Pasibaigus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame sėdėdami: grįžtame į biurus, mažiau aktyvūs būname ir laisvalaikio metu – ilsimės prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono ekrano. Žmogaus kūnas yra pritaikytas judėti, tad ilgos valandos kasdien sėdint yra itin žalingos sveikatai. Specialistų teigimu, nuolatinis ir ilgas sėdėjimas siejamas su daugybe rimtų ligų bei negalavimų, tarp jų – ir nesiliaujančiu nugaros skausmu, dėl kurio lietuviai į gydytojus kreipiasi vis dažniau.

Gali tapti rimtų ligų priežastimi

Žmonės, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami, rizikuoja gerokai pakenkti savo sveikatai ir patirti įvairių negalavimų – nuo nugaros skausmų iki nemigos, depresijos ir net širdies ligų. Pasak kineziterapeutės Santos Povilonytės-Žilinskienės, ilgą laiką sėdint ar gulint, prasčiau veikia kraujotakos ir virškinimo sistema, silpnėja įvairių grupių raumenys, retėja kaulai, sulėtėja medžiagų apykaita.

„Sėdimas gyvenimo būdas neretai gali sąlygoti įvairius sveikatos sutrikimus. Tą ypač pastebėjome pandemijos metu ir po jos, kai daugelis žmonių pradėjo dažniau dirbti namuose. Ne visi turi įsirengę patogias, tinkamas, ergonomiškas darbo vietas – kai kurie dirba sėdėdami ant sofos ar fotelio, gulėdami lovoje ir didžiąją dalį dienos praleidžia „persisukusioje“ kūno padėtyje. Rudenį, pasibaigus aktyvioms vasaros pramogoms, neretai darbą ant sofos keičia ten pat leidžiamas laisvalaikis. O kai darbo ir laisvalaikio aplinka suvienodėja, žmogus pasidaro dar sėslesnis, neišeikvoja įprasto energijos kiekio, dėl ko vėliau sutrinka įvairios organizmo funkcijos, silpsta griaučių ir raumenų sistema“, – perspėja S. Povilonytė-Žilinskienė.

Vis dažniau skundžiasi nugaros problemomis

Anot specialistės, dėl pernelyg ilgo sėdėjimo gali sumažėti bendra kūno ištvermė, atsirasti viršsvorio problemų, kraujotakos sutrikimų. Taip pat gali pradėti kankinti kaklo ir nugaros skausmai.

ERGO Lietuvoje rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovės Audronės Kupliauskienės teigimu, sveikatą apsidraudę lietuviai vis dažniau draudimo sumas išleidžia būtent su sėdimu darbu sietinų ligų ir sveikatos sutrikimų gydymui bei diagnostikai.

„Nepaisant to, kad judėjimas yra labai skatinamas, žmonės supranta judėjimo naudą, tačiau su dėl sėdimo darbo kylančiomis sveikatos problemomis susiduriama vis dažniau. Pastaraisiais metais pastebėjome, kad draudimo sumos, kurias gyventojai išleidžia stuburo ligų gydymui, auga. 2022 m. sveikatos draudimo išmokos, skirtos gydyti apatinės nugaros dalies skausmą, lyginant su 2021 m., išaugo daugiau nei dvigubai – 128 proc. Šiemet jau taip pat išmokėjome panašią sumą, o dar net neprasidėjo paskutinis metų ketvirtis ir šaltasis sezonas, kai žmonės iš atostogų grįžta į biurus ir daugiausiai laiko praleidžia sėdėdami“, – teigia A. Kupliauskienė.

Raskite progų judėti

Nors to, ar dirbi sėdimą darbą, ar ne – pasirinksi ne visada, neigiamą poveikį sveikatai galima sumažinti, sako kineziterapeutė S. Povilonytė-Žilinskienė. Pasak specialistės, pirmiausia verta atlikti savo darbo vietos auditą. Geriausia rinktis reguliuojamo aukščio stalą ir kėdę, kurios atlošas nesilanksto. Stalo ir kėdės aukščiai turėtų būti sureguliuoti taip, kad rankos per sulenkimą sudarytų statųjį kampą. Atstumas iki kompiuterio ekrano, sėdint tiesiai, turėtų būti nutolęs per 45 centimetrus.

„Dirbant sėdimą darbą reikėtų stengtis keisti kūno padėtį. Jei yra galimybė – namuose ar biure turite reguliuojamo aukščio stalą – reikėtų bent kelias valandas per dieną dirbti atsistojus. Svarbu atminti, kad stovint negalima remtis į stalą ar kūprintis. Reikėtų stovėti abiem pėdomis tvirtai remiantis į grindis, teisiai laikyti galvą ir stuburą. O svarbiausia – patiems susikurti daugiau progų judėti. Juk galima darbo susitikimus derinti su pasivaikščiojimais gryname ore, dažniau lipti laiptais, o ne naudotis liftu“, – pataria kineziterapeutė.

Anot jos, puikia galimybe pajudėti gali tapti ir pertraukos. Jas reikėtų daryti bent kas valandą ar pusantros – pasivaikščioti, prajudinti raumenis. Neilgas atotrūkis nuo darbo neleis sustingti raumenims ir suteiks atgaivą išvargusiam protui.

„Variantų yra visokių, tik norėkite ir veikite. Net pati ergonomiškiausia kėdė neišspręs problemos, jei nedarysite pertraukų ir nejudėsite. Taip pat reikia nepamiršti ir mankštos po darbo svarbos, ne tik aktyviai judėti, bet ir žinoti, kaip tą daryti taisyklingai, nes kitaip galima sau pakenkti. Tai ypač aktualu susiduriantiems su skausmu – tokiu atveju reikėtų nepabijoti kreiptis į specialistus, kurie ne tik parinks tinkamiausius pratimus, bet ir parodys kaip juos taisyklingai atlikti“, – pasakoja kineziterapeutė.