Nešiojamas kompiuteris yra populiariausias pasirinkimas, kalbant apie svarbiausius technologinius įrenginius, rodo „Huawei“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Pusė (51 proc.) apklausos respondentų teigė, kad dažniausiai naudojasi nešiojamu kompiuteriu. Ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų naudojasi stacionariu, o planšetiniu kompiuteriu – 9 proc. Apklausus 1013 respondentų paaiškėjo, jog tik 14 proc. Lietuvos gyventojų nenaudoja jokio kompiuterio.
Įrenginys, kuris leidžia palaikyti spartų gyvenimo būdą
Tyrimų bendrovės „Spinter“ šių metų liepos mėnesį vykdyta reprezentatyvi Lietuvos visuomenės apklausa atskleidė, kad nešiojamą kompiuterį naudoja kas antras Lietuvos gyventojas.
„Augantis nešiojamųjų kompiuterių funkcionalumas lemia ir gerokai didesnį jų naudojimą. Tiek dirbantys, tiek ir besimokantys asmenys atkreipė dėmesį į nešiojamus kompiuterius dėl spartaus įrenginių veikimo, komfortiško naudojimo ar suderinamumo su kitais įrenginiais. Neabejotina, jog prie išaugusio šių įrenginių vartojimo prisidėjo ir kelis metus trukęs karantinas, kai daugelis mūsų turėjome dirbti ar mokytis iš namų. Pastebime, kad dalis vartotojų į įprastas darbo vietas taip ir nesugrįžo bei savo užduotis atlieka mažiau įprastose vietose – gamtos apsuptyje ar mėgstamoje kavinėje“, – teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Apklausos duomenimis, daugelis kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų prie savo įrenginio laiką leidžia reguliariai. Trečdalis (32 proc.) respondentų prie kompiuterio praleidžia 2 valandas, ketvirtadalis (26 proc.) tarp 2-4 valandų, o 4-8 valandas – 27 proc. apklausos dalyvių.
„Tyrimas parodė, jog nešiojamu kompiuteriu besinaudojantys žmonės jį naudoja daugiau valandų nei tie, kurie turi stacionarius ar planšetinius kompiuterius. 4-8 valandas prie nešiojamo kompiuterio praleidžia 29 proc. apklaustųjų, o daugiau nei 8 valandas – 19 proc. respondentų. Didžiausias šių įrenginių naudojimas pastebimas tarp didmiesčių ir rajono centrų gyventojų, kurių gyvenimo tempas yra itin judrus ir reikalaujantis ilgesnių darbo valandų prie kompiuterio ekrano“, – pažymi U. Eidžiūnaitė.
Nešiojamu kompiuteriu dažniau naudojasi jaunesni nei 45 metų ir aukštesnio išsilavinimo gyventojai. Stacionariu – vidurinio išsimokslinimo apklaustieji. Kompiuterį laisvalaikiui dažniau naudoja jauniausi respondentai, o darbui – 26-55 metų, didesnių pajamų, didmiesčių ir rajono centrų gyventojai.
Apjungia darbą ir poilsį
Kaip atskleidė apklausa, nešiojamas kompiuteris yra populiariausias vartotojų pasirinkimas ne tik darbo, bet ir laisvalaikio metu. Laisvalaikiui nešiojamą kompiuterį naudoja 60 proc. respondentų, kasdienėms reikmėms, pavyzdžiui, sąskaitų mokėjimui ar naujienų skaitymui 56 proc., o darbui – 49 proc. kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų.
„Dažną nešiojamo kompiuterio pasirinkimą galima sieti su plačiomis šio įrenginio panaudojimo galimybėmis. Pastaruoju metu kompiuterių gamintojai pristatė ne vieną naujovę bei papildė ir taip efektyviai veikusias funkcijas. Šiuolaikinis nešiojamas kompiuteris yra ne tik sparčiai veikiantis, patogus, bet ir užtikrina akių nevarginantį ekraną, kasdienybėje naudingus sprendimus. Pavyzdžiui, naujausias „Huawei“ nešiojamas kompiuteris „MateBook D16“ vartotojams siūlo net 16 colių itin ryškų „FullView“ ekraną, kompaktišką korpusą ir sveria vos 1,7 kg“, – sako U. Eidžiūnaitė.
Laikai, kai dirbame išskirtinai biure – jau praeityje
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vis didesnė kompiuterį naudojančių gyventojų dalis renkasi dirbti ar mokytis ne biure, ar auditorijose, bet mažiau įprastose vietose. Bent kelis kartus per savaitę savo darbus nestandartinėje aplinkoje atlieka penktadalis (21 proc.) apklaustųjų, o labai dažnai, kiekvieną arba beveik kiekvieną darbo dieną – dar 15 proc. gyventojų.
„Kalbant apie tuos darbuotojus ar studentus, kuriems tenka dirbti bei mokytis neturint nuolatinės darbovietės, kompaktiškas ir darbui pritaikytas nešiojamas kompiuteris yra tiesiog būtinybė. Todėl modernus dizainas, lengvos ir patvarios įrenginio medžiagos bei patogus naudojimas yra tos funkcijos, kurioms vartotojai turėtų skirti bene didžiausią dėmesį. Be to, vartotojai dažnai dirba su daugiau nei vienu įrenginiu, todėl pravartu, jog nešiojamas kompiuteris gebėtų efektyviai palaikyti tarpusavio suderinamumo funkcijas. Belaidės sąsajos leis savo darbus lengvai perkelti iš įrenginio į įrenginį ir darbą pratęsti iš bet kurios vietos“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.
