25 proc., arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti visu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė.
„Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, kaimynių skaičiai kiek didesni – visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. latvių ir 15 proc. estų, o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.
„Likti darbo rinkoje ilgesnį laiką vyresnio amžiaus žmonėms leidžia geresnė sveikatos būklė, bet pasirinkimą dirbti ilgiau nei būtina lemia skirtingos priežastys. Vieni, dirbę aukštesnės kvalifikacijos darbą, nori save toliau realizuoti gerai pažįstamoje aplinkoje ir tikslingai išnaudoti per ilgus karjeros metus įgytą kompetenciją. Tuo tarpu kitai grupei priklauso gyventojai, kurie iš darbo rinkos negali pasitraukti dėl finansinės būtinybės, nes sukaupta senatvės pensija negali patenkinti visų jų poreikių“, – teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Psichologė, psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė sutinka, kad finansinis saugumas – svarbi dedamoji, skatinanti žmogų toliau dirbti, net ir sulaukus pensijos.
Visgi ne ką mažesnė dalis senjorų, psichologės teigimu, darbe pasilieka ir dėl socialinių aspektų – nori jaustis naudingi ir vertinami visuomenėje. Dažniausiai tokias priežastis nurodo tokių profesijų atstovai kaip gydytojai, universitetų profesoriai ir kiti mokslo srities atstovai, įmonių vadovai, siekiantys toliau bent kokia apimtimi dalyvauti verslo valdyme.
Ekspertė pastebi ir teigiamą to aspektą – nuolatinė loginė stimuliacija ir socialiniai ryšiai naudingi senjorų psichologinei gerovei. Tyrimais įrodyta, kad geresni socialiniai ryšiai prisideda prie ilgesnės gyvenimo trukmės ir daro teigiamą įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai.
„Pensija yra prilyginama senatvei, pasyvumui ir nurašymui. Vyresni žmonės siekia išlikti socialiai aktyvūs kuo ilgiau, todėl savo profesinę veiklą sieja su jaunatviškumu. Senjorams svarbu būti matomiems, svarbiems, pripažintiems – viso to netekti jiems atrodo baugu”, – paaiškina S. Vizgaudienė.
Didelė neapsisprendusių dalis
Kaip parodė apklausa, visiškai nebedirbti išėję į pensiją ketina 10 proc. respondentų Lietuvoje, dažniausiai šį atsakymą rinkosi 50–59 m. apklaustieji, kurie, tikėtina, jau yra pasiruošę pensijai.
Neapsisprendusių, ar dirbs, ar ne, procentas taip pat nemažas – Lietuvoje jis siekia 24 proc. 27 proc. respondentų pažymėjo apie tai dar negalvojantys, nes iki pensijos jiems dar per toli.
Pasak S. Vizgaudienės, norą greičiau sulaukti pensijos, kai dirbti nebėra privaloma, gali lemti objektyvios priežastys, pavyzdžiui, interesų ir vertybių neatitinkantis darbas, blogi santykiai kolektyve, prastėjanti sveikata, daug fizinių ir psichologinių resursų reikalaujantis darbo pobūdis.
„Noro ilgiau ir daugiau dirbti negalėčiau išskirti kaip tendencijos, žmonės labiau siekia kokybiškai gyventi. Jeigu darbas suteikia galimybes tam, jame vyrauja geras mikroklimatas, tuomet darbas prasidėjus pensijai neatrodo didelis iššūkis. Visgi visi norime kuo ilgiau išlikti artimame socialiniame ryšyje, aktyvūs ir išlaikyti turimą gyvenimo standartą“, – sako psichologė.
