Su besikeičiančiais rudens peizažais grįžta ir kasmetinis iššūkis – nukritusių medžių lapų tvarkymas. Pėsčiųjų ir dviratininkų takus nukloję medžių lapai kelia pavojų žmonių saugumui, o netvarkomi jie gali tapti ir kai kurių ligų šaltiniu. „Civinity“ specialistė pasakoja, kodėl svarbu nenumoti ranka į krentančių medžių lapų tvarkymą bei primena, kaip tai daryti teisingai.
Pavojus žmonėms ir augalams
Atėjus rudeniui vienu aktualiausių klausimų tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose gyvenantiems žmonėms tampa nukritusių medžių lapų tvarkymas. Pėsčiųjų ir dviratininkų takus nukloję medžių lapai tampa rimtu pavojumi paslysti ir rimtai susižeisti, ypač, lietingą dieną. Ilgą laiką netvarkomos medžių lapų krūvos – puiki terpė plisti augalų grybinėms ligoms, tokioms kaip vyšnių kokomikozė, serbentų deguliai ar tamsioji miltligė. Be to, vietose, kur per žiemą buvo paliktos medžių lapų krūvos, pavasarį silpnai auga arba išvis neišdyksta žolė, o medžių lapais užklotos kai kurių rūšių gėlės žūsta.
„Civinity Namai“ specialistė pataria rudeninius medžių lapus nuo pėsčiųjų ir dviratininkų takų šalinti kasdien, o žaliąsias zonas tvarkyti ne rečiau kaip 2 – 3 kartus per savaitę. Pasak „Civinity Namai“ darbų vadovės Liudmilos Dementenko, medžių lapų tvarkymui reikalingiausi įrankiai yra paprasti – norint greitai ir paprastai surinkti nukritusius lapus pakaks geros šluotos ir grėblio. Sudėtingiau medžių lapų rinkimo darbais užsiimti lietingą dieną – tam prireiks ir lapų pūstuvų.
Rudeninius medžių lapus svarbu ne tik surinkti, bet ir surinktas medžių lapų krūvas nedelsiant pašalinti. Sezono piko metu per savaitę „Civinity Namai“ specialistai visoje Lietuvoje surenka vidutiniškai 500 tonų medžių lapų, kuriuos sudeda į tam skirtus specializuotus didmaišius ir išveža specializuotam jų tvarkymui.
„Tvarkydami lapus patys žmonės skirtingai sprendžia medžių lapų šalinimo klausimą. Mes vadovaujamės ir kitiems rekomenduojame laikytis aplinkai draugiškų praktikų, kuomet surinkti medžių lapai yra kompostuojami arba išvežami į tam skirtus sąvartynus ar atliekų surinkimo aikšteles. Taip ženkliai sumažinamas į sąvartynus išvežamų atliekų kiekis.“ – sako L. Dementenko.
Skatina ne išmesti, o kompostuoti
Kompostuojant nukritusius medžių lapus organinės atliekos paverčiamos natūraliomis trąšomis, kuriose gausu azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, mangano, boro, cinko, vario, molibdeno. Šis kompostas, dar vadinamas „lapų pelėsiu“, gerina dirvožemio struktūrą, vandens sulaikymo savybes ir suteikia maistinių medžiagų, praturtinančių augalų augimą.
L. Dementenko teigimu patogiausia medžių lapus kompostuoti specialiame konteineryje su dangčiu, kuris užtikrina tinkamas sąlygas kompostui susidaryti. Medžių lapus siūloma sluoksniuoti su kitomis organinėmis atliekomis, pavyzdžiui nupjauta žole, piktžolėmis, organinėmis buitinėmis atliekomis. Tinkamai paruoštas kompostas pavasarį pravers daržovių ir dekoratyvinių augalų sodinimui.
„Medžių lapų kompostavimas yra ne tik pigiausias būdas pasirūpinti augalų trąšomis, bet taip pat ir geriausias būdas prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Natūralus organinių atliekų kompostavimas mažina organinių medžiagų kiekį sąvartynuose bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją“, – teigia L. Dementenko.
Deginti lapus – draužiama
Tiek vasarą, tiek rudenį žaliąsias atliekas derėtų rinkti ir tinkamai tvarkyti kaip tai nustato ne tik gerosios praktikos, bet ir teisės aktai. Tvarkant medžių lapus patiems svarbu prisiminti, kad juos draudžiama deginti, nes tokia veikla gali užsiimti tik specializuotos atliekų deginimo įmonės.
Deginamų medžių lapų dūmai ne tik sukelia nemalonius pojūčius, tokius kaip perštinčios akys ar kosulys, bet ir yra pavojingi sveikatai. Medžių lapų dūmuose išsiskiria anglies dioksidas, anglies monoksidas ir smulkios kietosios dalelės, kurios patenka ir į organizmą ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip viršutinių kvėpavimo takų, plaučių ligos. Tai ypač pavojinga lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Be to, tokia veikla yra laikoma administraciniu nusižengimu ir už tai gresia piniginės baudos. Nukritusių medžių lapų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
„Gali atrodyti, kad nukritusių medžių lapų deginimas – patogus būdas juos pašalinti, tačiau tai yra žalinga ir aplinkai, ir žmogui. Be to, medžių lapų deginimas kelia gaisro pavojų, ypač esant sausam ar vėjuotam orui. Pastebėjus deginamus medžių lapus rekomenduojame nedelsiant kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112”, – sako L. Dementenko.
