Į pirmąjį VII (rudens) sesijos posėdį susirinkusiems Seimo nariams pristatytas sesijos darbų programos projektas . Jame – 469 teisės aktų projektai (be lydimųjų teisės aktų), teikiami Prezidento Gitano Nausėdos (10 teisės aktų projektų), Vyriausybės (82 teisės aktų projektai), Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių.
Tradiciškai svarbiausias rudens sesijos darbų programos prioritetas – kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai.
„Su biudžeto tvirtinimu susijusi dar pavasario sesijoje pradėta svarstyti mokestinių įstatymų pertvarka, pasiūlyta Vyriausybės. Seimo nariai – tiek priklausantys daugumai, tiek ir opozicijai – pateikė jai pasiūlymų. Svarbus šios sesijos iššūkis ir tikslas – kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti šiuos pasiūlymus, suderinti tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis bei priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus“, – pristatydama laukiančius darbus sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Biudžeto projekte ir lydimuosiuose teisės aktuose numatoma spręsti spartesnio už vidutinio atlyginimo didėjimą pensijų didinimo ir kitų socialinių išmokų, skirtų jautrioms žmonių grupėms, padidinimo klausimus.
Atskiru prioritetu darbų programoje išskiriamas stiprios ir saugios Lietuvos klausimas. Pristatydama darbų programos projektą parlamento vadovė išskyrė Karo padėties įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama priskirti ginkluotosioms pajėgoms (įvedus karo padėtį) Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervus ir komendantinius Šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo vienetus.
Numatomi Karo prievolės įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma tobulinti šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką, pritraukti daugiau karo prievolininkų į profesinę karo tarnybą. Stiprinant krašto apsaugą, sesijos darbų programos projekte numatoma įtvirtini naują kariuomenės junginį – pėstininkų diviziją. Šalies informaciniam saugumui svarbūs Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama spręsti taip vadinamų botų fermų problemą.
Pristatydama būsimus darbus Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį į žmogaus teisių problemas: „Šioje sesijoje bus proga žengti pirmąjį žingsnį Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo kelyje ir antrą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar tarptautinės sutarties nuostatos atitinka Konstituciją. Sukuriant teisinį migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos pagrindą ir įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą, planuojami Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai. Taip pat mums liko tik vienas žingsnis iki istorinio politinio sprendimo –civilinės sąjungos instituto įteisinimo mūsų teisinėje sistemoje.“
Švietimo srityje svarbus Nacionalinis švietimo susitarimas, kuriame įtvirtinta, kad kitų metų trečiajame ketvirtyje mokytojų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o mokslininkų atlyginimai – 150 proc. Šie įsipareigojimai reikalauja papildomų išteklių.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad būtina nedelsiant priimti Švietimo įstatymo pakeitimo projektą ir lydimuosius teisės aktus: „Tokios skubos poreikį diktuoja ne tik siekis įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, bet ir būtinybė būtent įstatymu įtvirtinti mokyklų tinklo kūrimo ir finansavimo kriterijus, aiškiau reglamentuoti švietimo pažangos ir tęstinės veiklos priemonių finansavimą.“
Pasak parlamento vadovės, Lietuva suteikė prieglobstį tūkstančiams nepilnamečių ukrainiečių, kurie baigia mokyklas Lietuvoje, „būtina kuo skubiau spręsti jų pretendavimo į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose klausimą ir keisti Mokslo ir studijų įstatymą“.
Įgyvendinant programoje numatyta prioritetą – „Visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius“ – rudens sesijos darbų programos projekte teikiamas Valstybės tarnybos reformos II etapą įgyvendinančių įstatymų projektų paketas – Valstybės tarnybos įstatyme numatytų principų įteisinimas statutinių valstybės tarnautojų, karių, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir socialines garantijas numatančiuose teisės aktuose.
Atkuriant pasitikėjimą teisingumo sistema, numatoma tobulinti antstolių ir notarų veiklos reglamentavimą; mediacijos paslaugų teikimo teisinį reguliavimą, įgyvendinant privalomosios mediacijos šeimos ginčuose galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metu pateiktas rekomendacijas; konstituciniame įstatyme įtvirtinti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarkos reglamentavimą. Taip pat numatoma reglamentuoti tvarką, leisiančią trečiųjų šalių advokatams, kurie naudojasi specialiu laikinosios apsaugos statusu, vykdyti advokato veiklą Lietuvos Respublikoje.
Sprendžiant svarbiausius sveikatos apsaugos srities klausimus numatomas teritorinių ligonių kasų konsolidavimas, koreguojant leidimų naujo profilio stacionarinėms paslaugoms, apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, išdavimo procesą. Bus siekiama priimti sprendimus, mažinančius gydytojų administracinę naštą; reglamentuoti naujus tabako pakaitalus. Numatoma įteisinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, naujų veiklos rezultatų ir kokybės matavimo rodiklius.
Pasak Seimo Pirmininkės, labai didelės įtakos turės ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama optimizuoti ir efektyvinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo veiklą. Svarbus ir Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma spręsti vis dažniau sveikatos sektoriaus darbuotojų iš pacientų patiriamo smurto problemą.
Rudens sesijos darbų programos projekte daug dėmesio skiriama aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimui. Numatoma papildyti stambaus projekto kriterijus, kurie sudarytų galimybes paskatinti investicijas į sektorius, kuriuose kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija.
Bus siekiama sukurti Valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris užtikrintų išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti. Numatoma optimizuoti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sistemą, įteisinti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos plėtrą, suteikiant valdymo bendrovei galimybę valdyti laisvosios ekonominės zonos teritorijos plotą, kuris buvo įtvirtintas konkurso dokumentuose. Taip pat siekiama užtikrinti efektyvaus ir spartaus penktosios kartos judriojo ryšio plėtojimą Lietuvoje.
Darbų programoje vieną svarbiausių vietų užima socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimas. Įgyvendinant šį prioritetą numatoma priimti Socialinio draudimo pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų teisinio reguliavimo pakeitimus, reikalingus 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiai negalios nustatymo reformai įgyvendinti. Ketinama apsispręsti dėl sprendimų, būtinų didinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo sąlygų efektyvumą.
Rudens sesijoje bus svarstoma pensinio pobūdžio išmokų sistemos pertvarka, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais bei siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių. Taip pat numatomas laikino atokvėpio – specialiosios socialinės paslaugos ir jos finansavimo šaltinių reglamentavimas, fizinių asmenų kaip socialinių paslaugų teikėjų nustatymas; savanoriškos veiklos reglamentavimo tobulinimas ir savanorio sąvokos apibrėžimas; teisinio reguliavimo tobulinimas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko, galimai nukentėjusio nuo nusikalstamų veikų, teises.
Sprendžiant aplinkosaugos problemas teikiami nauji reforminiai Miškų, Atliekų tvarkymo įstatymai. Svarbus susisiekimo srities siekis – skaidrinti pavežėjų sektorių.
Programoje tradiciškai įrašyti teisės aktų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu ir įgyvendinimu, projektai; teisės aktai, susiję su pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra arba su Europos Komisijos paklausimais dėl atitikties Europos Sąjungos teisei; teisės aktų projektai, kuriais įgyvendinami Konstitucinio Teismo nutarimai, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų rekomendacijos.
Rudens sesijos darbų programos projektui po pateikimo pritarė 59 Seimo nariai, prieš balsavo 8, susilaikė 40 parlamentarų. Šio klausimo svarstymas Seimo posėdyje numatytas kitą savaitę – rugsėjo 14 d.
