vadas generolas Karstenas Broeris (Carsten Breuer) perspėjo, kad karas Ukrainoje gali paaštrėti, ir paragino stiprinti Vokietijos ir NATO pajėgumus.

K. Broeris taip pat pareiškė, kad tiek prieš 2014 m. Krymo pusiasalio užgrobimą, tiek prieš 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą buvo iš anksto perspėta. Generolo teigimu, tokios šalys kaip Vokietija buvo įstrigusios „komforto zonoje“ ir nenorėjo tikėti šiais ženklais.

Dėl to, pasak Broerio, Vokietija turi teikti didesnę paramą šalims, kurios gali būti laikomos pasienio valstybėmis, pavyzdžiui, įsteigti brigadą Lietuvai.

Šyptelim. Jau ir vokiečių generolas ragina nebemiegoti, o veikti greičiau. Kas žino, gal mus skaito ir vokiečių strateginės komunikacijos analitikai.

Rusijos karo ir teroro ministras Sergejus Šoigu teigia, kad Rusijos pajėgos „gerokai susilpnino“ Ukrainos kontrpuolimo „kovinį potencialą“.

Jo teigimu, Ukrainai buvo suduoti jautrūs smūgiai, o Bachmuto ir Soledaro rajonuose buvo atremtos ukrainiečių atakos. Šoigu taip pat meluoja, kad Rusijos karių skaičius šiuo metu siekia 335 000 žmonių, todėl esą nauja mobilizacija nėra būtina.

Nulio vertas skiedalas. Sukeverzotas GRU „spaudos atstovų“ ir dar gerokai pavėluotai.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Dronų armija“ kyla prieš driskius
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 015 12:00
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 22 13:00
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2023 01 02 11:00
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 08 12:05
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 16 13:11
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 22 12:22
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 06 11:00
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 22 12:00
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 07 11:00
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 28 11:00
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 02 11:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 05 11:00
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 18 11:00
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 23 11:30

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Bartas says:
    2 metai ago

    Tikriausiai klaida. ”… numušė Ukrainos prieštankinę raketą „Neptun“.” Kiek girdėjau tokiomis raketomis Ukraina paskandino Juodosios jūros flagmaną – kreiserį “Maskva”.

    Atsakyti
    • joana vis dar kundroto says:
      2 metai ago

      Tokiomis raketomis Bartas gali paskandint tik flagmaną savo kelnėse

      Atsakyti
      • Bartas says:
        2 metai ago

        Va čia tai naujiena.

        Atsakyti
  2. Bartas says:
    2 metai ago

    Va čia tai naujiena.

    Atsakyti
  3. Kas kaip supranta says:
    2 metai ago

    Caras: tai ne mes, tai Vakarai užtrenkia duris į bendradarbiavimą …
    Caras: mes kuriame naują pasaulį – toks mūsų uždavinys…
    Taigi, užuot gėrėdamiesi stebėję, kaip Kremlius vėl my maš, my novyj mir kuria, mes, kvailiai, priešinamės, užuot jam padėję 🙁 .
    Išgirsti ir nežinai – ar pradėti isteriškai kvatoti, ar į Maskvos GMP skambinti, kad patikrintų statybų prorabo kvalifikaciją…

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Pažiūrėjau šiandien per TV – 3 žinias ir supratau tai, ko apsimeta nesuprantantys Vakarai. O, gal tik apsimeta? Putinas sako visai atvirai: “Mes padarysime erdvę pasaulyje naujai civilizacijai”. Tele – 3 rodo, kaip daroma ši erdvė, pradedant nuo Ukrainos į Vakarus – visiems mirtis, invalidumas ir šluojami nuo žemės paviršiaus visi pastatai. Šio bepročio vadovaujama kariuomenė plės visa tai toli į vakarus, pietus ir pietryčiua. Žmonių pasaulyje, lyginant su 1410 metų statistika (425 mln. gyventojų), vos per 650 metų padaugėjo iki 8 milijardų ir iš to išeina, kad ši civilizacija Putino ir Co. požiūriu, savitarpyj žudosi, pjaunasi kaip žiurkės viename maiše. Todėl Vladimirui Putinui “nušvito protas” ir jam pasidarė aišku, jog šią civilizaciją, įskaitant ir Rusijos žmonių sukurtą civilizaciją, nuo žemės paviršiaus reikia nušluoti iki nulio ir tuomet po keletą žmonių, užsilikusių įvairiuose planetos kampeliuose, ims kurti naują pasaulio civilizaciją tol, kol vėl gyventojų skaičius išaugs iki 8 mlrd. žmonių skaičiaus. Naujas tada Vladimiras Putinas pakartos jo “žygdarbį” iš naujo.

    Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos šitą jaučia ir laviruoja, kad atsitiktų taip, kad būtent jų bent po keletą šimtų žmonių grupės liktų kur neišdegusiuose miškuose gal prie vandens kur gėlo, kurie prisidėtų prie Rusijoje likusių (paliktų!?) kelių žimtų gerai apginkluotų tokių grupių žmonių ir taip pasaulyje bus padaryta erdvė naujai civilizacijai jame atsirasti. Ar man tik vaidenasi tai?… O, jums ar nesivaidena?… HItleris, “grynindamas” civilizaciją, taip jau bandė daryti, bet nepasisekė. O Putinui ir Co., ar pasiseks? Pajusime šitai savo kailiu, kadangi strateginis ir taktinis branduolinis ginklas šios dienos situacijoje iš abiejų kariaujančių pusių gali būt panaudotas bet kurią valandą bet kurioje planetos vietoje.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Gražiausia, kad į Vakarų kaltinimus dėl nusikaltimo žmoniškumui (t.y. nužudymo 51 žmogaus, dalyvavusio praeito bombardavimą aukų šermenyse), Putinas kuo humaniškiausiu veidu atsakė, jog tai Vakarai su jais nebendradarbiauja, atsitvėrė nuo RU nauja Geležine siena ! T.y., jis tuos žmones nubaudė mirties bausme už tai, kuo Vakarai carui nusikalto??? Net ir kvaišalų rūkoriai tokios logiškos išvados nepadarytų…

      Atsakyti
  5. Ką manote? says:
    2 metai ago

    Mažiau postringaukime apie „Miuncheno suokalbį“. Verčiau nepamirškime apie Jaltą
    – alfa.lt/aktualijos/komentarai/maziau-postringaukime-apie-miuncheno-suokalbi-verciau-nepamirskime-apie-jalta/303853/

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 metai ago

      Ko gero.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse
Etninė kultūra

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Transmedialus projektas „Šiaurė“ | vdu.lt nuotr.
Kultūra

VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai

2025 05 09
Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.
Kultūra

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

2025 05 09
Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.
Gamta ir ekologija

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus | Parodos rengėjų nuotr.
Kultūra

VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus

2025 05 09
Kelių valymo technika | keliuprieziura.lt
Gamta ir žmogus

Kelininkai skelbia žiemos darbų pabaigą

2025 05 08
Paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje
Lietuvoje

Macikuose paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės

2025 05 08
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

SADM siūlo nedarbo socialinio draudimo pokyčius

2025 05 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Kalniškės mūšį prisimenant
  • S,Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • taiva apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • S.Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse
  • VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai
  • Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai
  • Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Transmedialus projektas „Šiaurė“ | vdu.lt nuotr.

VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai

2025 05 09
Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

2025 05 09
Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus | Parodos rengėjų nuotr.

VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus

2025 05 09
Ukraina | lrv.lt nuotr.

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos nepriklausomybės

2025 05 08
Kremlius ugnyje | koliažas pagal pixabay.com, V. Gliter nuotr.

A. Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje

2025 05 08
Panevėžys | panevezys.lt, L. Baliaus nuotr.

Gyvą, besikeičiantį, žalią bei kultūra ir pramone persipynusį Panevėžį kviečia pažinti naujas veiklų pasiūlymas

2025 05 08
Erkė

Ne tik miško pavojus: kaip erkės atsiduria jūsų rankinėje, ant šuns kailio ar net pirkinių maišelyje

2025 05 08
Paveldosaugininkų dėmesys Mažosios Lietuvos paveldui – siekiama išsaugoti Norkaičių dvarą | KPD archyvo ir silutesknygininkai.lt nuotr.

Paveldosaugininkų dėmesys Mažosios Lietuvos paveldui – siekiama išsaugoti Norkaičių dvarą

2025 05 08
Kudirkos Naumiestis – knygnešystės lopšys, apie tai pasakoja Vinco Kudirkos muziejaus paroda | S. Samsonas, LNM nuotr.

Kudirkos Naumiesčio bandymas: ar muziejus gali atstoti knygyną?

2025 05 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Kalniškės mūšį prisimenant
  • S,Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • taiva apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • S.Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • Sky News apie A. Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

„Baltpool“: laukiama lengvesnio šildymo meto

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai