2024 metų pradžioje į Keniją bus galima nuvykti tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus. Nors ši Afrikos valstybė nuo Lietuvos nutolusi daugiau nei 6000 kilometrų, ją bus galima patogiai pasiekti be persėdimų. Toks skrydis iš Lietuvos bus vykdomas pirmą kartą, ir jų bus tik 5. Tokią galimybę Lietuvos keliautojams pasiūlė kelionių organizatorius „Itaka“.
Kelionės privalumas – ta pati laiko juosta
Tiesioginis skrydis iš Lietuvos į Keniją truks 11 valandų. Kelionės metu numatomas techninis sustojimas Egipte, lėktuvo kuro papildymui. „Itaka“ kelionių ekspertė Daiva Strumskienė atkreipia dėmesį, kad įdomu tai, jog nors Lietuvą ir Keniją skiria daugiau nei 600 kilometrų, bet abi valstybės yra įsikūrusios toje pačioje laiko zonoje.
„Dėl šios priežasties kelionė bus labai paprasta, nes pavyks išvengti laiko juostų pakeitimo sindromo, kuris būna dažnas egzotinių kelionių palydovas. Dar viena lengvinanti aplinkybė – Kenijoje jus pasitiks lietuviškai kalbantys kelionių ekspertai, tad kelionė bus komfortiška kiekvienam“, – ramina kelionių ekspertė.
Kenija – vieta, kurioje gimė safaris
Daugeliui gerai žinomas terminas „safaris“ yra kilęs iš swahili kalbos ir reiškia kelionę. Kenijoje gimė ne tik šis terminas, bet ir pats išvykų stilius, kuris čia puoselėjamas iki šiol. Valstybėje yra net 50 saugomų teritorijų: 22 nacionaliniai parkai ir 28 nacionaliniai rezervatai, kuriuos valdo ir prižiūri Kenijos laukinės gamtos tarnyba, užtikrindama, kad laukinė gamta būtų apsaugota nuo medžiotojų ir brakonierių. Norintys artimiau susipažinti su unikalia Kenijos gamta gali rinktis ne tik poilsines, bet ir pažintines keliones, kurių programa subalansuota būtent gamtos mylėtojams.
„Cavo nacionalinis parkas – vienas didžiausių visame pasaulyje, o Kenijoje jis – pats didžiausias ir užima net 22 000 km² ploto. Dėl savo dydžio jis net yra skirstomas į Vakarų ir Rytų. Čia gyvena visi didžiajam penketukui priklausantys gyvūnai: liūtas, afrikinis dramblys, buivolas, raganosis ir leopardas. Čia, baobabų pavėsyje, taip pat galėsite išvysti ir žirafas, antilopes, buivolus bei įvairius paukščius. Nacionaliniame parke taip pat galima susitikti su vietinėmis gentimis, pavyzdžiui, Masajais“, – pasakoja D. Strumskienė.
Kelionių ekspertė atkreipia dėmesį, kad čia vaizdingi ne tik parkai, bet ir paplūdimiai. Kenijos rytinę dalį skalauja Indijos vandenynas, tad atostogos Kenijoje turės visus svarbiausius atostogų akcentus: smaragdinę pakrantę, baltą smėlį ir palmes.
Balta šalis su spalvota istorija
Kenijos valstybė pavadinta pagal Kenijos kalną. Šis žodis vietine kalba reiškia „baltas“, mat kalno viršukalnė pakilusi 5199 metrų virš jūros lygio, tad ji net ir karštame klimate išlieka snieguota, ir būtent tai įkvėpė kalno ir šalies pavadinimą. Kenijos kalnas yra antra aukščiausia Afrikos viršukalnė po Kilimandžaro. „Įdomu tai, kad mūsų keliautojai atostogų metu galės grožėtis būtent Kilimandžaro viršūnę, mat nors šis kalnas priklauso Tanzanijos valstybei, bet dėl savo aukščio yra puikiai matomas ir iš Kenijos teritorijos“, – sako „Itaka“ atstovė.
Nepaisant balto šalies pavadinimo, Kenijos istorija yra išties spalvinga. Dabartinę Kenijos teritoriją ikikolonijiniais laikais sudarė du atskiri regionai, viename gyveno svahilių civilizacija, o kitame iš keliolikos genčių sudaryta luhjai bendruomenė. „Dėl to Kenijoje iki šių dienų išlikęs daugiakultūriškumas, kuris atsispindi valstybės papročiuose, miestų architektūroje, ir ypač – tradicinėje virtuvėje, kurioje susipina skirtingų tautų pamėgti skoniai“, – sako kelionių ekspertė.
Virtuvė, kurioje susipina 40 tautų
Kenijos virtuvė tituluojama kaip viena iš 10 geriausių Afrikos žemyno virtuvių. Tai lėmė Kenijos istorijos vingiai, kuomet įtaką regiono virtuvei darė net 40 tautų su 40 skirtingų virtuvių, kurios ilgainiui sudarė vieną, bet ypatingą, eklektišką, skonių kupiną vietinę gastronomijos tradiciją. Kenijos virtuvei ypatingai būdinga labai įvairi grūdinė kultūra: kukurūzai, soros, sorgų kruopos, kurios būna derinamos su mėsa ir daržovėmis.
Kaip ryškų Kenijos virtuvės pavyzdį „Itaka“ atstovė išskiria ugali, iš kukurūzų miltų gaminamą, bulvių košę kiek primenantį patiekalą. „Jis verdamas vandenyje arba piene, kol pasidaro standžios ir kietos konsistencijos. Tuomet jis patiekiamas greta daržovių ar mėsos troškinio. Nors šis patiekalas gaminamas ir kitose Afrikos valstybėse, Kenijoje jis turi išskirtinę valgymo tradiciją: ugali košės gabaliukas paimamas pirštais, nykščiu suformuojamas įdubimas, ir juo semiamas troškinys. Taigi patiekalas valgomas rankomis, be įrankių“, – pasakoja D. Strumskienė.
Desertui Kenijoje valgomi vaisiai, kurie čia sunoksta ypatingai saldūs ir sultingi. Vietiniai ypatingai mėgsta mangus, apelsinus, bananus, slyvas, vynuoges ir pasifloras. Čia taip pat auga ir tamarilo vaisiai, kitaip dar pravardžiuojami medžių pomidorais. Kenijos klimatas dėkingas ne tik vaisiams, bet ir kavai. Kava čia auginama Kenijos kalno šlaituose, dideliame aukštyje ir dėl šių aplinkybių įgauna ypatingą, vyną primenantį rūgštingumą. „Tad Kenijoje būtina paragauti vietinės kavos, o taip pat – ji gali tapti puikia lauktuve“, – pataria kelionių ekspertė.
